Kai brolio energiją papildėme nauja energija, išgirdau, kaip jis, iškilęs virš Žemės erdvės (sakyčiau virš Žemės elipsės), skambėjo varpo garsu. Girdėjosi varpo (gal sodraus būgno) dūžiai Visatoje. Įdomus jausmas: brolis pakilęs virš Žemės erdvės, tarsi perplėšęs uždangą, skamba varpo dūžiais. O tie dūžiai tarsi skelbia: „Aš pilnavertis žmogus, lygiateisis Visatos gyventojas. Pamatykite ir išgirskite mane.“ Tas „Aš“ – tai ne vien brolis. Tai simbolizavo visą žmoniją, siekiančią išminties. Girdėjosi fanfaros, ūžė džiugesys. Jautėsi, kad ir mūsų vadovai džiaugiasi ta akimirka, nes tai bendro darbo vaisius.