Kiekvienas žmogus yra labai savitas
ir tas savitumas juo labiau einant į subtilųjį pasaulį, tuo labiau ryškėja. Materialioje
plotmėje viskas buvo daugmaž panašu: žmogaus kūno sandara, bendri jausmai,
panašios emocijos, panašus suvokimas apie pasaulį. Mokslas suderindavo teorijas
tarpusavyje, todėl buvo galima nubrėžti panašius tikslus ir panašias galimybes.
Žmogui, einant į subtilųjį pasaulį, atsiveria energijos, kurios yra savitos,
jos skiriasi. Ir tas savitumas išryškės žmogaus gyvenime. Todėl reikalinga
ypatinga tolerancija ir pagarba kito žmogaus suvokimui...