Pažinimo link

Keitėsi tinklapio pavadinimas https://pazinimolink.com/

Violeta — Mon, 18 Sep 2017 17:21:17 GMT

dėl apsaugos šis tinklapis perkeliamas į kitą puslapį : www.pazinimolink.com

Tikiuosi, kad greitai priprasite prie pokyčių ir toliau būsite mano tinklapio sekėjai.

Pirmojo seminaro filmuota medžiaga pateikiama facebook paskyroje: https://www.facebook.com/visatospazinimolink/?ref=aymt_homepage_panel

Apie tautiškumą ir laimę

Violeta — Sat, 16 Sep 2017 04:00:05 GMT

Sanat Kumara

Aš noriu pakalbėti apie žmogaus troškimą gyventi gerai. Mes sakome: žmogus turi būti laimingas. Jūs sakote: žmogus nori būti laimingas, tai kodėl laimė taip trumpai užsibūna pas žmogų. Kodėl nesantaikos, pykčiai, nerimas žmoguje išsilaiko daug ilgiau, nei laimės pojūtis? Kiekviena tauta turi savo bruožus, savo charakterio savybes, vadinasi kiekviena tauta formuoja ir savo mentalitetą, savo kolektyvinę sąmonę. Kolektyvinėje sąmonėje išlieka tos mintys, kurios nuolat vyrauja žmonių galvose. Lietuvių tauta buvo ir yra susikausčiusi, rimta, daugiau liūdinti, nei besijuokianti. Ji išgyveno daugybę vergovės metų ir neatranda savo sėkmės varianto. Tautos pakilimas jautėsi 1916 - 1918 metais. Bet neužteko žmonių, kad suformuotų stiprią kolektyvinę sąmonę ir įtvirtintų savo šalies savarankiškumą. Tauta mažytė, žmonių, įtakojančių kolektyvinę sąmonę taip pat mažai. O ir tame pačiame skaičiuje dar mažiau žmonių, žinančių kaip išlaikyti suverenitetą. Šiuo metu, kai jūs stengiatės įdiegti idėją į kolektyvinę sąmonę apie Dvasios Mokytojų darbus labai svarbu yra kad tą idėją pasiektų kaip galima daugiau žmonių. Idėjai įsitvirtinti reikalingas ne tik tvirtas tikėjimas, bet ir atitinkamas skaičius tą idėją palaikančių žmonių. Tautiškumui išsaugoti pritrūko žmonių, palaikančių tą idėją. Sakysite, dabar esate laisvi, bet tautiškumo nebėra. Nebėra tos ugnies, kuri uždegtų pagarbą savo šaliai, savo vertybėms.

Kodėl lyginu tautiškumo jausmo išsaugojimą su Dvasios Mokytojų mokymo skleidimu. Idėja ta pati: žmogus turi gyventi laimingai. Tiek dvasiniame, tiek žemiškajame plane, žmogus turi jausti laisvę, galimybę tobulėti, vystytis ir tai daryti išsaugant pagrindines žmogiškąsias vertybes. Lietuvių tautos charakteryje yra užfiksuota pagarba Dievui, pagarba tėvams, pagarba tėvynei. Lietuviai laikydavosi doros įstatymų, teisingumo ir atjautos įstatymo. Jeigu giliai paanalizuotumėte lietuvio charakterį, tai suprastumėte, kad jame giliai buvo įsitvirtinusios pagrindinės gyvenimo tiesos, apie kurias nuolat jums kalba Dvasios Mokytojai. Nereikia ieškoti tiesų kažkur jums nežinomuose raštuose, užtenka paanalizuoti Vydūną, Baranauską, Brazdžionį, Maironį, Simonaitytę ir kitus rašytojus. Tuose raštuose glūdi tikroji išmintis. Nereikia gražiais žodžiais kalbėti apie laisvę, meilę, gėrį. Reikia širdimi išgyventi tuos jausmus ir juos išskleisti savo kasdieniuose darbuose. Žinios atveria žinojimą, bet žinios be veiksmo – tai pūkelis grožio, kuris dingsta stipresniam vėjui papūtus. Negali dingti jūsų tikėjimas, jūsų siekis būti laimingu vien tik papūtus abejojimų vėjui. Dvasios Mokytojų mokymas turi lengvai ir paprastai tvirtintis žmogaus širdyje ir prote. Jis turi pamažu įsitvirtinti kolektyvinėje sąmonėje ir jeigu norite gyventi laimingai, tokių minčių turi būti daug. Laimė be atjautos, supratingumo, doros neįmanoma, o jeigu nebesuvokiate tų vertybių, tai paskaitykite savo klasikų rašymus ir giliai širdyje išjauskite tuos žodžius, kuriais rašytojai išreiškė meilę žmogui, tėvynei, Dievui.

Aš prašau Dievo pagalbos

Violeta — Mon, 11 Sep 2017 17:49:25 GMT

Su meile ir gerumu Aš ateinu į žemiškąją erdvę ir pripildau kiekvieną širdį savo šviesa. Aš, elohimė Anastasija, turiu galimybę pažvelgti į jūsų mintis ir jausmus.

Žmogus pavargsta nuo savo sudėtingos kasdienybės. Taip, sutinku, jūs patys tą kasdienybę apsunkinate, jūs patys sukuriate sau problemas, bet nėra taip lengva gyventi vidinėje harmonijoje, kai reikalavimai keliami didžiuliai, kai įsipareigojimai spaudžia jūsų pečius, kai netektys ir praradimai sužaloja širdį ir užgauna protą. Jūs jaučiatės pavargę, išsekę ir nusiminę. Ir aš noriu jus paguosti. Paguosti tuos, kurie leidžia man prie jų prieiti ir apkabinti. Žmogus pasimetęs ieško gerumo, švelnumo, saugumo iš aplinkinių žmonių. Bet nepamirškite, kad tie aplinkiniai taip pat gali būti pasimetę ir pavargę, todėl jie negali jums suteikti tos šilumos ir gerumo, kurio ieškote, kurio esate pasiilgę.

