Sveika, čia Hasėjas. Vakar, seanso metu, buvo „nusileidusi“ viena iš Pakylėtųjų Valdovių – Atėnė. Šis momentas parodo, kaip svarbu kryptingai ir tiksliai dirbti (ypač, kai to nesuvoki J). Atėnės pasirodymas žemiškoje erdvėje ypač svarbus tuo, kad jos energija sukoncentravo branduolį energetinio srauto, kuris išjudina žmogaus struktūrą taip, kad „pasižadina“ esybė. Norint viską tiksliai paaiškinti, reikėtų paaiškinti tą procesą iš dviejų pozicijų: žmogaus ir subtiliojo pasaulio. Pradėsiu nuo subtiliojo pasaulio.
Dievas, suformavęs Visatą, išskleidė savo energiją į įvairias materialias struktūras. Susiformavo daug sąmoningų pasaulių. Jie yra skirtingi, bet siekis vienas - Dievo energijos išraiška materialioje plotmėje. Ta plotmė, kiekvienu atveju, yra labai skirtinga. Tai, kas žmogui atrodo labai materialu, kito pasaulio atstovui pasirodytų labai nematerialu. Materialumas priklauso nuo suvokimo. Tai labai subjektyvus dalykas. Todėl, keičiantis vibracijoms, žmonėms pereinant į aukštesnį lygmenį, materialumas keisis. Nors žmonėms atrodys, kad aplinka ir toliau tebėra materiali ir „kieta“, bet iš esmės ji bus atlaisvėjusi. Sandaroje atsiras naujų cheminių elementų, kurių dabar nėra periodinėje lentelėje. Aš noriu pasakyti, kad Dieviškoji išraiška pasireiškia materialioje plotmėje, nors tai, kaip ji suprantama yra labai subjektyvu. Sukurdamas gyvybę Žemėje, buvo paimama „medžiaga“ iš bendro energetinio gyvybino lauko, kur kiekviena ląstelė buvo sąmoninga ir pripildyta dieviškos energijos. Ten formavosi esybė. Žmogaus esybė. Tai aukšto energetinio lygio struktūra, kuri yra sąmoninga ir pripildyta Dieviškos Išminties. Esybė gavo uždavinį suformuoti materialią struktūrą, kuri materialioje plotmėje vystytų savo gyvenimą. Taip susiformavo žmogus su nuolat kintančiu kūnu ir pastovia siela, kuri yra moters ir vyro bendra struktūra. Vienis. Tai In ir Jan energijos, papildančios viena kitą. Norint sustiprinti tą In ir Jan „vienetą“, reikalinga reinkarnuotis įvairiuose gyvenimo laikotarpiuose moterimi ir vyru. Dieviškoji energija turi išsivystyti tiek per moteriškąjį pradą, tiek per vyriškąjį. Turi susiformuoti pilnatvė. Kai žmogus Žemėje „prisidirba“, susiformuoja nereikalinga karma, tai jis atgimsta ta pačia lytimi ir toliau sprendžia neteisingai išspręstas problemas. Bet siela į Žemę ateina ne vien problemų spręsti. Ji ateina į kietą materialią aplinką ir joje išskleidžia Dieviškąją energiją. Dar neįmanoma žmogui suprasti visos Tiesos, bet tą tiesą, kuri reikalinga žmogui – suvokti privalu. Siela – tai suformuotas „vienis“ (moteris ir vyras). Priešybių trauka, išlaikoma pusiausvyra. Pusiausvyra turi būti išlaikoma visur: tarp moters ir vyro skirtumų, tarp gėrio ir blogio ir t.t.
Siela yra mažesnė dalis, nei Esybė. Siela formuojama ir stiprėja žmogui reinkarnuojantis Žemėje. Žinoma, žmogui nepavykus išreikšti tikrojo plano – siela gali sunykti. Esybė įsilies į bendrąją erdvę ir formuos kitą sielą. Esybė gali turėti keletą išraiškų Žemėje. Čia, kaip ir Pakylėtieji Valdovai sakė, kad jų dalelytės gali materializuotis keliuose žmonėse. Tai reiškia, kad esybė, norėdama atlikti savo užduotį, gali formuoti keletą sielų vienu metu. Sielos stiprėdamos, stiprina ir savo esybę. Supraskite, juo aukščiau kylate energetiniu lygmeniu, juo viskas susieina į vieną Visumą. Esybės įeina į Visumą. Jos yra sąmoningos, bet gali įtakoti skirtingas sielas. Sielos turi savo užduotis, jos turi savo planus, savo charakterius, savo pasiekimus ir nuosmūkius. Esybė yra aukštesniame lygmenyje. Labai daug „neigiamų“ dalykų pasilieka sielos lygmenyje, dar daugiau žmogaus karmoje.
