|
Sveika, čia Aš. Bernardinas. Pakalbėkime apie praeitį.
Taip, apie praeitį žmogaus ir Visatos. Žmogus, suformuotas Meilei ir Kūrybai,
įžengė į Žemės erdvę ir pradėjo kurti, formuoti naują gyvenimą. Jam buvo
suteikta galimybė įsiliejant, teisingiau, vis dar esant įsiliejus į Visatos
energijas, kurti ne tik aplinką, bet ir visą gyvenimo stilių. Buvo suteikta
visiška laisva valia. Žmogaus kūryba
neturėjo ribų ir mintys materializuodavosi nuolat ir be apribojimų. Taip
vystėsi Žemė. Energijos džiūgavo radusios būdą materializuotis Žemiškoje
plotmėje. Jos sustiprėdavo ir skleisdavo bangas į Visatą. Visata buvo kupina
grožio ir šilumos. Bet egzistuojant šviesai, šalia visada stovėjo tamsa. Tokia
jau yra tiesa. Bet ne visada tamsa reiškia blogį. Tik tamsoje geriau išryškėja
šviesa. Tai reiškia, kad kūrybingos, meilės kupinos mintys, skleidėsi erdvėje.
Formavo gyvenimą Žemėje, kartu skleidė virpesius Visatoje. Šis laikotarpis ėjo ilgai.
Tik vienu momentu įvyko „mąstymo" klaida. Atsirado Ego. Ego – paremtas ne
supratimu ir gėriu, o savanaudiškumu. Tada sujudo tamsiosios jėgos ir
išsirutuliavo įvairūs neigiami jausmai. Negalima įvardyti juos vien neigiamais.
Nes net ir pyktis, kai kada duoda teigiamų rezultatų. Taip pradėjo formuotis
kitokie jausmai. Kad šie jausmai nedarytų ypatingos įtakos Visatai, buvo
apribota minties galia. Nustojo tiesiogiai materializuotis kiekviena mintis.
Išsivystė logika, mąstymas apribotas laike ir erdvėje. Viską, ką žmonės kūrė,
išliko jų pačių erdvėje – tai yra Žemės elipsėje. Bet Žemė buvo ir yra sukurta
kaip Meilės planeta, todėl jos vibracijos labai reikalingos Visatai. Dabar yra
mėginama praplėsti Žmogaus minties galios ribas. Mes tikimės, kad žmogus pajėgus
peržengti savo ribotą susikaustymą ir sugrįš prie tų galimybių, kurias davė
Dievas- kūrybą be apribojimų. Yra didžiulis atotrūkis tarp to, ko siekė Dievas,
sukūręs žmogų ir to, ką žmogus sukūrė. Mes nenorime pažeisti bendrų nuostatų,
bet norime priminti žmogui jo pareigą. Jo prasmę. Jo idėją – Meilės energijos
pagrindu kurti gyvenimą ne tik Žemėje, bet ir Visatoje. Šios bangos yra labai
svarbios Visatai ir yra vilties viską pasukti teigiama kryptimi. Todėl
nuoširdžiai sakau, būkite šviesūs, būkite kūrybingi, būkite mylintys ir mylimi.
Suteikite galimybę sugrįžti Dievo suteiktai galiai, idėjai į Žemės energetinį
lauką. Ir tai jūs jau dabar galite. Priimkite mus ir mūsų „mokymą". Mes ne tiek
jau mokome, kiek atskleidžiame užuolaidas. Tai yra, apvalome energetiką,
keičiame DNR struktūrą ir atlaisviname energijas. Mūsų tikslas – sustatyti
viską į buvusias vėžes: kad žmogus galėtų kurti.
Žmogus
gauna energetines bangas ir daro pokytį savo aplinkoje. Kol kas, žmogus įtakoja
tik savo aplinką, t.y. Žemės kolektyvinę sąmonę. Tai yra svarbu ir tai yra
daug. Žmogus gyvena „Žemės elipsėje" ir viskas vyksta toje sferoje. Kad ir
kokia spindinti aura ar atviri kanalai, žmogus vis tiek dirba tik Žemės
elipsėje. Informaciją jis gali gauti iš Visatos, bet įtaką daro tik Žemės
sferoje. Nėra grįžtamojo kanalo. Kol kas. Nes žmogus nėra tobulas. Kol
egzistuoja neigiami jausmai, tol grįžtamasis ryšys su kosmosu neįmanomas.
