|
O dabar grįžtame prie tavo jausmų, nuotaikos. Neįsižeisk. Jeigu tu įsižeidi, vadinasi turi kažkokių tai nuoskaudų, netinkamų vilčių, troškimų. Nesuformuok nuoskaudų. Viltis, kad kitas žmogus elgsis pagal tave, tai jo laisvės suvaržymas ir tavo netobulumas. Tau taip elgtis negalima. Gausi „per nagus". Tu nesi eilinė moteris, kuri gali sau leisti tam tikras užgaidas, troškimus, bereikalingas svajas. Tu negali sau leisti būti silpnai, nuskriaustai gyvenimo. Tai neatitinka tavo minčių eigos. Tu esi stipri, galinga moteris. Viskas priklauso nuo tavęs. Bet koks kylantis jausmas, bet kokia problema, laimė ar nelaimė, priklauso nuo tavo minčių. Tavo mintys turi galimybę realizuotis daug greičiau nei tu tai gali suvokti ir jeigu tu pasvajosi netinkama linkme, gali atnešti nelaimę sau ir kitam žmogui. Niekada nesvajok apie kito žmogaus nelaimę, net nedrįsk palinkėti nesėkmės. Gausi atgal. Jo ir mūsų vardu. Tu gi puikiai žinai, kad mes nejuokaujame. Vardan tavęs galime tau suteikti skausmo. Čia svarbiausia suvokimo kryptis. Tu keli reikalavimus savo gyvenimui, mes keliame reikalavimus tavo mąstymui. Norint suformuoti teisingą požiūrį, reikia labai tiksliai ir atsakingai mąstyti. Stebėk savo mintis, net ir tada, kai galvoji apie orą...Tu esi pažeidžiama per jausmus ir piktieji egregorai tuo gali pasinaudoti. Tau suteikta galimybė atsiverti, bet kartu atsiranda laisvas priėjimas prie jausmų. Nevaldomas jausmas atveria kelią egregorams, kurie su didžiule energija gali išjudinti visus bloguosius jausmus. Užtenka pajausti mažą nuoskaudą, ir jei ji nebus sukontroliuota, tai ši nuoskauda gali virsti didžiuliu pykčiu ir skausmą nešančiu veiksmu.
Net mylėti turi be troškimų, be svajos. Jeigu žmogus atveria tau savo sielą, savo jausmus, tai ne tam, kad tenkintų tavo moteriškas užgaidas. Tas laikas jau praėjo. Žmogus atveria savo širdį tavo sielai. Per moterišką pradą prieik prie sielos. Čia tavęs laukia naujas santykių suvokimas. Bet tu viską suprasi. Tik prisimink, elgtis, kaip gali elgtis eilinė moteris tu negali. Tavo gyvensena priklauso ateities žmonėms. Tu, kaip ir daugelis kitų, dar nesutiktų ir sutiktų žmonių, formuoji kitokios gyvensenos egregorą. Jeigu jis bus stiprus, Žemėje gyvenimas išliks ir jis bus nuostabus. Bet tai ateitis. Grįžtame prie šios akimirkos. Tu gali atskleisti žmogaus troškimus, sugebi atidaryti žmogaus blokus, kad pratekėtų erdvės energiją. Taip gali pakeisti žmogaus likimą. Net likimą. Tik leisk žmogui suprasti aplinką ir paskatink keistis. Ar tai gali padaryti silpna moteris? Ne. Niekada. Prisimink tai. Dar kartą primename, kad tau reikia labai atsakingai elgtis su savo mintimis, troškimais, siekiais. Viskas, kas žemiška išsispręs lengvai – jei tu eisi savo keliu. Jeigu tikėsi savo ir mūsų galia. Jei mylėsi visus žmones atvira širdimi, jeigu sieksi tiesos ir išminties.
