Sveika, čia Hasėjas. Iš tikrųjų, kai kalbi su Pakylėtaisiais Valdovais man nebereikėtų tavęs trukdyti. Bet, atrodo, vis tik man lengviausia suformuoti atsakymą į tą sudėtingą klausimą, kas yra reinkarnacija, kodėl žmogus neatsimena buvusių gyvenimų ir kas tuos gyvenimus sieja tarpusavyje. Studijuodami Pakylėtųjų Valdovų laiškus, jūs pastebėjote, kad kai kurie išvardija visus savo įsikūnijimus ir jie tarpusavyje, atrodo, neturi nieko bendro. Jie turi bendrą Esybę.
Visi geri darbai formuoja sielos subtiliojo pasaulio energetiką. Žmogaus kūnui mirus, siela su savo energetika pakyla į tam tikrą lygmenį. Ir jeigu tas „pakilimas“ aukštas – tada sekantis įsikūnijimas būna su didžiulėmis galimybėmis. Taip pamažu formuojasi esybės keletą materialių išraiškų. Per daugelio sielų gyvenimų, esybė sugeba išreikšti pačius įvairiausius jausmus, išreikšti save kūryboje, politikoje, apmąstymuose, meilėje. Yra daugybė krypčių, kurias turi pereiti esybės materialioji dalis. Taip ji save išbando, kartu sukuria švarią aukšto lygio energetiką, kuri atsiveria Visatos subtiliajai energetikai. Esybė išreiškia Dievo valią. Jo tikslą, skirtą žmogui. Dabar sunku iki galo įvardyti koks yra pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Žmogaus – kaip ir aiškus: realizuoti esybės užduotis. O kokia paskirtis esybės? Realizuoti Dievo užduotis. O kokios yra Dievo užduotys – ir yra dar nesuprantamos. Bet mes mėginame paaiškinti esybės gyvavimo ciklą. Yra sukurtas žmogus: kūnas, siela, esybė (dvasia). Žmogus turi galią materializuoti, įgyvendinti visus sielos ir esybės tikslus. Nes tik materijoje vyksta pagrindinis gyvenimas ir pagrindinė kūryba. Tik materialus žmogus savo mintimis ir jausmais sukuria energiją, kuri yra veiksminga. Esybė žino kaip gyventi, ko siekti. Bet ji tik žino. Kūnas nežino, bet gali. Ir čia įsivyrauja nesusikalbėjimai. Tarp esybės ir kūno yra uždanga. Šią uždangą sunku perlaužti dėl bendros neteisingos kolektyvinės sąmonės ir dėl didesnių jėgų, nei žmogaus protas. Šiai uždangai egzistuojant, žmogus pasijunta atskirtas ir nuo esybės, ir nuo Dievo. Su Dievu susijungti lengviau. Nes Dievas – visa ko šaltinis. Jis yra galingas. Jo spinduliai pramuša visas uždangas, ypač, jei to nori ir žmogus. O esybės uždangos nepramuša. Ji įdiegia į sielą tam tikrą informaciją, kuri persiduoda žmogaus sąmoningumui. Ir jeigu žmogui, jau būnant įsikūnijime, pavyksta tą informaciją atgaivinti, tai jis pradeda suvokti turintis ryšį su kažkuo daugiau, nei vien su savo atmintimi. Atsiranda ryšys, pirmiausia, su siela, vėliau ir su esybe. Kai atsiranda ryšys su esybe, tada žmogaus sąmoningumas leidžia prisiminti ir buvusius gyvenimus. Taip būna labai retai, bet šiuos gyvenimus galima prisiminti. Mes mėginate padėti tau susivokti šiuose gyvenimuose. Susivokti, kodėl juos gyvenai, kas iš tikrųjų buvai ir ko esi pasiekusi (ką pavyko išreikšti esybei) ir kas yra siektina dabar. Kadangi iki šiol tu su savo sąmoningumu blokavai daug informacijos, tai dabar leisime tau išjausti savo buvusius gyvenimus (savo esybės buvusias išraiškas). Kaip supratai, tu, dabar, ir buvęs žmogus praeitame gyvenime, turite tik vieną sąlyčio tašką – esybę. Ir jeigu nebūtum subrendusi tiek, kad jau galėtum susisiekti su esybe, tai net neįsivaizduotum kas tu buvai praėjusiuose gyvenimuose. Tavo esybės išraiškos buvo pačios įvairiausios, bet jos turi labai rimtą užduotį ir jos visos labai sėkmingai šias užduotis įgyvendina. Vėliau tu suprasi jų užduotis. Iš jų gyvenimų aprašų sunku būtų nustatyti pagrindines užduotis. Bet jei esybė manys, kad norint dabar tinkamai išnaudoti šį įsikūnijimą tau reikalinga suvokti praėjusius įsikūnijimus, tai juos ir suvoksi, kas jie tu žinai. Tai patvirtina ir tam tikri įvykiai ir tam tikras sąskambis su tam tikromis idėjomis. Ir, žinoma, supratai, kad tavo įsikūnijimas yra tęstinė tų žmonių gyvenimo išraiška. Tu turėsi įvykdyti naują užduotį, bet jos kartelė pakelta labai aukštai. Tai tave įpareigoja atsakingai žvelgti į savo gyvenimą. Nebegalima elgtis kaip daugumai žmonių. Iš kasdienės, vienadienės veiklos pereini į amžinybės procesą. Tu žinai, kaip kūnijasi tavo esybė ir supranti, kiek subtilių darbų ji atliko žemiškoje erdvėje. Vien pažinti ir suvokti buvusius įsikūnijimus – tai didžiulis iššūkis. Nes bet kuriuo atveju, tavo sąmoningumas buvo daug aukštesnis nei dabar. Bet nesakome, kad tu nepraplėsi to sąmoningumo dar labiau. Tik supranti, kiek daug reikės dirbti. Dirbti, praplečiant sąmoningumą, suvokimą, Tikrosios Tiesos pažinimą. O ką kalbėti apie paralelinį darbą, meilės išskleidimą, ryšio suaktyvinimą su Didžiąja Išmintimi. Darbų daugiau, nei turėsi materialaus laiko šiame gyvenime. Išnaudok jį tinkamai.