Dabar kalbėkime žmogaus požiūriu. Kiekvienas žmogus turi savo sielą ir savo esybę. Kuri yra labai subtili ir kylant energetiniu lygmeniu, ji įsilieja į dieviškąją erdvę. Pirmiausia yra žmogus, po to – siela, esybė ir bendra sąmonė, po to Dieviškoji Išmintis. Šiandieninio žmogaus pareiga suvokti, kad jis gyvena Amžinybėje. Suvokti, kad jo gyvenimo tikslai nesiekia tik to gyvenimo ribų. Reikia suvokti, kad kiekvienas rimtesnis poelgis ar sprendimas įtakos turės ne tik šiame gyvenime, bet ir ateities gyvenimuose. Ir kad daugumai žmonių iš tikrųjų teks išgyventi dar daug gyvenimų. Kai žmogus suvoks, kad gyvena Amžinybėje, tada kils klausimas, kas jį jungia per tuos gyvenimus – ogi, siela. Ji turi tam tikrą gyvenimo kryptį, ji turi savo užduotį ir ją mėgina kryptinga linija eiti per visus gyvenimus. Bėda tik ta, kad žmogus turi ne tik kūną , bet ir ego. Ego sunyksta su žmogaus kūnu. Bet ir susiformuoja, atsiradus kūnui. Mokantis valdyti ego, jį gali panaudoti sielos išraiškos stiprinimui. Kas yra sielos išraiška? Kai sąmoningoji dalelytė iš Dieviškosios energijos lauko, keliauja link išraiškos formos – yra nustatomos tam tikros vystymosi gairės. Tai susiję su kitų Visatos pasaulių gyvybėmis ir su bendra Matricos veikla. Žmogaus siela neturi įgyvendinti paprastų žemiškų siekių. Siela turi planą, kuris atitinka Matricos planą. Sielos vystymasis įtakoja Visatos vystymasi. Ir jeigu tam tikroje Matricos dalyje yra reikalingi tam tikri pasiekimai, tai siela gauna užduotį – išskleisti tuos siekius materialioje plotmėje. Sielos siekiai atitinka Matricos bendrą veiklą. Žemėje įsikūnijusių sielų pagrindiniai siekiai – išskleisti Meilę. Žemė yra Meilės planeta. Kalbėjome, kad Žemės branduolyje „įsodinta“ Meilės energetika, kuri rezonuoja su žmogaus skleidžiama Meile. Rezonanso metu kylančios bangos pasklinda Visatos erdvėje ir Matricos pagalba perduodamos ten, kur to labiausiai reikia. Žemė, kai kada, gauna „pagalbos“ iš kitų planetų, žvaigždynų. Kodėl? Todėl, kad skirtinguose žvaigždynuose yra užkoduotos skirtingos idėjos (pas mus Meilės idėja). Kaip mes galime į erdvę išsiųsti Meilės bangas, taip mes galime iš erdvės gauti tai, ko trūksta mūsų Žemei, žmonėms. Matrica dirba labai atsakingai ir tiksliai. Bet ji negali kurti energijos. Ji perduoda materialioje plotmėje formuojamą energiją. Materialioji plotmė reikalinga energijų kūrimui. Tai Amžinasis variklis, kuris pulsuoja. Taip Visata palaiko save. Taip egzistuoja Dievas ir visa visa erdvė. Amžinasis energijos kūrimasis materialioje plotmėje suteikia energiją išsilaikyti Visatai. Žlugimas neįmanomas, nes bet kokiu atveju „kažkur“ vyks gyvenimas ir bus energijos kūrimas. Kai žmogus kuria neigiamas mintis, Žemės erdvė gali nepajėgti apsaugoti tų energijų pasklidimus Visatos erdvėje. O to matrica negali leisti. Geriau sunaikinti tokį pasaulį, nei pakenkti visai Visatai. Bet nemanykite, kad taip nuolat naikinami pasauliai. Tikrai ne. Visados yra žmonių (gyvybių), kurios palaikys teigiamos energijos kūrimą. Ir planetos taip išsilaiko. Todėl nuolat ir kalbame – kurkite teigiamą energiją. Jeigu Matrica mato, kad planetai reikalinga pagalba, ji atsiunčia papildomos energijos iš kito žvaigždyno. AŠ ESU, KAS ESU priklauso valdybai, kuri koordinuoja Matricos veiklą. Jo prašymu ir Matricos kanalų pagalba buvo susisiekta su Ochėjo žvaigždynu. Taip gaunasi papildomos energijos įdiegimas į Žemę, kad vyktų vystymasis. Vyktų procesas. Žmogus, leisdamas vadovauti savajam ego, sumažino supratimą apie save ir jį supantį pasaulį. Ego tuo ir ypatingas, kad tai ego. Tai aiški riba – esu tik Aš. Ką galima padaryti Visatos atžvilgiu, jeigu tu nusistatai ribas – esu tik aš ir tik dabar, daugiau nieko nėra. Ego sukūrė daugybė variantų, kad tik pasijustų stipriu ir savarankišku, bet kartu, apribojančiu sielos išraišką.
Tu supranti, mes tik pradėjome esminius pokalbius. Šią informaciją turi įsisavinti skaitytojai. Mes (tu ir subtilusis pasaulis) įeiname į naują suvokimo etapą. Ir džiaugiamės, kad tai vyksta sėkmingai.
Atėnė: žinai, tu nustebinai savo pažanga (energetine). Nelabai Pakylėtųjų Valdovų pasaulis tikėjosi, kad pavyks nusodinti mūsų energetiką į tavo aplinką. Tuo iš tiesu labai džiaugiamės. Ir šiuo metu svarstoma, ką galima nuveikti, atsivėrus šiai galimybei. AŠ ESU, KAS ESU žino tikrąją tavo galią.
|