Ar lengva atsisakyti senų įpročių? Tikrai, ne. Suabejoji ar blaiviai mąstai? Ar negyveni iliuzijų pasaulyje? Gal viską matau per rožinius akinius? Bet, ne. Tikriau nebūna. Gyvenimo kokybė keičiasi. Gyvenimo suvokimas keičiasi. Ar nuo to mažėja kasdienių rūpesčių? Nelabai. Problemų kaip buvo taip ir yra, Bet jos nebespaudžia širdies. Nervai neįtempti. Į viską įmanoma žiūrėti su humoru. Ryte prabudus, džiaugiesi nauja diena, naujais įvykiais, nauja patirtimi. Pradedi vertinti tai, ką turi, o ne kaltini savęs ar artimo žmogaus dėl to, ko neturi. Senas posakis, kad gerai ten, kur manęs nėra, man pasikeitė : gerai ten, kur aš esu. Aš džiaugiuosi giedru dangumi, tekančia saule, vėju, sutiktu žmogumi. Moku prisitaikyti prie situacijos. Kai esu viena, džiaugiuosi vienuma, tyla, galimybe pamąstyti. Kai esu draugijoje, stengiuosi atrasti artimiausia savo sielai žmogų ir su juo pabendrauti, kad ta akimirka būtų maloni tiek jam, tiek man. Ar visados pavyksta būti laimingai? Tikrai ne. Kai kada kasdieniai rūpesčiai, o ypač nusiminimas, nuoskaudos, tarsi užblokuoja. Visai prarandi gyvenimo džiaugsmą. Suvoki, kad gyvenimas eina, bet jis eina tarsi pro šalį. Nejauti malonumo. Kad ir kaip stengsies, keliausi po svečias šalis, pirksi brangius daiktus, lepinsis kurortuose ar klausys operų, vis tiek džiaugsmo gali nepatirti. Nes laimę atrasti gali tik savyje. Ne išoriniuose įvykiuose. Labiausiai susivokti savyje man padeda pabuvimas vienai gamtoje. Svarbiausia, noras suprasti save. Suvokti, ko iš tikrųjų norisi ir kodėl. Apgaudinėti savęs negalima. Teisinti, taip pat. Labai gera rasti pateisinimą savo veiksmams. O kai kada dar ir taip sugebi save pateisinti, kad ir pats patiki, jog elgiesi teisingai, nors iš tikro taip nėra. Jeigu tiki Dievu, niekados negali jo kaltinti ar kažko prašyti. Galima tik padėkoti už tai, ką gražiausio turi. Kaip atrasti laimę? Tikriausiai, yra daugybė būdų. Ir kiekvienam savas.
Nežinai kas yra vertybė? Nežinai, ar tai svarbu žmogui? Taip. Turėti savo sukurtą vertybę ir jos laikytis yra labai svarbu. Kiekvienas žmogus vertybes suvokia savaip, nes kiekvieno vertinimo lygis yra skirtingas. Tai priklauso nuo žmogaus pasirinkimo. Vienam vertybė – sukurti saugią ir turtingą aplinką šeimai, kitas vertina savo išminties praplėtimą. Ir vienas, ir kitas yra teisus. Bendrų vertybių nėra, nėra tokių, kurios privalomos visiems be išimties. Vertybes kuria šeimos, tautos tradicijos, religijos išpažinimas, net gyvenamoji geografinė padėtis. Vertybė, kurią mes laikome svarbiausia – laisvas pasirinkimas. Siekis gėrio sau ir savo aplinkiniams. Tikėjimas Dievu. Dar labai svarbu, tai mokėjimas suprasti vienas kito siekius, mokėjimas juos suderinti. Pasaulis yra užprogramuotas siekti tobulumo, siekti gėrio. Ir šis užprogramavimas niekados ir niekur neišnyks. Jeigu žmogaus vertybės nesusiderina su užprogramuotomis vertybėmis, tada įvyksta paprasčiausia mirtis. Sunykimas. Išnykimas. Žūsta ir tautos, ir atskirų žmonių likimai. Kaip žmonės sako – suveikia karmos dėsnis. Gėrio suvokimas nėra vienareikšmis dalykas. Kiekvienam suvokimas duotas pagal jo išsivystymo lygį. Ir mes skirtingai tai suvokiame. O tu gali gauti informaciją iš tų, kurie geriausiai tai suvokia. Tuo ir stebuklingas yra žmogus, kad gali gauti informaciją iš bet kurios erdvėje esančios būtybės. Iš teisingos ir pažengusios (arba iš žemiausio lygio). Mūsų supratimas yra skirtingas, kaip ir žmonių. Tik mes tarpusavyje bendraujame labai lengvai ir be nusistatymų, be nuoskaudų. Kiekvienas gali gauti informaciją, kuri jam reikalinga, tik žmogus nelinkęs ja dalintis su kitais. Mes dalijamės informacija, tik ne visi vienodai galime ją suvokti, kaip ir žmonės. Mes vėl gimstame ir