Jau
kalbėjome apie energijas ir jų įtaką žmogui. Suprantate, kad kiekviena energija
– tai galimybė. Tai veikimo procesas. Dabar norėtume supažindinti su dar viena
Visatos sistema – hiper didelė transliacija. Tai sistema, per kurią energijos
išeina į visą Visatą. Ne visos energijos gali keliauti po Visatą. Daugelis
energijų, ypač kurias sukuria žmogus, lieka Žemės erdvėje, tik kai kurie
spinduliai išeina į hipersistemą ir į erdvę. Energijos neteka bet kaip, yra sistema.
Žmogaus neužgaus tos energijos, kurios nėra skirtos žmonijai. Bet jos
egzistuoja ir duoda poveikį žvaigždžių judėjimui. „Transliuotojai" suformuoja
tokią sistemą, kuri pajėgi skleisti ne tik aukšto dažnio virpesius, kurių
žmogaus technika nelabai užtinka (vis dar), bet kai kurie virpesiai turi įtakos
ir žmogui. Visatos Išmintis „prisiliečia" prie Žemės – tai reiškia, kad per
transliavimo sistemą einanti energija kai kuriuos virpesius paleidžia Žemei.
Jie griauna nusistovėjusią virpesių sistemą. Todėl žemėje vyksta sumaištis.
Labiausiai psichologinė, tai ir karai, ir ekonominis nuosmukis, ir paprastas
nesugebėjimas susikalbėti. Šie virpesiai nepaskatino skausmo Žemėje, jie tik
pradėjo skaldyti negatyvią Žemės energetiką ir žmonės jaučia tai, ką sukūrė. Žmogus
nėra nereikalinga sistemos dalis. Žmogus, su savo struktūra, įeina į visumą ir
jo vystymosi procesas yra reikalingas. Todėl „prisilietimas" – tai pagalba.
Suskaldžiusi negatyvią energiją, atsivertų kelias į geresnį gyvenimą. Lieka
klausimas: kiek žmogus padeda atlaisvinti savo Žemės energiją. Ar jis sugeba
neįsileisti į save baimės, nerimo, neapykantos? Tie patys klausimai. Bet jie
turi būti nuolat primenami ir užduodami. Žmogui sunkiai sekasi būti Laimingu.
Jis sugeba susikurti trumpalaikę laimę, kuri pagrįsta tam tikrų įvykių
pasekmėmis. Viskas laikina... susiformavo gera diena – žmogus laimingas. Įvyko
kažkas blogo – žmogus nesuvaldo savęs. Jam blogą, tą blogumą skleidžia aplinkai
ir tas blogumas užgauna dar liūdnesnį žmogų ir taip be pabaigos. Blogumas turi
tokią savybę – labai greitai randa atgarsį kitame žmoguje. Laimė atgarsio
neranda. Tik išimtinais atvejais. Ji neužsilieka kitame žmoguje. Kodėl? Todėl,
kad panašus panašų traukia. Vadinasi žmoguje yra daugiau blogumo, nei laimės.
Lengviau atsiveria blogiui (nuoskaudoms, pykčiui, liūdnumui ir t.t.). O kadangi
Laimės jausmas nėra išugdytas, tai jis mažai pagauna kitų žmonių laimės jausmą.
Tas jausmas tarsi praslysta pro kitus žmones. O to neturėtų būti. Turi išmokti
Laimę sufokusuoti tiek savo širdyje, tiek prote. Patyrėte laimės jausmą,
išsaugokite tai atmintyje. Leiskite jam įsitvirtinti, kad vėliau prisimintumėte
tą būseną. Lengviau bus ją pažinti ir priimti į širdį. Transliuojami aukšto
dažnio virpesiai geriausią atgarsį randa laimingų žmonių širdyse. Tai panašaus
lygio virpesiai. Jeigu žmogus nesupras, ką reiškia laimės jausmas (ne emocija),
jis nebus pajėgus suprasti tų ateinančių virpesių. Praeis pro šoną „neužkabinę"
žmogaus. Todėl ir norime pasakyti: procesas vyksta, bet ar jūs įsijungiate į jį?
Mes niekada nekalbėjome apie teoriją. Viską reikia išgyventi. Tai, kad tu
skaitai, tau tai atrodo paprasta, dar nereiškia, kad sugebi su tuo susitvarkyti
pats. Pasižiūrėk atidžiai į savo dieną. Kokia ji? Kiek sugebėjai išsaugoti
laimės būseną, kaip sugebėjai ją išlaikyti, kai kiti pikti. Ar sugebėjai žmogui
perduoti laimės jausmą apie tai net nekalbant? Viskas sakoma ne dėl mūsų, o dėl
jūsų. Procesas vyksta – arba jame dalyvauji, arba ne. Arba tu kuri savo
gyvenimą, arba palieki jį savieigai. Sustabarėjusios, užsiblokavusios energijos
suformuoja ligas ir nesėkmes. Tada dar sunkiau atsiverti Visatos energijoms.
Nors galimybių visada yra. Tik procesas būna emociškai ir fiziškai sunkesnis.
Bet galimybė visada yra.
|