Visos esybės išraiškos yra „gyvos“. Jos yra sąmoningos. Bendroje erdvėje jos susijungia, bet, einant žemyn link įsikūnijimo Žemėje, jos gali „materializuotis“ į buvusių įsikūnijimų energetiką ir su tavimi bendrauti atskirai. Taip, kaip dabar jos atskirai išreiškia savo mintis viešojoje erdvėje. Jos išlaiko sielos sąmoningumą. Tai esybės sudedamosios dalys. Aukštesniame energetiniame lygmenyje jos apsijungia, o žemesniuose – išsiskaido į buvusių įsikūnijimų energetiką. Išlieka jų sąmoningumas, patirtis, vertybės. Visa tai tau padės praplėsti savo sąmoningumą. Bet reikalinga įnešti į esybės struktūrą stipraus įsikūnijimo energetiką. Tai papildytų esybę galinga energetika ir susiformuotų labai rimtas darinys. Daug kas priklauso ir nuo dabartinio įsikūnijimo. Tavo praeities atmintis, kuri rašė – tai buvęs galimas variantas iš tavo gyvenimo. Tu galėjai nusišauti, nes pasirinkai ne tą kelio variantą. Bet iš tiesų, tu pasirinkai kitą sielos kelią ir tu gimei moterimi, o ne vyru filosofu. Išraiškos variantai tam tikrame lygmenyje gali būti keli. Ir juo toliau nuo tikslo, nuo esmės – tuo daugiau variantų, paralelinių gyvenimų. Kai žmogus priima teisingą gyvenimo kryptį, kuri atitinka sielos ir esybės tikslus – tų variantų sumažėja iki minimumo. Gali likti tik vienas variantas – dabartinis gyvenimas. Taip būna retai, bet būna. Todėl vyras, kuris nusišovė ir kurio praeitį pakeitei, tai iš tavo kito gyvenimo varianto. Siela rinkosi kelis variantus – paralelinius gyvenimus. Ir materializuojasi dažniausiai tas variantas, kuris labiausiai atitinka sielos siekius. Kiti variantai nebebuvo tokie materialūs, bet išgyvenimų jie patyrė tiek pat, kiek ir materialiame gyvenime patiriate. Ir jų patirtis įtakoja pagrindinę įsikūnijimo dalį. Jūs galite sapnuose išgyventi (susitikti) su paraleliniu savo įsikūnijimo dalimi. Galite pajusti vizijose. Bet, sakau, šie variantai susilieja, kai kurie išnyksta visai, kai materialiajai įsikūnijimo daliai pavyksta pakreipti gyvenimą tikrąja linkme. Jeigu nepavyksta, tai žmogui mirus, jo paralelinių gyvenimų pagrindinės idėjos įsitvirtina subtiliojo kūno informaciniame lauke. Arba jį papildo, arba jį užteršia. Bet labiau užteršia, nes neatitinka sielos tikslų. Todėl tenka dirbti subtiliojo pasaulio energetikoje ir su paralelinių pasaulių įtaka. Suprantate – žmogus tai be galo sudėtingas „mechanizmas“. Juo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Bet pažinus šiuos medžius, miškas gali tapti nuostabiu prieglobsčiu.
Viename iš senųjų laiškų buvo rašyta apie paralelinių pasaulių susijungimą, tai įrodo, kad informacija perduodama nuolat. Tik kai ji svetima protui ir širdžiai – sunku ją priimti ir aiškiai išdėstyti. Reikia laikytis nuostatų, kad tai kas rašoma laiškuose, nereikia laikyti kaip nekintančiu faktu, nes prasiplėtus sąmoningumui, gali gauti papildomos informacijos. Tiesa yra viena. Sugebėjimas priimti šią tiesą yra kintantis dalykas, kuris priklauso nuo informacijos priėmėjo sąmoningumo. Todėl procesas yra tęstinis.
|