AŠ ESU DIEVAS
Aš labai myliu žmones. Jūs esate mano kūriniai. Visados jus mylėjau ir mylėsiu. Jūsų kasdienė veikla atitolino jūsų suvokimą nuo manęs. Todėl jaučiate atskirtį. Bet aš tos atskirties nejaučiu. Jūs esate manyje. Aš išgyvenu kiekvieną skausmą, kiekvieną džiaugsmą. Aš nesu iš kažkokių aukštybių žiūrinti energija. Aš esu jumyse. Išgyvenu kiekvieną jūsų įkvėpimą ir iškvėpimą. Kiekvieną mintį ir jausmą. Tik aš jums daviau laisvą valią rinktis, todėl į tai, kaip jūs gyvenate, ką mąstote, aš nesikišu ir netaisau jūsų klaidų. Tai jūsų gyvenimas. Tai jūsų brandos kelias. Aš tik laukiu, kada jūs nustosite gyventi savojoje atskirtyje ir kada pradėsite atsiverti man – jūsų kūrėjui. Aš laukiu, kada jūs mane priimsite į savo širdį, nes tik tada galiu jums padėti, su jumis bendrauti. Bet turi būti išreikšta jūsų valia. Turi būti jūsų tikėjimas ir pasitikėjimas. Kai jūs leisite, aš pas jus ateisiu. Nors, kita vertus, aš visados su jumis.
Žmogaus protas siekia įvertinti ir suprasti mane, Dievą. Bet kaip jis gali teisingai mane įvertinti ir suprasti, jei jūsų suvokimas yra kaip mažo mokinuko. Negi jis gali įvertinti profesoriaus veiklą? Pajausti mano skleidžiamą meilę – taip, galite ir reikia tai priimti. Suvokti, kas aš esu – nereikia, tai beprasmiška ir netikslinga. Jūs galite manęs suvokti tiek, kiek leidžia jūsų sąmoningumas. O daugumos iš jūsų jis yra tiek ribotas, kad nesuvokia net paprastos tiesos – bent jau tos, kad AŠ ESU.
Bet aš žinau, ką aš sukūriau. Žinau, kokių nuostabių dalykų jūs galite pasiekti. Jūs augate, bręstate. Su lyg kiekvienu grįžimu į Žemę, jūs bręstate. Vis daugiau ir daugiau suvokiate apie Visatą, apie neapčiuopiamą Išmintį, apie bendrąją gyvybės formą.
Visa gyvybė paremta tam tikru DNR kodu. Tik šis kodų derinys yra skirtingas ir apsprendžia gyvybės sugebėjimus. Tai, kad neapčiuopiate kitų civilizacijų, tai nereiškia, kad kitos gyvybės nėra. Bet aš noriu kalbėti ne apie atskiras gyvybės formas, o apie bendrąją gyvybės formą. Aš esu gyvybė. Viską, ką aš išspinduliuoju – yra gyvybė. Kiekvienas mano įkvėpimas ir iškvėpimas reiškia naujos gyvybės formos atsiradimą arba išnykimą. Jūsų laiko atžvilgiu, tai milijonai metų trunkantys procesai. Bet, bet kokiu atveju, tai yra procesai. Gyvybė susiformuoja, ir gyvybė išnyksta. Lieka bendroji gyvybės forma. Užkoduota energija, išlaikanti savo struktūrą ir savo paskirtį. Žmogus, Visatos atžvilgiu, tai jauna gyvybės forma. Neatsižvelgiant į žlugusias civilizacijas, vis tik tai jauna, bręstanti ir daug ką žadanti gyvybės forma. Jūs dabar gyvenate aiškiai apibrėžtoje Materialioje Aplinkoje – Žemėje. Jus globoja Meilės energija. Vadinasi, jūs esate vaikai, kuriuos saugo Meilė. Bet procesas eina ir iš to periodo išeinate į paauglystės ir jaunystės laikotarpį. Tiesa, jūs jau paaugliai: nuolat maištaujantys, įrodantys savo savarankiškumą, siekiantys nepriklausomybės ir manantys, kad pasaulis tik jūsų rankose. Optimizmas gerai, atskirtis nuo manęs – negerai. Bet toks procesas... Ir aš leidžiu jums maištauti, leidžiu daryti atradimus, leidžiu mėgautis savais pasiekimais. Tai jums suteikia pasitikėjimo savimi, suteikia viziją, ko siekti. Bet iki brandos dar toli.
Šiuo metu formuojasi sunkusis periodas, kai žmogus iš iliuzinio pasaulio turi pereiti į realųjį pasaulį ir ten kurti gyvenimą. Tik čia šis periodas skiriasi tuo, nuo jūsų žmogiškųjų periodų, kad žmogus žino taisykles, kaip kurti savo pasaulį: mokytis, kurti šeimą, suformuoti darbo sritį ir tada, jau kaip išeina: pagal kiekvieno sugebėjimą ir kiekvieno motyvaciją.
O plačiąja prasme – tai sudėtingesnis momentas. Iš vaikiško ir paaugliško iliuzinio gyvenimo pereinate į realųjį. O koks tas realusis gyvenimas – ir nebeturite taisyklių. Nebeturite aiškiai suformuotų gairių. Todėl kiekvienas proveržis pasiekti kažką nepaprasto – žlunga. Nes daugelis nežinote, ko siekti. (tęsinys kitam laiške...)
|