Žmonės, kurie sugeba tikėti ir pasitikėti Dievu, žino, kad pati didžiausia užuovėja, pats didžiausias saugumas, palaikymas ir supratingumas ateina tik iš Dievo. Bet ką daryti tiems, kurie nemoka taip tikėti, kurie neturi širdyje tokio gilaus išjautimo, o kaip susikalbėti su Dievu, kad juo patikėtum – niekas nemokė. Todėl ir šąla žmonių širdys be meilės, kurios patys nemoka išskleisti ir iš kitų gauti.

Kūrėjas, Dievas ar Aukščiausioji Sąmonė, nesvarbu kaip tai įvardysite – egzistuoja. Teisingiau, jūs egzistuojate Jo kūryboje. Jūs gyvenate Jo meilėje ir tik jūsų protas atriboja jus nuo tos besąlyginės meilės, nuo to saugumo, ramybės, gerumo, kurį skleidžia aukštesnių vibracijų bangos. Tik jūsų nenoras pripažinti Kūrėją, atriboja jus nuo begalinės Visatos suvokimo, nuo grožio, nuo išminties. Jeigu ir nemokate mylėti Dievo, jeigu jums tiesiog tai nesuprantamas dalykas, jūs vis tiek paprašykite Jo pagalbos. Paprašykite paramos, kad suteiktų išminties kaip teisingai gyventi. Ar daug iš jūsų reikalaujama? Tik paprašyti pagalbos. Netikėk, nežinok kaip tikėti, abejok Dievu, bet ištark žodžius garsiai, kad ir pats išgirstum: „Dieve, padėk. Dieve, suteik man žinojimą, suteik man jėgų gyventi ir išmokyk gyventi laimingai. Dieve, jei mane nuo mano laimės skiria tik mano ribotas protas, tai padėk jam gauti žinių, kad jis patikėtų Tavimi, kad jis išgirstų tą tylų mano paties sielos šnaresį, kuris kuždėtų apie meilę ir pagarbą Tau. Apie dėkingumą Tau. Apie begalinį džiaugsmą, kad galiu gyventi, apie beribę meilę ir gerumą, kuris gali sklisti iš mano širdies. Dieve, padėk man. Aš prašau Tavo pagalbos. „

Ir stebuklas įvyks. Neneikite to, kol nepabandėte. Neneikite to, jei ir bandėte, bet nepamatėte jūsų laukiamo rezultato. Rezultatai gali būti ne tokie, kokių norėtumėte, bet tokie, kokių reikia, kad siela atsilaisvintų iš sąstingio, iš šaltos širdies gniaužtų, iš abejojančio proto spąstų.

Kiekvienas žmogus laimę kuria savo mintimis, jausmais, veiksmais. Laimė negali priklausyti nuo kito žmogaus. Laimė turi priklausyti nuo tavęs. Arba tu sugebi ją susikurti ir ją išsaugoti, arba tu lauki, kol kažkas nors mažą akimirką laimės tau padovanos. Bet tu gali ir nesulaukti tokios dovanos, nes gal ir aplinkiniai sugeba tik laukti, taip kaip tu, o susikurti sau ir dar dovanoti kitiems – nemoka. Tai būk pirmas, kuris susikuria sau laimės jausmą ir dovanoją tą gerumą kitam. Kuris dovanoja savo šilumą, atjautą, supratingumą, šypseną kitam, net nelaukiant tokio paties atsako. Dovanok džiaugsmą kitam žmogui ir džiaugsmas grįš į tavo širdį su dar stipresne jėga. Dovanok meilę ir meilė skleisis aplink tave. Nereikia dovanoti pykčio ir nerimo, nes nuo to jūs patys jau dūstate ir nebematote šviesios dienos. Jei atiduoti negerumą kitam žmogui, tai nereiškia, kad jį sumažinai. Ne, tu jį padauginai tiek kartų, kiek kartų apie tą negerumą kalbėjai. Nustokite kalbėti apie negerus dalykus. Nereikia jų užspausti viduje, jūs turite tuos negerumus pakeisti teigiamomis emocijomis. Net ir tada kai yra be galo sunku, kai ištinka nepataisoma nelaimė, vis tiek negalima skleisti negatyvumo. Jūs gi nežinote kodėl įvyko taip, kaip įvyko. Jūs nežinote tikrosios tiesos (gal su laiku tai suprasite), bet jeigu skleidžiate skausmo, baimės, pykčio bangas – visa tai tik griaus jūsų gyvenimą. Visatos dėsnis veikia tiksliai ir be klaidų: panašus panašų traukia. Tai pagalvok, kokioje draugijoje gerai jaustumeisi, tai pats toks būk. Kokias mintis ir jausmus išspinduliuosi, tas ir bus šalia tavęs. Pagalvok, ko tu nori, tai ir stenkis pats kurti. Nelauk, kol kas nors kitas tai padarys už tave.

Būk šviesa, būk gerumas, būk džiaugsmas. Tu esi Kūrėjas. Tavo galioj kurti. Patikėk savimi.

Kviečiu prisijungti prie naujos facebook paskyros:

https://www.facebook.com/visatospazinimolink/

Kiekviena diena – tai dovana sielai ir pasauliui

Violeta — Fri, 08 Sep 2017 04:38:07 GMT

Elohimas Ciklopėjus

„Kiekviena tiesa žmogų pasiekia savo laiku“ – tai eilutė iš Sanat Kumaros palinkėjimų, užrašytų knygose „Savęs ir Visatos pažinimo link“. Smagu, kad knyga išleista, nes materializuojasi Mokytojų mokymas. Internetu pasiekiama žinia išsiskaido erdvėje, knyga energiją pritraukia į savo buvimo vietą. Tiesiog pati knyga pritraukia Pakylėtųjų Valdovų energiją į tą vietą, kur ji yra ir prie to žmogaus, kuris ją skaito.

