Sveika, čia Hasėjas. Nustebai suvokusi savo prigimtį? Dievas suformavo žmogų, galintį išreikšti energiją materialioje plotmėje. Kiekviena išraiška prasideda nuo tam tikro žemiausio taško. Bet, kad žmogui nereikėtų daugybę tūkstančių metų vystytis, kol susiformuos tam tikras sąmoningumas, į Žemės struktūrą buvo įformuotos labai aukštos energetinės bangos. Jos padėjo Žemės gyvybei formuotis daug greičiau. Kai susiformavo tam tikras sąmoningumas, atsirado žmogus. Pirmiausia, šioje materialioje plotmėje - Žemėje, formavosi bendra gyvybės forma. Tik vėliau eteriniame pasaulyje susiformavo sąmoningumas atitinkamo lygmens. Kaip religijoje sakoma: „pirmiausia buvo žodis“. Taip, šis „žodis“ reiškia, kad susiformavo sąmoninga struktūra. Tai yra, Žemės energetika buvo pasiruošusi priimti sąmoningą gyvybę į savo „glėbį“. Taip atsirado žmogus. Pirmykštis, nieko neišmanantis, bet turintis galimybę vystytis. Visados žmogus turi galimybę vystytis. Tiek prieš milijonus metų, tiek dabar. Susiformavo žmogus, Žemės energetika keitėsi. Žmogaus sąmoningumo riba keitėsi, plėtėsi. Žmogus nuolat keitė savo energetiką. Energijos „cirkuliavo“ iš pagrindinio šaltinio ir iki žmogaus. Juo aukštesnis sąmoningumas, tuo aukštesnio lygio energijos prisijungdavo. Žmogaus galimybės plėtėsi. Žmogus vystėsi ir vystosi savo Žemės energetikoje. Viskas yra susieta: tiek žmogaus energetika, tiek Žemės energetika. Jei bendras lygis yra žemas, tai neįmanoma pakelti Žemės energetikos. Todėl, kad bendras Žemės energetinis lygis didėtų, į Žemę „nusileido“ Plejados žvaigždyno energija – sąmoninga gyvybė. Jos pagalba energetinis lygis pasiekė tam tikrų aukštumų, įvyko evoliucijos šuolis. Žmogus pradėjo sugebėti save išlaikyti: pasistatė namus, pradėjo rašyti ir t.t. Vėliau į žmogaus struktūrą buvo „nusodintos“ konkrečios sąmoningos energijos. Taip įvyko dar vienas evoliucijos šuolis. Žmogus su Plejado žvaigždyno sąmoningos gyvybės įsikūnijimu, skleidė labai aukštas energetines bangas. Jis keitė Žemės energiją iš žmogaus pozicijų. Nesvarbu, jeigu toks žmogus „kažko“ ypatingo nenuveikdavo Žemėje, bet jis vis tiek skleidė aukšto lygio energiją per savo energetiką. Taip vyko įsikūnijimai Pakylėtųjų Valdovų. Vieni buvo labai aktyvūs ir labai keitė žmonijos požiūrį į tam tikras gyvenimo situacijas, kiti „tyliai“ gyvendavo savo bendruomenėje ir keitė Žemės energetiką. „Įsikūnijimas“ vyksta žmogaus esybės lygyje. Todėl tas „įsikūnijimas“ vyksta per visas žmogaus reinkarnacijas. Žmogaus esybė formuojasi aukštų vibracijų erdvėje, ši erdvė labiausiai atitinka Plejados gyvybės energetiką - tai viena priežasčių, kodėl ten jungiasi stiprios energijos. Kita priežastis – tai, kad taip energija netampa „pašaline“. Ji įsikūnija žmonėse ir iš žmonių pozicijų keičia energetiką tiek erdvės, tiek kolektyvinės sąmonės.