Žmogus apribotas laike ir erdvėje, ir savo sferoje. Penktame lygmenyje numatoma
visus apribojimus panaikinti. Žmogaus kūryba vyks Žemės sferoje, bet jis galės
keliauti laike ir erdvėje. Jo spinduliavimą galės priimti „netoli" esančios
kitos gyvybės formos. Dabar Žemė kelia savo vibracijas, jos vibracijų tankis
aukštėja ir retėja. Energija sklaidosi. Tankis retėja, kiekviena medžiaga
įgauna trapesnę formą. Tai netgi pasireiškia per žmogaus kūną. Jis darosi daug
trapesnis: kaulai dažniau lūžta, sąnariai dyla, raumenys nyksta ir t.t. Tas
tankis retėja ir kitose materinėse formose. Nesakome, kad forma visai išretės
ir nebus įmanoma gyventi. Tikrai ne. Ligos pasireiškia tada, kai žmogaus sąmonė
nespėja keistis kartu su „retėjančia" aplinka. Iššaukiama liga. Virsmas vyksta.
Ir jeigu jis „nusėda" į sąmoningumą, tada pirmiausiai keičiasi kiti žmogaus
kūnai. Jie prisiderina prie aplinkos ir tik po to keičiasi materialus kūnas.
Kūnas liks vientisas ir juo bus įmanoma naudotis daugybę metų. Mes įleidžiame
dalelytes (masažo metu) į žmogaus energetiką. Dalelytės skaido kitus kūnus,
formuoja situacijas, keičia ateitį. Bet viskas vyksta palengva ir nepažeidžiant
nei sąmonės, nei kūno. Jei žmogus sąmoningai nepriima naujo laikmečio siūlomų
pokyčių, tada „dalelytės" nusėda į kūną ir jis yra ardomas. Dalelytės nusėda,
jos negali neegzistuoti. Galutinis nusėdimo taškas yra materialūs kūnai. Tai
nereiškia, kad žmonės turi pradėti ypatingai keistis, keisti savo įpročius,
vertybes ir t.t. Gyvenimas tęsiasi normaliu greičiu ir kryptimi. Reikalinga tik
priminti sau, kad reikia labiau gerbti kitą žmogų. Tolerancija, pagarba,
suvokimas, kad žmogus gyvena tarp žmonių ir skleidžiamos bangos tarpusavyje
vibruoja, sąveikauja. Kokią mintį, kokį jausmą išsiuntei į aplinką – jis grįš
atgal. Tik padidėjęs keletą kartų. Nesvarbu ką siuntei: meilę ar pyktį. Jis vis
tiek grįš. Griš ir pasieks tave ar tavo artimuosius. Negalima švaistytis
blogomis mintimis. Negalima į erdvę leisti blogų jausmų. Kūnai retėja, mintys
ir jausmai eina gilyn ir stipryn. Atoveiksmis bus stipresnis. Karma suveiks net
nespėjus atsigręžti... išmokite vienas kitą gerbti. Tai nėra labai sunku, bet
tai esate pamiršę. Atsisakykite apkalbų, šmeižto, paniekinimo. Tai smulkmena,
bet ar lengva tų įpročių atsisakyti? Daugybę konkrečių savo minčių reikia
keisti, o ką jau kalbėti apie pozityvumą... niekada nebuvo taip svarbu kaip
dabar šis paprastas prašymas: keiskite savo mintis, jausmus ir elgesį. Net
Meilė Dievui nepagelbės, jei nemylėsi savo artimo ir šalia esančio žmogaus.
Visos energetinės bangos, visi kontaktavimai nepadės vystytis Žemei, jei žmogus
nesiims konkrečių veiksmų: minties keitimo pozityvia linkme.
|