Kiekviena tiesa žmogų pasiekia tą akimirką, kai žmogus perlaužia savo sąmoningumo ribą ir atsiveria naujoms žinioms. Šiandieną, Mokytojai stengiasi jus supažindinti su subtiliuoju pasauliu ir pamažu atveria žinias, kas yra žmogus ir kokią galią jis savyje laiko. Viena galia, tai ta galia, kurią sukaupia siela, gyvendama Žemėje. Tai jos patirtis. Bet siela į Žemę yra atėjusi iš kitų planetų, iš kitų žvaigždynų ir ten buvusi patirtis dar labiau skiriasi, nei gyvenant vienoje planetoje. Vadinasi, kažkur, giliai viduje, žmogus laiko žinių lobius. Tiesa žmogaus nepasiekia iš kažkur. Tiesa ateina iš vidaus. Kiek žmogus pakylėja savo vibracijas, tiek jis sugeba atverti vartus į savyje esančią išmintį. Pakylėtųjų Valdovų Mokymas tik pagreitina tuos procesus, nes nukreipia žmogaus mąstymą tinkama linkme. Viskas yra žmoguje. Juk Dievas yra žmoguje. Visas žinojimas yra žmoguje. Tik skirtingo pobūdžio žinia, tiesa, žmogaus sąmonei atsiveria tam tikru laiku, kai žmogaus sąmoningumas pakyla. Ir jeigu su vienais žmonėmis galima kalbėti apie būtinybę keisti senus įpročius, keisti mąstymą, valdyti jausmus, mintis, tai su kitais žmonėmis galima kalbėti apie Visatoje egzistuojančias įvairias gyvybės formas, kurios yra tiek geranoriškos, tiek kovingos. Visur egzistuoja kova tarp gėrio ir blogio. Visur egzistuoja tikroji tiesa apie gėrį ir blogį, bet kartu egzistuoja ir minčių egregorai, kurie tampa pvz. nevaldomu blogiu. Daugybę subtilių būtybių saugo gyvybės formas, nuo egregorų, kurie turėdami didelį minčių palaikymą, pradeda funkcionuoti savarankiškai ir taip kenkti paties tų egregorų kūrėjams. Taip subtiliosios būtybės mėgina apsaugoti gyvybės formas, nuo jų pačių kuriamo blogio. Tokios būtybės yra ir Ciklopai, ir Vienaragiai, ir Minotaurai ir daugybę mistinių gyvybės formų, kurios aprašytos literatūriniuose kūriniuose. Bet iš tikro jos egzistuoja ir jos saugo žmogų, bei kitas gyvybės formas. Jie padeda formuotis naujiems pasauliams, jie be galo myli jų suformuotų pasaulių gyventojus. Bet kiekvienam žmogui tiesa atsiveria savo laiku. Vienas žmogus mintis apie milžinus, ciklopus ar vienaragius palaikys mistika, kitam tai išgyventa ir pajausta tiesa. Smagu žinoti, kad nors vienam žmogui gaila vienaragių, kurie žuvo nelygioje kovoje su blogio energijomis. Bet kiekviena gera žmogaus mintis apie vienaragius (šiuo atveju) juos atgaivina ir suteikia galimybę jiems toliau gyventi. Jei norite padėti žuvusiems vienaragiams, paskirkite jiems maldos vakarą ir jūsų minčių energija juos atgaivins. Čia kalbu tiems, kas supranta apie ką vyksta kalba.

Žmogaus minties energiją, palydėta meilės energija kuria stebuklus. Atstato gyvybines funkcijas. Žmogus to nesuvokia ir tuo nesinaudoja, bet yra įmanoma prikelti iš mirusiųjų (ar iš sunkios ligos patalo) tuos, už kuriuos meldžiamasi, kuriems siunčiama tyra meilės energija. Ne skausmo, ne liūdesio ar kančios energija, o meilės. Kiekviena papildomai išgyventa diena Žemėje, tai didžiulė dovana sielai. Nereikia manyti, kad kaip lemta taip ir turi būti. Mirti visados būna per anksti. Kiekviena gyvenimo diena, tai galimybė atlaisvinti savo karmą, galimybė sustiprinti savo sielą, galimybė meilės energiją atiduoti Visatai ir kurti meilės gyvybinius srautus, kurie išgelbėja gyvybes ir tiems, kurių jūs nepažįstate, nesuprantate, bet kurie turi teisę gyventi, arba tiems, kurie prarado gyvybę dėl žmogaus egoistiško elgesio. Kiekviena diena – tai stebuklas, kurį žmogus gali sukurti per tą dieną. Ar teisingai naudojate savo laiką dabar? Ar vertinate savo dieną, ar džiaugiatės galėdami ją išgyventi, ar dėkojate Kūrėjui už galimybę pragyventi tą dieną?

Jauni būdami neįvertinate dienos svarbos. Jums reikia įsitvirtinti materialiame pasaulyje ir dienos panaudojamos kasdienio gyvenimo kūrybai. Tai ir yra reikalinga, tai ir yra labai svarbu. Bet ateina laikas, kai žmogaus poreikiai apsiriboja, širdis aprimsta ir jis gali pradėti gyventi kitu tempu su kitomis užduotimis. Ir juo vyresnis žmogus, tuo stipriau jis turėtų išspinduliuoti meilės ir išminties energiją. Tokio žmogaus kiekviena išgyventa diena – tai dovana pasauliui, nes toks žmogus tą pasaulį valo ir pripildo jį meilės ir išminties. Bet pasenti turite garbingai, turite išlikti sveiki kūnu, protu ir siela. Dabar tokių žmonių yra vienetai, bet vis tiek kiekviena pragyventa diena padeda žmogui apsivalyti, atsilaisvinti ir kurti. Gerbkite savo laiką ir išnaudokite jį žinių sukaupimui, kad kiekviena tiesa pasiektu jus savo laiku ir su lyg kiekvienos tiesos atsivėrimu, jūs galėtumėte daugiau atiduoti žmonėms, subtilioms būtybėms ir visiems Visatos gyventojams.

