Vieno seanso metu, moteris buvo grąžinta į praeitą gyvenimą. Pirmiausiai, turėčiau pasakyti, kad tai energetiškai stipri moteris, kuri priima energijas ir dirba su jomis. Grįžau į jos priešpaskutinio gyvenimo laikotarpį. Ji buvo ką tik gimusi. Kūdikis gulėjo ant žemės laukuose, netoli upės. Tėvų nesimatė, bet nesijautė, kad vaikas būtų pamestas. Tikriausiai, tėvai kažką dirbo, tiesiog jie buvo labiau įsigilinę į darbus, o ne į kūdikį. Pavojus vaiko gyvybei tikrai negrėsė, bet jis buvo abejingai paliktas, kol tėvams atsiras laiko prie jo prieiti. Kūdikis į Žemę atėjo labai šviesus, stiprios energijos. Ir rodo, kaip prie to palikto kūdikio artėja trys tamsios energijos ir skverbiasi į jį. Pagalvojau, kodėl angelai nesaugo mažo vaikučio. Pasirodo energetinę apsaugą Žemėje vaikui turi sukurti tėvai. Ne tiesiogiai „kažką“ sukurti, bet vaikas turi būti mylimas ir jis turi būti „pirmas“ tėvų mintyse, širdyse. Jeigu tėvai laiko prioritetu darbą, o vaikas lieka kaip savaime suprantamas dalykas, kuris maitinamas ir taip užaugs, tai vaikas praranda apsaugą. O šis kūdikis atėjo į Žemę labai stiprus. Stipri esybė Žemėje buvo palikta be apsaugos. Tai užfiksavo tamsiosios jėgos ir iš karto įėjo į tą vaiką. Gali būti, kad to vaiko gyvenimas ir nebuvo labai blogas, bet tamsiosios jėgos vis tik užvaldė jo energijas ir jis galėjo daug skausmo suteikti aplinkiniams. (Pagalvojant „iš kur tas vaikas toks blogas atsirado“, pagalvokite ar tikrai skyrėte jam savo meilę ir dėmesį). Seanso metu ir atėjome į tą momentą, kai tamsiosios jėgos jau ruošėsi įsiskverbti į kūdikį. Buvo reikalinga tiesiog atplėšti tą kūdikį nuo tų jėgų. Tai sekėsi sunkiai. Buvo reikalinga labai stiprios energijos pagalba, kad atplėščiau vaiką nuo tamsių energijų, kurios jau skverbėsi į jį. Atplėšus vaiką nuo tų energijų, teko „atsukti“ laiką atgal. Taip ir formavosi vaizdas: vaikas mažėja, grįžta į mamos pilvą, po to, kaip baltas spindulys pakyla aukštai į erdvę. Ir ta akimirka sustoja. Matosi šviesus kamuolys, aplink ramybė ir laukimas. Tiesiog mėgavausi žiūrėdama į tą švytintį kamuolį. Jautėsi, kad kažkur vyksta „diskusija“ ir tam kūdikiui renkami tėvai. Man iškilo klausimas, kaip galima apsirikti su tėvų pasirinkimu. Juk kūdikis ateina į gyvenimą jau su tikslu ir tam būna parinkti tiek tėvai, tiek situacijos. O atsakymas yra paprastas. Energijos, dirbančios aukščiausiuose sluoksniuose, mato tėvų subtiliuosius pasaulius. Mato jų esybę, jų potencialą. Tėvų esybė, jų energijų derinys, pasiekta patirtis – gali atitikti reikalavimus. Bet tėvai, gyvendami Žemėje ir priimdami neteisingus sprendimus, padaro esmines klaidas. Jie neatskleidžia nei savo potencialo ir nesudaro sąlygų tiek vaiko apsaugai, tiek jo esybės vystymuisi. Žmogus, gimdamas Žemėje, „įsižemina“. Jis kuria čia savo