Posakio „kai Dievas sukūrė žmogų“ – nepriimkite pažodžiui, kad tai tik žmogus su materialiu kūnu. Ši išraiška tikrai nėra tobuliausia. Dievas sukūrė žmogų – Esybę. Ši struktūra pati svarbiausia. Šioje struktūroje užfiksuotos visos galimybės. Viena iš galimybių, į apvalkalą – žmogaus kūną - įleisti Pakylėtųjų Valdovų energiją. Seanso metu tu jauteisi tarsi būtum dėžė, kurios neįmanoma išmokyti, tik pastumdyti. Iš tikrųjų, tai Pakylėtųjų Valdovų energija yra labai aukšta, ir jai žmogaus apvalkalas suteikia labai ribotą veikimo erdvę. Pakylėtieji Valdovai įsikūnydami Žemėje, pasirenka žmogaus struktūrą: kūną, ribotą protą, žemą sąmoningumą, bet kartu ir kuriančią meilės energiją. Pakylėtieji Valdovai, ateinantys į Žemę, perima žmogaus struktūrą, bet neužvaldo kokios nors sielos. Kūnas – tai įrankis. Dievas sukūrė Esybę ir „žmogaus struktūrą“, kuri leidžia esybei pasireikšti. Esant būtinybei, aukšta energetika yra įsodinama į žemų vibracijų struktūrą ir vykstant procesui, tos žemos vibracijos yra pakeičiamos aukštesnėmis – išspinduliuoja į Visatos erdvę kūrybinę-gyvybinę energiją. Esybė – tai Žemės gyventojas. Pakylėtieji Valdovai įsilieja į tą tarpą ir kartu su kitomis esybėmis „įžengia“ į Žemę. Įsivaizduokite žmogaus struktūrą kaip rūbus. Esybė ir Pakylėtieji Valdovai – žmonės. Jie ateina prie sukabintų rūbų, apsivelka ir išeina į gatvę: į darbą, namus, visuomeninę veiklą. Esybė ir Pakylėtieji Valdovai yra atskiros sąmoningos gyvybės, bet, kai Pakylėtieji Valdovai nusprendžia įeiti į Žemės erdvę ir padėti žmogui vystytis, jie nusileidžia iki esybių lygmens ir pasirenka vieną iš rūbų – žmogaus struktūrą: tai yra ir kūnas, ir išgyvenimo variantai, ir likimas, ir sąmoningumas. Jie pasirenka vieną žmogų, bet tai nėra užvaldymas. Tiesiog tokia sistema. Pakylėtieji Valdovai, norėdami pakelti Žemės energetinį lygmenį ir padėti visumoje vystytis Esybei, įsikūnija į žmogaus struktūrą. Dabar jau galime pakalbėti apie tavo susitikimą „su savimi“. Tu esi „žmogaus struktūra“. Bet pagrindas yra ne esybė, o sąmoninga energija iš Plejados. Todėl ir jauteisi kaip dėžė, kai iš tavęs pasitraukė ta energija. Iš tiesu, su savo žmogaus struktūra, tu nesugebi tinkamai išreikšti stipriosios energijos. Mes padedame žmonėms susisiekti su savo esybe. Mėginame išaiškinti Visatos dėsnius. Taip pat pradedame mėginti žmogaus struktūrai susisiekti ir su prigimtine energija, nesvarbu iš kur ji kilusi: iš Plejados žvaigždyno ar iš kitų galaktikų. Tikrieji Žemės gyventojai yra Esybės. Dievas suformavo esybę (žmogų). Visi kiti tik svečiai, paaukoję savo gyvenimą savajame žvaigždyne ir įsikūniję į Žemės erdvę. Tokių sąmoningų gyvybių yra nemažai. Jos yra skirtingų energijų lygmens. Bet visa tai žmogus turi pažadinti, kaip pažadinate savo vidinį pasaulį, kaip pažadinate sielą. Niekas nevyks, jeigu žemiškoji išraiška (žmogus) nesistengs suvokti savo paskirties. Žemėje esate visi lygūs. Visi išreiškiate save pagal žmogaus standartą. Bet sužadinus vidinius pasaulius – pasirodo įvairovė. Atsiskleidžia „tikrieji veidai“. Pasirodo kas iš kur yra. Bet norint tai suvokti, reikalinga didžiulė saviaukla, sugebėjimas suprasti mokymą, atsivėrimas naujoms žinioms, kurios visai neatitinka „blaivaus proto mokymo“. Čia blaivus protas neveikia. Čia galima remtis tik vaizdiniais ir vidiniais išgyvenimais. Tiki ir pasitiki jais – esi pajėgus suprasti daugiau, esi pajėgus pamatyti Šambalą. Netiki – nėra Šambalos. Paprasčiausiai jos nėra. Ir teisūs tie, kurie taip sako, nes jų suvokimo lygmenyje jos nėra. Bet ji yra aukštesniame lygmenyje. Tame lygmenyje yra daug įdomios informacijos – tas pasaulis yra. Ir jeigu sugebi jį pajusti, tai būk geras, tikėk juo. Tai pažanga. Tai vystymosi eiga. Ne susinaikinimo, o vystymosi į priekį galimybė. Būk