Ašramo apsivalymo šaukinys:

„Vardan to, Aš Esu Kas Esu, Elohimai Ciklopėjau, sutelk savo dėmesio energiją į mūsų darbo vietą, išdegink viską, kas ne nuo Dievo ir suteik šviesos mūsų būsimiems darbams. Mes pasiryžę apvalyti savo erdvę, bet mums reikalinga tavo, Kūrėjau pagalba. Lai tai, ko mes nežinome ir nesuprantame, nepadaro žalos nei mums, nei subtiliam pasauliui. Visa širdimi atsiveriame besąlyginei meilei ir tik jos šviesa turi gyventi mūsų širdyse.“

Knyga „Savęs ir Visatos pažinimo link“

Violeta — Thu, 07 Sep 2017 05:27:35 GMT

Pagaliau išleista pirmoji dalis knygos „Savęs ir Visatos pažinimo link“. Čia sudėta medžiaga iš tinklapio www.gyvenimokeliu.ucoz.com Labai smagu, kad šio tinklapio skaitytojų ratas labai prasiplėtė. Dėl tinklapio saugumo (nereikalingos reklamos, kuri nepriklauso nuo tinklapio autorės) šis tinklapis ruošiamas perkelti į kitą puslapį. Apie tai bus informacija pateikta vėliau.

Dabar džiaugiuosi pirmąją knyga. Mokytojai siekia, kad ši knyga pasiektų kaip galima daugiau žmonių, nes jų bus keletas. Dabar leidykla ruošia antrą dalį „Savęs ir Visatos pažinimo link“. Knyga pristatoma, kaip Pakylėtųjų Valdovų mokymas ir šis mokymas aktualus daugumai žmonių, kurių širdys tik atsiveria ieškojimams.

Knygų atvežimas iš spaustuvės truputi užtruko ir vieną dieną, paskambino klientas kuris turėjo atvykti seanso, kad truputi vėluos. Jeigu kažkas vėluojasi, vadinasi turiu skirti laiką kažkam kitam ir išėjau į viziją: Pakylėtasis Valdovas Sanat Kumara vaikštinėja savo erdvėje, o ten sudėtos visos mano knygos. Aiškiai mačiau, kaip tos knygos atrodė. Sanat Kumara nusišypsojo ir sako, kad truputėli užtruko, kol visas knygas susikėlė į subtilųjį pasaulį, nes nori jas palaiminti. Nustebau, kodėl Jis nenusileido į mūsų erdvę ir tų knygų nepalaimino ir kodėl reikėjo laiko, kol jas sukėlė. Atrodo, galėtų pasinaudoti „burtų lazdele“ ir akimirksniu jas perkelt, o dabar darbas užtruko keletą dienų. Bet to man nepaaiškino. Tiesiog Sanat Kumara vaikščiojo tarp knygų ir jas laimino. Paprašė, kad į tas knygas, įrašyčiau įrašą, kaip materialų Mokytojo palaiminimą : “Kiekviena tiesa žmogų pasiekia savo laiku. Jei laikai rankose šią knygą, tai Kūrėjo šviesa jau skleidžiasi tavo širdyje“. Taip knygą pasirašė tikrieji autoriai...

Kitą dieną gavau žinutę iš spaustuvės, kad knyga atvažiuoja į Plungę. Vadinasi, kol Sanat Kumara jų nepalaimino, jos ir negalėjo anksčiau manęs pasiekti. Viskas savo laiku.

Rugsėjo 2 dieną vyko pirmasis seminaras „Kas yra Dvasios Mokytojai“ . Seminaras susiformavo iš kelių dalių: knygos pristatymas, Sanat Kumaros mokymas, diskusijos ir praktinė dalis, kai jungėsi Mokytojai tiesiogiai ir dirbo su konkrečiais žmonėmis. Sanat Kumaros mokymą greit galėsite pamatyti facebook paskyroje.

Ačiū visiems atvykusiems į seminarą, tai parodo, kad šis Mokymas atveria širdis. Atvyko klausytojų iš Klaipėdos, Palangos, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus, žinoma, ir iš Plungės.

Rugsėjo 20 d. 18 val. numatytas knygos pristatymas dvasinio tobulėjimo centre „Šviesos namai“ Kaune,

http://www.sviesosnamai.lt/?page_id=318&event_id=749

Rugsėjo 30 d. 15 val. knygos pristatymas Šiauliuose AŠ ESU mokymo centre, Vilniaus g. 126 II aukštas (Pas Gailutę)

Lapkričio 11 d. 13 val knygos pristatymas numatytas Vilniuje saviugdos studijoje "Lašo jėga" P. Vileišio g. 17A, Antakalnis

Knygą „Savęs ir Visatos pažinimo link“ galėsite įsigyti internetiniame puslapyje www.knygos.lt

https://www.knygos.lt/lt/knygos/saves-ir-visatos-pazinimo-link/

Mijalbos leidyklos internetinėje parduotuvėje, bei Vagos knygynuose, Maxima, Rimi prekybos centruose.

Gyvenantys užsienyje ir norintys įsigyti knygų, galite rašyti man el.paštu nausodis@hotmail.com, atsiųsiu, atsiskaitysite pavedimu į asm. sąskaitą. Norintiems, galiu išrašyti sąskaitas, nes dirbu pagal individualios veiklos pažymą Nr.753399

Kūrėjo valia

Violeta — Tue, 05 Sep 2017 04:14:12 GMT

Pasaulio Motina

Mirties akivaizdoje žmogus susimąsto, kaip buvo gyventa. Prisimena gerus ir blogus savo kasdienybės įvykius, mėgina juos įvertinti, įvertinti save. Ne kiekvienas žmogus sąmoningai pasiruošia mirčiai. Pirmiausia, ką tokiu atveju reikėtų daryti, tai atsiprašyti Kūrėjo už savo nesugebėjimą išlikti sąmoningu, nesugebėjimu atskleisti tai, ką turėjo savyje gražaus ir talentingo, už tai, kad visą energiją skyrė tik savo gerovei formuoti, o neatsižvelgė į Visatos dėsnius, kurie skelbia, kad žmogus, pirmiausiai, turi išreikšti Kūrėjo valią. O kaip gali išreikšti Kūrėjo valią, jei juo netiki, jį neigi arba jo nesupranti?