gyvenimą – ir energijos, esančios aukštuose energetiniuose sluoksniuose, nebegali tiksliai įvertinti tų žmonių būsenų. Jos mato pačią esybę. O Esybė nuo Žmogaus išraiškos Žemėje gali labai skirtis. Žmogus gali labai daug ką, o to neįgyvendina. Priima neteisingus sprendimus. Štai kodėl „manieji“ dažnai nuskaito žmogų. Jie supranta, kad tai, ką jie mato iš aukštai, neatitinka to, kas yra Žemėje. Žmogus, turėdamas laisvą valią, priima įvairius sprendimus. Ir, dažnai, jie neatitinka nei esybės siekių, nei jos galių. Paprasčiausiai žmogus į tai nekreipia dėmesio. Užsižaidžia kasdienybėje. Dabar nukrypsiu į šoną: kai „mozaika“ lipdosi, pradedi matyti visumą. Viena moteris, kuri pas mane lankosi, jaučiasi, kad yra labai stipri energetiškai, dvasinę vadovę turi galingą. Ta moteris turi didžiulį potencialą išraiškai ir ... nieko. Jos gyvenimas tik blogėja. Man kilo nuoširdus klausimas, kur aš klystu, jei matau stiprią esybę, o situacija tik blogėja. Per stiprus ego ir neteisingai priimami sprendimai. – tai esybei neleidžia atsiskleisti. Jos mokytojai, galbūt, atvedė ją pas mane, kad padėčiau tai esybei atsiskleisti, bet šiuo atveju, aš jaučiuosi bejėgė. Tos moters sprendimai nesikeičia. Norisi ir pasakyti žmonėms: niekas jums nepadės, kol nepradėsite keisti savo požiūrio, kol neatsisakysite savo ego troškimų ir nepradėsite priiminėti teisingų sprendimų.
Grįžtu prie seanso. Šviesos kamuolys laukia, kol bus parinkti kiti tėvai ir kur tos naujos gyvybės neras tamsiosios jėgos. Vaikas gimė visai kitoje šalyje, kur daug smėlio ir karšta. Tėvai jį myli. Man rodo, kaip tą vaiką ant rankų siūbuoja motina. Galvoju, pasisekė, vaikas gimė kitoje šeimoje, kaip ir turėtų baigtis seansas. Ne, jis, tikrai nesibaigė. Man rodo, kaip tam vaikui sukanka 12 metų. Vaikas tampa savarankiška asmenybe, t.y. atsijungia nuo subtiliojo pasaulio ir asmeniškai daro savo žemiškus sprendimus. Paskui rodo, veržlios energijos aštuoniolikmetę, labai stiprią 33 metų moterį. Kai pasiekėme 45 metus – jautėsi didžiulė išmintis, ramybė, harmonija. Ši išmintis skleidėsi aplinkoje iki 65 metų ir esybė vėl grįžta į subtilųjį pasaulį. Rodo, kaip vėl įvyksta gimimas. Šiame laikmetyje, gimsta mano draugė. Labai šviesi, labai subtili, tik aplinka labai „kieta“. Jaučiasi truputi skausmas. Sunku subtiliai energijai įsitvirtinti „kietoje“ aplinkoje. Rodo, kaip yra keičiama draugės energetinė struktūra. Eina verpetas nuo jos gimimo laikotarpio iki to momento, kol ji atsisėda ant kėdutės, iki dabarties momento. Kadangi buvo grįžtama į praeitį ir ji buvo pakeista (joje nebeliko tamsiosios energijos), tai buvo pakeista energetika ir šio gyvenimo. „Išvalytas kanalas“. Ji dirba su energijomis, o stiprinti žmogų galima tik tada, kai jo nebevaldo tamsiosios jėgos. Ir ji (draugė) stiprėja...