drąsi, priimk naujas žinias ir skleisk aplinkiniams, ir neliūdėk jei tavęs nesupranta. Yra tie, kurie stengiasi suprasti ir supras. Todėl iškeliamas tikslas kelti energetinį lygį tiek Žemės, tiek žmogaus. Todėl darai žmonėms energetinius masažus, todėl rašai – nes parpleti sąmoningumą. Žmogus lai renkasi pats – tikėti tuo ar netikėti. Bet, kad jis galėtų rinktis, reikia pasiūlyti variantus. O tu siūlai vieną iš variantų. Nėra daug tokių žmonių, kurie gali pasiūlyti variantus. Todėl saugome tave. Ne tik fizinėje plotmėje, bet ir energetinėje. Vyko seansas, kuris ir vėl tave nustebino. Truputi apie jį pakalbėsime. Tu atsipalaidavai ir tikėjaisi grįžti į praeitį, bet ko tu tikiesi ir kas yra suplanuota – tai skirtingi variantai. Nes tikiesi pagal savo proto supratimą, o vyksta tai kas reikalinga iš aukštesnių pozicijų. Taigi, tu buvai pakviesta į Tibeto kalnus, pas vienuolius. Pas vieną svarbiausių ir rimčiausių vienuolių – Dalai Lamą. Nesvarbu, kad jis nuolat reinkarnuojasi į tą patį „personažą“, bet kiekvieno Dalai Lamos suformuota energetika išlieka bendroje erdvėje. Todėl tu bendravai su vienu iš buvusių Dalai Lamų. Jis tau kalbėjo apie vienuolių paskirtį. Kiekvienas Tibeto vaikas, sugebantis susikoncentruoti į mokymą ( o tai nustato astrologai), būdavo pakviesti mokytis. Būdavo pakviečiami į vienuolyną, kad išmoktų savikontrolės ir savianalizės, kad išmoktų priimti informaciją iš Visatos ir sugebėtų transformuoti aukšto lygio energiją į žemų vibracijų pasaulį. Vienuoliai duodavo tylėjimo įžadus. Bendrai visuomenei nekalbėdavo apie tai, ką jie išgyvendavo, nors tarpusavyje vienas kitą ir taip suprasdavo. Bet kai tamsos jėgos paskatino Kinijos armiją užpulti Tibetą, tai buvo išderintas vienuolių sąmoningumas. Tibeto vienuolių tarpe liko nedaug gebančių suvokti tikrąją tiesą. Dalai Lama pakvietė tave, kad padėtų tau susivokti kas tu iš tikrųjų esi. Jo energetika tokio aukšto lygio, kad jis gali išryškinti tavyje slypinčią energiją. Kiekvienas žmogus sugeba išgryninti tam tikrą kitą žmogų, svarbu sąskambis su tuo ką „grynini“. Taip Dalai Lama sugebėjo atpalaiduoti tavo sustabarėjusią energetiką ir išlaisvino tavąją esmę. Tu jautei, kaip Dalai Lama kaitina ranka krūtinę. Pojūčiai buvo fiziškai jaučiami. Ir tada nuo tavo žmogiškosios struktūros atsijungė pagrindinė energija. Ji buvo aukšta, subtili ir jautėsi beviltiškai, nes žmogaus struktūra tarsi „dėžė“. Gali ją stumdyti, bet savarankiškos veiklos ji nevykdo. Tu buvai pasiruošusi net pasiaukoti, t.y. mirti, kad tik ta subtili energija galėtų tinkamai įsikūnyti. Deja, tave bent jau įmanoma „pastumdyti“. Kitos „dėžės“ yra akmeninės. Be to, seanso esmė buvo ta, kad tu suprastum savąją struktūrą: žmogus + energija iš Plejados žvaigždyno. Supranti, ką tai reiškia? Tu turi išmokti susikaupti, išmokti susiderinti su ta aukšto energetinio lygio sąmoninga gyvybe. Tu turi ją priimti, kaip savo pačios dalį. Suprantu, jai vis tiek sunku save išreikšti šioje materialioje plotmėje, bet reikia stengtis. Ir jeigu, nors truputi šis procesas išsijudins, tai tu galėsi prisiminti savo gyvenimą Plejadoje ir žmogaus paskirtį. Apie tai tu ir rašei savo prisiminimuose praeito gyvenimo kambaryje. Prisiminimai apie tai, koks turėtų būti žmogaus gyvenimas, apie pagrindines jo galimybes, jo santykį su kitomis gyvybėmis ir būsimą ateitį. Ji yra suformuota, bet negali realizuotis, kol nepereina per žmogaus sąmoningumą. Kai pereis – tai ir realizuosis. Bet žemas energetinis Žemės lygis neleidžia tai ateičiai formuotis, nes jos nesupranta. Ir vėl grįžtame prie to, nuo ko pradedame: žmogaus sąmoningumo ribų praplėtimas, sugebėjimas į viską pažvelgti plačiau ir priėmimas idėjos – Dievas yra. Yra Aukščiausias Protas ir jis kupinas begalinės Meilės. Būkite su juo visada kartu.
|