Žmogui sudėtinga suvokti Kūrėjo valią. Kaip ta valia turi pasireikšti ir kuo Kūrėjo valia skiriasi nuo žmogaus valios. Juk, būtent Kūrėjas ir suteikė žmogui laisvą valią rinktis. Rinktis kaip gyventi, kuo tikėti, ką vertinti. O kai ateina mirties akimirka staiga žmogaus reikalaujama, kad jis būtų išmokęs išskleisti Kūrėjo valią.

Nieko nėra svarbiau, kaip gebėjimas suvokti, kas yra Kūrėjo valia. Ir tas suvokimas kiekvienam žmogui atsiveria skirtingai. Kūrėjas – tai begalybė, kurioje egzistuoja viskas. Jei Jame egzistuoja viskas, tai į Kūrėjo valią įeina viskas, ką daro žmogus: tiek gero, tiek blogo. Tai kuo ypatinga Kūrėjo valia? Kūrėjas – tai absoliutas, jame egzistuoja viskas, bet tave „viskas“ egzistuoja materija ir nematerija, egzistuoja gėris ir blogis, meilė ir neapykanta. Kai žmogus gyvena dualiame pasaulyje, tai jis išreiškia savo valią. Jis gyvena tarp gėrio ir blogio. Jis mokosi suprasti, kas yra gėris ir kas yra blogis jame ir aplinkoje. Kai žmogus supranta, kas iš tikro yra gėris, o kas blogis, jis pradeda rinktis, su kuo gyventi: laikyti pusiausvyrą tarp gėrio ir blogio, ar mėginti gėrį įtvirtinti Žemėje. Kai žmogus pradeda rinktis, pradeda formuotis jo sąmoningumas. Jis mąsto, jis renkasi ir gyvena pagal savo pasirinkimus. Dažnai žmonės renkasi gėrį, bet pagal jį negyvena. Bet, kada pradeda rinktis ir jei pasirenka gėrį, žmogus įžengia į truputėlį kitokių reikalavimų pasaulį ir jo vibracijos pakylėja. Pakilus vibracijoms, sąmoningumas didėja, suvokimas aiškėja. Žmogus pradeda suvokti, kad egzistuoja Visatos dėsniai ir kad renkantis Kūrėjo valią tau gali atsiverti kitoks pasaulis. Gyveni tame pačiame materialiame pasaulyje, tarp tų pačių situacijų, bet pradedi suvokti dėsnius, kurie įtakoja tavo gyvenimą. Pradedi prisitaikyti prie tų dėsnių ir tu savo laisva valia renkiesi Kūrėjo valią. Tu, tiesiog, renkiesi gyvenimą aukštesnių vibracijų lygmenyje. Kūrėjo valia yra begalinė. Sakyti, kad tu pasirinkai Kūrėjo valią – negalima. Gali sakyti, kad tu eini per gyvenimą kartu su Kūrėju, tu mokaisi gyventi, tu renkiesi gyvenimą aukštesnių vibracijų lygmenyje. Tu suvaldai savąjį ego, savo materialų apvalkalą ir atsiveri platesniam suvokimui, kas yra gyvenimas. Tu išbandai save naujoje sferoje, tu vėl mokaisi, vėl stebi save ir aplinką, tik ta aplinka atsiveria plačiau, aiškiau ir tu matai, kaip žmones įtakoja minčių srautai, jausmų srautai, kaip įtakoja kolektyvinė sąmonė, kaip juos valdo ego troškimai ir lūkesčiai. Bet visa tai gali matyti tik tada, kai tai tavęs nebežeidžia, nebeskaudina. Sakote, nelieka jausmų. Dar kokie jausmai lieka. Lieka meilė, gerumas, švelnumas, pagarba. Gal būt, nebelieka taip greitai išsiplieskiančio pykčio, neapykantos, baimės. Bet argi to ir nenorite, argi to ir nemokom? Nebijokite atsisakyti negatyvių jausmų, nes jūs nežinote, kokie jausmai atsiranda, kai sugebi susilieti su aukštesnėmis vibracijomis. Tik dabartinio suvokimo žmogus, kupinas įvairiausių jausmų gali sakyti, kad budistinė ramybė – tai jausmų nebuvimas. Budistinė ramybė saugo tokius galingus jausmus, kurių jums dabar neįmanoma atlaikyti. Tik tie jausmai yra teigiamo pobūdžio, o ne neigiamo ir jie nėra išreiškiami fizinėje aplinkoje, bet energetinėje aplinkoje jie cirkuliuoja ir daro didžiulę įtaką visam žmonių gyvenimui. Žmogus dažnai atmeta tam tikras tiesas, jas vertindamas iš dabartinio savo suvokimo lygio. Bet nepakėlus savo vibracijų, tu nesuvoksi apie ką kalbama. Lieka tik pasitikėti Mokytojais ir siekti jų mokymo. O kai pavyks pakelti vibracijas, ateis suvokimas kas iš tikro yra Kūrėjo valia, kas yra budistinė ramybė ir daugelį kitų dalykų. Iš pirmoko pozicijų sunku įvertinti profesoriaus pasiekimus. Todėl ir nereikia vertinti, reikia gyventi ir mokytis. Mokytis pažinti save.

Budistinė ramybė

Violeta — Sun, 03 Sep 2017 07:39:20 GMT

Hermis Trismegistas

Sąmoningumas pasireiškia gebėjimu atsiriboti nuo savo jausmų ir minčių, nuo asmeniškumo. Sąmoningumas leidžia suvokti kas yra aplinkoje. Žmogus aplinką mato tik per savo jausmų, minčių prizmę. Bet kurią situaciją išjaučia, išgyvena tik remdamasis savo patyrimais. Vadinasi, bet koks aplinkos įvykis yra vertinamas neobjektyviai. Neobjektyvumas ir yra dažna konfliktų priežastis. Neobjektyvumas neleidžia išlikti tolerantišku, bet blogiausiai, tai neleidžia matyti visumos. Visumos skirtingų požiūrių. Atsiveriantis sąmoningumas ir pasireiškia gebėjimu aprėpti visumą.