Graži istorija, net mums patiko jos klausytis. Norime tik truputi ją papildyti. Grįžti į žmogaus praeitį ir ją pakeisti galime tik tiems žmonėms, kurie atsiveria savo esybės išraiškai. Niekada nekeistume praeities žmogui, kuris nėra priėmęs sprendimo savo gyvenime vadovautis intuicija, tikėjimui, pagarba, meile. Tai didžiulė atsakomybė – keisti praeitį. Nes mes keičiame ne tik energijas, bet ir sunaikiname tam tikrus žmogaus sprendimus. Atrodo, kad kišamės į žmogaus gyvenimą. Iš tiesu, taip nėra. Mes gauname leidimą, keisti situaciją. Tuo labiau, kad keičiame išlikusią projekciją erdvėje. Keitimas praeities, turi įtakos ir tų kitų žmonių gyvenimui, kuriuos mes paliečiame darydami pokytį. Pvz.: tėvai, kurie neskyrė meilės kūdikiui, šiame gyvenime taip pat neteko kūdikio. Tai didžiulis skausmas. Tai tarsi patikrinimas ar tikrai tėvai supranta, kas yra meilė kūdikiui. Vaiko netekimas „normaliems tėvams“ yra didžiulis skausmas. Būna tokių, kurie to nejaučia. Tėvai, kurie neteko šią akimirką vaiko ir kuriems pakeitėme situaciją praeityje, turėjo priimti sprendimą savo vertybių skalėje. Kas yra svarbiau: patogus gyvenimas ar vaikas. Noriu pasakyti, kad praeitis keičiama labai atsakingai. Mes turime paruošti pokytį visiems aplinkiniams, kuriems praeities pokytis turėjo įtakos. Keičiant tėvus, paimant vaiką iš tos erdvės, buvo nuo tų tėvų paimtas vaikas ir dabar. Bet, kaip bebūtų gaila, tėvai nepadarė teisingo sprendimo ir dabar. Taip, čia tas atvejis jūsų kaime su gimusiu, bet dingusiu vaiku (iškelta byla). Moteriai buvo duodama galimybė įrodyti, kad ji gali mylėti vaiką. Tai atsirado nėštumas, laikotarpyje, kai gyvenimas jau suformuotas. Lieka tik moters apsisprendimas: mylės ji tą vaiką ar nemylės. Prieš tai buvo duoti trys vaikai. Tiesiog, žiūrėjome rezultatą: gal augindama tris vaikus, ji sugebės savyje atgaivinti meilę. Procesas nepasiteisino, ji vaikų nesugebėjo pamilti visa širdimi. Todėl, praėjus nemažam laikui, moteris vėl tapo nėščia. Tai galutinis apsisprendimas: arba tu supranti savo esmę, pagimdai vaiką, suteiki savo meilę ir apsaugai vaiką, arba tu nesikeiti ir tavo reinkarnacija sustabdoma. Jos laukia ne vien kalėjimas. Geriausiu atveju, jos laukia ilgi kančios metai ateities gyvenimuose arba visiškas esybės sunaikinimas. Negali leisti žmogui iki begalybės priiminėti neteisingų sprendimų. Visada ateina kritinis momentas, kai turi rimtai apsispręsti: augini savo ego ar leidi savo esybei pasireikšti. Kai ego didelis, niekados nesuprasi kas ta „esybė“. Todėl nereikia siekti jos suprasti, reikia pradėti nuo ego mažinimo. Tik sumažinus ego, gali pradėti pajusti kas esi iš tikro. Tik tada. Ir dar, kai dabartyje yra parodomi praeityje sutikti žmonės, nereikia prie jų prisirišti. Tai tik dalyvavimas tam tikroje matricoje. Mes parodome, kaip viskas persipynę, kokią įtaką turi vieni ar kiti žmonių sprendimai. Tai parodoma, kad suvoktumėte: esate Visuma. Jūsų konkretūs sprendimai įtakoja daugybę kitų žmonių sprendimus. Viskas persipina.
|