|
Žmogaus
gyvenimas susideda iš kasdienybės, kur jis turi išmokti rasti savo paskirtį ir
iš subtiliojo pasaulio zonos, kur jo paskirtis aiški. Tuos du dalykus suderinti
darosi sunku, nes žmogaus sukurtas tikslas visai nesiderina su subtiliajame
pasaulyje suformuotu tikslu. Žmogus šio tikslo nesupranta, nes tai visai kita
sfera. Nes tai nėra aiški kasdienybė ir nėra patirties. Todėl to ir nenori
priimti į savo supratimą. Tai, kam nėra
suformuota patirtis, sunku suvokti. Bet tai suvokti yra menas. Menas suvokti
esmę. Mes visados kalbame apie mažą idėją, nes visumos žmogus nėra pajėgus
suprasti. Bet žmogui nuo to nėra lengviau, nes be visumos jam sunku priimti
dalelytę informacijos. Žmoguje yra dieviškoji energija, kuri suvokia esmę,
todėl ji sudaro sąlygas žmogui suvokti ir tą mažą dalelytę iš visumos. Tai yra
užkoduota žmoguje. Mes galime perteikti daug žinių, bet kol nėra tam tikro
suvokimo, tos žinios gali būti suprastos iškreiptai. O ant „iškreiptų pamatų"
gero namo nepastatysi. Siekiame informuoti ir kartu keisti suvokimą. Kad žmogus
galėtų priimti tai, kas jam neįprasta, bet širdimi jaučia, kad tai tikra.
Kiekvienas žmogus yra labai savitas
ir tas savitumas juo labiau einant į subtilųjį pasaulį, tuo labiau ryškėja. Materialioje
plotmėje viskas buvo daugmaž panašu: žmogaus kūno sandara, bendri jausmai,
panašios emocijos, panašus suvokimas apie pasaulį. Mokslas suderindavo teorijas
tarpusavyje, todėl buvo galima nubrėžti panašius tikslus ir panašias galimybes.
Žmogui, einant į subtilųjį pasaulį, atsiveria energijos, kurios yra savitos,
jos skiriasi. Ir tas savitumas išryškės žmogaus gyvenime. Todėl reikalinga
ypatinga tolerancija ir pagarba kito žmogaus suvokimui (ypač tam, kuris žengia
subtiliojo pasaulio keliu). Pagarba – tai ne garbinimas, o sugebėjimas
įvertinti jo žinias ir jų neatmesti, nors ir kaip tai gali atrodyti
nepriimtina. Į kiekvieną žmogų įeina daugybė energijų, jos sudaro savitas
kombinacijas ir joms atsiveriant, ryškėja skirtingas požiūris į gyvenimą ir
kitokie jo sugebėjimai. Tai nemažas iššūkis naujajai kartai: rasti bendrus sąlyčio taškus, tarp naujų sferų. Nesusikalbėjimo
čia negali būti. Bet, kol žmogus vadovausis racionaliu protu, šalta logika, tol
susikalbėjimo ir nebus. Teks peržengti per savo ego ir priimti nuomonę, kad
kitas žmogus, kad ir kaip skiriasi nuo tavęs, gali būti teisus ir jo tiesa
neturi kirstis su tavąja tiesa. Jos turi papildyti viena kitą. Tai puikus
laikotarpis. Prie to taipogi mėginsime jus „pratinti"...
|