Aprėpti tai, kas vyksta Žemėje, net neliečiant subtiliojo pasaulio – tai yra gebėjimas, kurį žmogus turi išsiugdyti. Gebėjimas stebėti, kas vyksta aplinkoje, kaip žmonės elgiasi, kodėl taip elgiasi, ką jaučia, ką mąsto. Visa tai norint padaryti, reikia atsiriboti nuo savo asmeninių minčių ir jausmų. Vadinasi svarbu išmokti savitvardos. Kaip gali stebėti kitą žmogų, jeigu jo elgesys tavyje iššaukia pačias įvairiausias emocijas, kurios iš karto sustabdo objektyvų stebėjimą ir tas stebėjimas pavirsta vertinimu, po to kaltinimu ir t.t.

Savitvarda – tai pirmas žingsnis, siekiant atverti savo sąmoningumą. Vien išjausti meilę ir tikėtis aukšto sąmoningumo, nereikėtų. Prisiminkite, kad šį kartą balansą, harmoniją sudaro dvi sudedamosios dalys: meilė ir išmintis. Aš kalbu apie Išmintį, nes tai mano sritis.

Savitvarda, tai ne emocijų užspaudimas ar „virimas“ savo minčių katile. Savitvarda – tai sugebėjimas savo valios pagalba pakeisti vieną jausmą kitu, vieną mintį kita. Sugebėjimas nenusukti žvilgsnio nuo to, kas negerai, o tai, kas negerai pakeisti – geru. Sugebėjimas kontroliuoti save ir kontroliuoti aplinką savo vidinių galių jėga. Savitvarda – tai nuolatinis susiliejimas su aukštesniąja sąmone, tai gebėjimas save išlaikyti aukštesnių vibracijų lygmenyje. Ne susireikšminti ir pakelti save virš kitų, o pakylėti savo vibracijas taip, kad tu galėtum atsiriboti nuo negatyvumo įtakos ir galėtum suvaldyti savo emocijas ir mintis. Vadinasi, savitvarda neįmanoma be gebėjimo kelti savo vibracijas. O vibracijų kėlimas – tai gebėjimas gyventi pagal dešimt Dievo įsakymų, arba tiesiog, gyventi dorai, sąžiningai, garbingai. Vėl reikalingos valios pastangos, nes gyventi sąžiningai, dorai, garbingai reiškia, kad reikia atsisakyti daugybės gyvenimo teikiamų trumpalaikių, bet stiprių, malonumų. Viskas susiveda į vieną tiesą – nuolatinį savęs pažinimą ir gebėjimą keisti savo įpročius, savo mintis, gebėjimą valdyti save. Tai įvaldžius atsiranda budistinė ramybė, harmonija, šviesa. Stebėjimas lieka tik stebėjimu. Jis neperaugs į vertinimus, į susireikšminimą, kad daugiau supranti ir daugiau gali. Kiekvienas susireikšminimo momentas – tai pliūpsnis negatyvumo į tavo aurą, vadinasi ir vibracijų staigus sužemėjimas. O tai iš karto išstumia tave iš suvokimo lauko ir sąmoningumas krenta.

Norintys eiti šviesos keliu, negali užsidaryti tik savo namų, draugų rate. Taip savęs nepažinsi ir nepamatysi savo netobulumo. Tik veiksme atsiveria tikrieji gebėjimai suvaldyti save ir išlikti budistinėje ramybėje bet kurioje situacijoje. Kodėl svarbi ta budistinė ramybė? Nes ji skleidžia aukštas vibracijas, vadinasi gali keisti aplinkos įvykius. Vienas ramus žmogus, išspinduliuojantis šviesą, gali suvaldyti bet kokius konfliktus, bet kokius aplinkoje kylančius negerus įvykius. Tai didžiulė jėga, gebanti subalansuoti gėrio ir blogio pasireiškimus.

Elkitės garbingai

Violeta — Wed, 30 Aug 2017 04:16:34 GMT

Mažasis Princas

Aš esu Vienatinio Esatis. Aš, Mažasis Princas, tai Mano (Vienatinio Esaties) dalis žemesnių vibracijų pasaulyje. Jūs manęs nematote, bet jaučiate. Jaučiate savo siela. Aš esu Mano substancija subtiliajame plane. Bet tame plane, kuris yra arčiausiai žmogaus. Aš apvalau erdvę, kurioje pasirodau, mažiausiai tūkstančio kilometrų atstumu. Apvalymas vyksta subtiliajame plane ir tai atsilieps materijoje per tam tikrą laiko tarpą. Armagedono jėga pasireikš jūsų gyvenime. Jis griaus jūsų neteisingus gyvenimus, griaus neteisingas pažiūras ir su didele sumaištimi įneš į jūsų širdis gebėjimą tikėti Aukščiausiuoju Kūrėju. Aš nebauginu jūsų, tik sakau, kad mano vibracijos yra labai aukšto dažnio, o Aš vis tiek nusileidau į Žemę ir tos vibracijos, pavirtusios Armagedono spinduliu, degins tamsą, esančią aplink jus, jumyse. Pagaliau atlaisvinkite save nuo tos tamsos. Mylėkite ir skleiskite šviesą. Savo laisva valia pasirinkite šviesą ir Armagedono spindulys pereis kiaurai, neužgavęs jūsų gyvenimo. Armagedonas – tai mano šviesos spindulys. Tai mano dalis. Mažasis Princas ir Armagedonas – tai vienos struktūros dvi sudedamosios dalys. Aš esu ŠVIESA. Armagedonas – šviesos spindulys.

Žmogus, patikėjęs gėriu ir grožiu, gaus Mano šviesą. Žmogus, pasirinkęs vergovę tamsai – gaus Armagedono spindulį. O tas spindulys degins ir skaudins. Jums rinktis. Čia nėra jokios prievartos, nėra jokio bauginimo, yra tik jūsų laisvanoriškas pasirinkimas. O čia ir prasideda sudėtingoji dalis. Su dideliu priešu jūs pasiruošę kovoti, bet susidoroti su asmeninėmis ydomis – ir nepajėgiate. Paprastas kasdienis elgesys jus išduoda.