siekiame tobulumo. Tu vėl jautiesi kažko nesuvokusi – pamėginkime dar kartą: jeigu ir yra kas svarbu žmogui, tai tikėjimas Dievu, jo galia. Visur ir visados. Tavo tikėjimas dar nėra stiprus, bet nesvarbu, jis yra ir tau suteikia stiprumo. (o vėliau pradėsi aiškintis ką iš tikrųjų reiškia Tikėjimas). Tu bijai išprotėti, nes manai, kad kitoks požiūris į gyvenimą – tai beprotybė. Bet tai nėra tiesa. Kitoks požiūris atveria vartus. Jeigu tu iki galo pasitikėtum Dievu, tai suprastum, kad jis neleis tau išprotėti. Tu nori būti protinga moteris, kuria patikėtų kiti. Kam atskleisti žinojimą žmogui, kurį aplinkiniai laikys pamišėliu? Tada tavo idėjos liktų tik tau. O tu ir mes norime, kad mūsų bendros idėjos padėtų kitiems laimingai gyventi. Mums nereikia skelbti tiesos ar tikėjimo išpažinimo. Tai jau buvo padaryta ir labai tvirtai. Mums reikia padėti kitam laimingai gyventi. Tik tiek. Laimingai gyventi. Laimė naikina skausmą, ramybė – chaosą. O tu gali padėti žmogui rast ramybę savyje. Rasti ramybę kitam gali padėti tik tada, kai tavo pačios siela bus atsikračiusi nerimo, baimės ir nuoskaudų. Viską turi išgyventi, kad suprastum kaip kenkia nuoskaudos ir baimės žmogui, ir žinotum, kaip nuo jų atsiriboti, net sunkiausią akimirką. Jei tu savo mintimis susikursi laimingą gyvenimą, tai ir kiti patikės tavo mokymu. Supranti, kad šis mokymas nėra teorinių žinių iškalimas. Nežengsi nei vienu žingsniu pirmyn tol, kol neišgyvensi savo pamokos. Tu turi kurti sau laimingą gyvenimą. Ir tegul kiti siekia to paties. Nusimesk pančius ir pažvelk į savo gyvenimą iš kitos pusės. Tau reikia tikėti minties jėga, tau reikia tobulos svajonės. Tau reikia pajusti gyvenimo, gamtos atbudimo džiaugsmą. Savo mintis kreipk į teigiamybę.
Kas yra mėginęs dirbti savo mintimis, supranta, kad tai nėra lengva. Nėra lengva net paprasčiausiai atkreipti dėmesį apie ką galvoji. Per dieną minčių būną įvairiausių, sunku ir prisiminti apie ką buvo galvota, sunku atrinkti kiek jų buvo teigiamų, kiek neigiamų. Net išsiaiškinti kas teigiama ir kas neigiama nėra paprasta. Apie žmogų galvoti nuoširdžiai gerai ir jam linkėti sėkmės – tai, manau, yra gerai. Tik nuoširdumas turi būti tikras, be konkrečių siekių, be pašaipos. Pamatyti savo prieše gerąsias savybes yra sudėtinga, ir ne todėl , kad jis jų neturėtų, o todėl, kad mes nenorime pripažinti jo gerųjų savybių. Mąsčiau, ar tikrai aplinka keičiasi, kai keiti savo nuomonę apie kitą žmogų? Ir išbandžiau. Labai nemėgau vieno žmogaus ir buvau įsitikinusi, kad ir jis man jaučia tokią pačią antipatiją. Bet, susiklostė situaciją, kad teko jį pasveikinti ir palinkėti sėkmės. Aš gi suvokiu, kad negaliu elgtis nesąžiningai ir jeigu reikia palinkėti sėkmės priešui, tai man reikia keisti požiūrį į tą žmogų. Susikaupiau, ir įtikinau save, kad blogi mūsų santykiai priklauso tik nuo manęs, gal jis visai taip negalvoja, kaip aš įsivaizdavau, o gal viską galima pakeisti mintimis... Sudeginau visas blogas mintis apie tą žmogų ir atėjus laikui paspaudžiau ranką, palinkėjau sėkmės. Maža akimirka bendravimo, vienas nuoširdus rankos paspaudimas ir teigiamas požiūris į tą žmogų situaciją pakeitė iš esmės. Likusi vakarą bendravome kaip patys geriausi draugai. Nereikia bijoti peržengti per savo ambicijas. Pakeisti savo mintį, tiesiog nieko nekainuoja, o rezultatus pasiekti galima pačius nuostabiausius. Tik mintį keisti nėra taip paprasta. Čia įtakos turi ir ambicijos, ir nuostatos, ir baimės, ir iškylančios abejonės, kodėl aš turėčiau visada būti laiminga. Nuostata, kad po gero seka blogis ir atvirkščiai, yra tokia stipri, kad žmogus net bijo būti laimingu. O manęs mokymo esmė – išmokti gyventi laimingai pačiai ir to išmokyti kitų. Užduotis rimta...
|