Pasirinkti dievą – norite, kovoti su blogiu – norite, o atsisakyti savo įpročių pykti, per daug reikalauti, smerkti – nenorite. Ir kova pralaimėta. Ateina Armagedonas ir degina jūsų gyvenimą. Sunaikina į šipulius visą sukurtą jūsų gerovę ir palieka jus nuogus prieš Dievą. Arba renkatės Jį, arba Jo atsisakote. Neverskite Armagedono naudoti savo spindulio. Keiskite save. Lai jūsų elgesys būna kupinas santarvės su visais (ir savimi), lai jūsų pasirinkimai atspindi gerovę ir pagarbą. Nustokite bėgti ir atmesti tiesą apie kurią nuolat kalba Mokytojai. Problemos neigimas jos nepanaikina. Tik paslepia ją po gilia kauke – išorinės veiklos kauke, o vidus pamažu nyksta, pūva ir sugenda. Armagedonui lieka tik tuos puvėsius sudeginti. Ar pakiltumėte kaip feniksas iš pelenų? Gerai, jeigu dar pajėgsite, bet galite būti sudeginti Amžinybės šviesos, kaip nesugebėję suvaldyti savęs.

Suvaldyti save, savąjį ego – toks paprastas reikalavimas jums keliamas, bet pasekmės gali būti labai skaudžios. Leiskite mano šviesai tekėti per visus jūsų kūnus laisvai, neužkliūvant už jūsų minčių, jausmų, veiksmų. Elkitės garbingai. Ar prisimenate, ką reiškia žodis – garbingai?

Bendraukite su Dvasios Mokytojais

Violeta — Mon, 28 Aug 2017 04:01:40 GMT

Skelbimas: Rugsėjo 2 d. (Šeštadienį) 14 val. organizuojame pirmąjį seminarą : "Kas yra Dvasios Mokytojai?" . Seminaras nemokamas. Atsivežkite šlepetes ar šiltas kojines, nes įėjimas į patalpas be batų.

Seminaro vieta: Žolynų g. 13, Varkalių k. Plungės r..

Pasaulio Tėvas

Aš žinau, kad tas kanalas, kuris dabar atsivėrė, ilgai nepajėgs išlaikyti tokių aukštų vibracijų, todėl aš skubu perduot jums žinią tiesiogiai iš pirmų lūpų. Vėliau jus mokys Pakylėtieji Valdovai. Jie įpareigoti suteikti jums žinias, kurios atvers kelią į tikrąjį žinojimą. Iki šiol jūs daug skaitėte apie Pakylėtuosius Valdovus, apie Dvasios Mokytojus, apie arkangelus ir angelus, bet jūs nepažinote jų taip, kaip reikėtų pažinti. Jūs turite išmokti betarpiškai bendrauti su visais čia išvardytais pagalbininkais. Nes jie yra to subtiliojo pasaulio dalis, kuri labiausiai jums artima, pažįstama ir priimtina. Žemės istorijoje nuolat buvo kalbama apie dievą, apie angelus ir šventuosius, kurie pagelbėja žmogui. Jie yra jūsų draugai, pagalbininkai ir Mokytojai. Jie gali jus supažindinti su subtiliojo pasaulio dalimi. Ta dalimi, kuri prieinama jūsų suvokimui. Kuri turi atitikmenis jūsų žemiškajame pasaulyje. Jeigu informacija neturi atitikmens jūsų pasaulyje, jūs tos informacijos nepajėgsite priimti, nes ji jums neegzistuoja. Todėl reikalingas žmonijos sąmoningumo šuolis, kad pajėgtų suprasti daug daugiau, nei dabar aprėpia jūsų protas.

Pasitelkiant Dvasios Mokytojų pagalbą, jūs atversite savo sąmonę naujam suvokimui, naujiems potyriams ir naujiems gebėjimams. Juk Mokytojai mokykloje jums aiškina, koks yra pasaulis, kokia tvarka tame žemiškame pasaulyje, iš ko jis sudarytas, kokia jo istorija ir t.t. Visa ta informacija padeda susigaudyti, koks yra žemiškasis pasaulis, net jo viso asmeniškai neapkeliavus ir nesusipažinus su visų tautų kultūromis. Bet suteiktos žinios leidžia jums susiformuoti bendrą vaizdą, koks yra tas žemiškas pasaulis. Tai kodėl neigiate Dvasios Mokytojų pagalbą? Jie taip pat pasiruošę apie viską pakalbėti, supažindinti su daugybę naujų jums dalykų. Patys viso patirti, suvokti, įvertinti neturėsite galimybių, nes tai fiziškai ir psichiškai neįmanoma. O jeigu klausytumėtės Mokytojų, jie jums atvertų visą subtiliojo pasaulio grožį. Jie jums sudėliotų visą informaciją taip, kad pajėgtumėte suprasti ir įvertinti. O kai turi žinių, tai gyvenimas subtiliajame pasaulyje bus paprastas ir lengvas. Jūs gi žinote, kad stebuklų nebūna, yra tik tam tikras žinių lygis. Tos žinios suteiks jums galios, suteiks jums jėgos. Jūs galėsite padėti kitiems žmonėms žengti nauju keliu. Juk žinote, kad ne visi klasėje buvo pirmūnais. Buvo tų, kuriems sekėsi gerai priimti mokytojų duodamas žinias, bet buvo ir tų, kuriems sekėsi blogiau. Taip ir yra ir su paprasta žemiška kasdienybe. Yra tie, kurie gali bendrauti su Dvasios Mokytojais ir yra tie, kuriems tai sekasi sunkiau. Vadinasi, tie, kurie gali daugiau, turės padėti tiems, kuriems nepavyksta pažinti subtiliojo pasaulio. Tada Mokymas eis iš širdies į širdį. Dvasios Mokytojai dirbs su tais, kuriems įmanoma suvokti naujoves, kurie sugeba atsisakyti savo asmeniškumo ir per juos perteiks Visatos dėsnius, bei kitus subtilius dalykus, kurie bus reikalinga žemiškajame gyvenime.

Aukščiausioji sąmonė suformavo tokį vystymosi kelią, todėl jį reikia priimti ir juo eiti drąsiai ir atvirai. Aukščiausioji sąmonė save nuleido į žemas vibracijas, patalpino save žemiškajame kūne ir suplanavo vystymosi eigą. Yra kaip yra. Yra dabartis, yra gyvenimas čia ir dabar. Čia ir dabar jūs turite išmokti bendrauti su Dvasios Mokytojais, nes jie supažindins su naujomis galimybėmis, su naujomis taisyklėmis ir reikalavimais. Jie padės prisitaikyti prie naujojo gyvenimo, kuris jūsų laukia ne kažkur po mirties, o čia ir dabar Žemėje. Čia ir dabar turės keistis suvokimas kas yra žmogus ir kokios jo galimybės. Čia ir dabar turėsite prisiderinti prie naujų gyvenimo sąlygų. Būtent dėl to Aš atėjau į jūsų erdvę, kad padėčiau prisiderinti prie ateities vibracijų. O tai reiškia, prie naujų reikalavimų ir galimybių. Su senomis tiesomis nežengsite nei žingsnio į ateitį. Neikite į ateitį nei su senomis nuoskaudomis, nei su prisiminimais kas buvo jūsų gyvenime. Praeitis svarbi tik tiek, į ką ji atvedė jus šiandien. Daugiau ji neturi prasmės. Mylėkite ir gerbkite tuos, su kuriais buvote praeityje, bet paleiskit juos, tegu jie gyvena savo dabartinį gyvenimą nesuvaržyti nei jūsų skausmo, nei pykčio ar nuoskaudų. Paleiskit senas nuoskaudas, senus išgyvenimus. Jie jums nebėra reikalingi, nes šiandien jūs kuriate save ant naujų pamatų. Ant dieviškojo principo pamatų.

Subtilusis pasaulis – tikrieji jūsų namai

Violeta — Sun, 27 Aug 2017 05:07:27 GMT

Pasaulio Tėvas

Ir vėl mes susitinkame. Šiandieną noriu pakalbėti apie žmogaus gebėjimus išjausti neregimąjį pasaulį. Pirmiausia turite suvokti, kad tas pasaulis, tai jūsų tikrieji namai. Ten jūs pažinote tikrąją meilę, tikrąjį saugumą, gerumą. Tame pasaulyje yra jūsų aukščiausioji sąmonė, ten jūsų namai. Ne nepasiekiama tolybė, bet jūsų namai. Į tuos namus skubėti nereikia, nes jūsų siela žino, kad tie namai egzistuoja ir žino, kad jums reikia gyventi žemėje žmogaus kūne ir materialiame plane. Bet subtilusis pasaulis yra didžiulis. Žmogaus protui jis sunkiai aprėpiamas ir suvokiamas, vienam su žemišku protu klaidžioti po tą pasaulį gali būti per sunku. Žemiškasis protas pajėgia suvokti tik tai, kur nukreiptas jo žvilgsnis, bet jis nesuvokia to, ko neapčiuopia jo regėjimo laukas. Jis vertina tai, ką mato, jaučia. Bet jis nepajėgia aprėpti visumos. Todėl subtilusis pasaulis darosi be galo painus ir baugus. Kai turėsite Mokytoją, kuris jums parodys to pasaulio grožį ir galybę, jus pasijusite daug geriau. Juk jaučiatės daug saugiau, kai žinote kodėl kažkas vyksta, kaip vyksta ir kas gali atsitikti. O pakliuvus į subtilųjį pasaulį jūs nesuvokiate, kas jame vyksta, kodėl vyksta ir kaip viskas gali baigtis. O tai kelia nerimą, gal net pyktį ar nuoskaudą. Bet tai jau negatyvūs jausmai ir jie greitai jus grąžina į paprastą kasdienybę.

Subtilusis pasaulis žino: žmogus įžengs į jį su savo žemiškuoju protu ir susilies su aukštesniąja sąmone. Bet tam reikalinga pažanga. Reikalinga, kad širdis ir protas naujoves priimtų ramiai, lengvai ir paprastai. Reikalinga, kad žmogus laisva valia įžengtų į subtilųjį pasaulį. Ne noro vedamas, bet savo laisva valia pasiruošęs aukoti savo egoistiškumą ir asmeniškumą ir žengti tuo kitu keliu. Būti tobulais jūs norite visi, bet ne visi įdedate pastangų tokiais tapti. Dažniausiai nenorite atsisakyti savo įtakos kitiems, nenorite prarasti galimybės rinktis ką veikti, kaip gyventi, ką mėgti, ko nemėgti ir t.t.

Žemiškajai sąmonei susiliejus su aukštesniąja sąmone prarandama kontrolė žemiškojo gyvenimo. Teisingiau, žmogus gerai supranta žemiškąjį gyvenimą, bet jis gyvena pagal aukštesniosios sąmonės valią, o joje nebėra nei egoistiškumo, nei asmeniškumo. Tu tampi Kūrėjo vaiku. Tu gyveni amžinybėje. Tau pradeda galioti amžinybės principai. Žemiškojo gyvenimo vingiai tau tampa svarbūs tik tiek, kiek tau reikia atlikti savo užduotis. Tu nebepriklausai kam nors, nebepriklausai net sau – kaip žmogui. Tu priklausai bendrai idėjai, tu gyveni tik vardan tos idėjos, bet kartu, tu kuri save kaip Visatos gyventoją. Tu prisiimi atsakomybę už savo veiksmus visos Visatos atžvilgiu. Ar gali būti svarbūs kažkokie žemiški reikalai (kaip mada, valdžia, garbė), kai tavo elgesys turi įtakos amžinybei? Visi žemiški reikalai bus persipynę su amžinybe, su subtiliojo pasaulio gyvenimu.

Suprantu, kai kam mano laiškai bus nepriimtini, nesuvokiami, net mėginsite ginčytis. Ginčykitės, man tai nei kiek netrukdo. Tai tik parodo, kad jums svarbu suvokti tiesą ir aš tuo džiaugiuosi.