Pasaulio Tėvas
Žeme, Aš atėjau. Atėjau prisistatyti žmonėms. Jūs mano siela ir kūnas. Jūs mano protas ir širdis. Jūs Kūrėjo išraiška materialioje plotmėje. Kasdien žvelgdamas į jus aš prisimenu Kūrėjo mintį – lai būna žmogus, gebantis kurti. Lai būna gyvybė, gebanti formuoti naują gyvybę. Lai būna stipri žmogaus mintis, galinga visose Visatos sferose. Ateina laikas žmogui įsilieti į platesnę Visatos sferą. Žmogus pajėgus gyventi dvejuose pasauliuose: materijoj ir ne materijoj. Ne svajonėse, ne vizijose, o subtiliajame pasaulyje. Žmogus atėjo iš subtiliojo pasaulio. Ten jo tikrais pasaulis. Žemė – tai mokymosi ir kūrybos erdvė, pažinimo ir brendimo erdvė. Ji reikalinga žmogui, nes čia jo antroji gimtinė. Antroji išraiškos galimybė. Pirmoji – tai ne materija. Tai daug aukštesnių vibracijų pasaulis, kuris nėra matomas žmogaus akimi, bet jis yra realus žvelgiant prigimtinės sielos akimis. Jis yra, egzistuoja. Tik žmogaus brandai buvo suformuotas atotrūkis tarp šių pasaulių. Žmogus turėjo gyventi taip, kad nuolat kiltų jo sąmoningumas, jo besąlyginės meilės suvokimas. Jo veikla turėjo suformuoti magnetinius srautus, galinčius į Žemės erdvę pritraukti šviesos energijas iš subtiliojo pasaulio. Taip ir atsitiko. Šviesos srautai vis labiau įsilieja į žemiškąjį gyvenimą. Gal jūsų sąmonė ir nėra pajėgi pakilti į aukštesnį lygmenį, bet jūs galite per savo širdį ir protą priimti šviesos srautus iš subtiliojo pasaulio ir tos šviesos pagalba keisti visos žmonijos sąmonę. Dauguma žmonių nėra pajėgūs gyventi abiejuose pasauliuose, bet didžioji dalis gali priimti į savo energetinį lauką šviesos srautus ir nesudegti. Nesudegti, o atvirkščiai – kurti pagal naujas gyvenimo sąlygas. Šviesos srautai degins senus įpročius ir vis labiau atskleis naujus žmogaus gebėjimus. Prie tų gebėjimų reikia prisiderinti palaipsniui, nes sukilęs ego pražudytų tą žmogų akimirksniu. O subrendęs žmogus žinos, kaip tuos gebėjimus panaudoti, kad keistųsi visos žmonijos mąstymas.
Reikalinga suvokti tai, kas nebuvo suvokiama. Reikalinga peržvelgti savo žmogiškąsias vertybes. Ir čia nekalbu apie neteisingus žmonių pasirinkimus, apie daromas klaidas. Kalbu apie naujo pobūdžio vertybes, kurios turi įsitvirtinti žmogaus sąmonėje, vėliau ir kolektyvinėje sąmonėje. Visai nesvarbu, kad šiuo metu dalis žmonių tai laikys beprotybe, utopija, bet bus žmonių, kurie suvoks jiems keliamus reikalavimus ir gyvens pagal naujas vertybes. Jos bus diegiamos palaipsniui, kad neįvyktų psichologinis šokas. Pamažu, matydami kaip keičiasi kai kurie žmonės ir kaip jie sugeba „daryti stebuklus“, suprasite, kad tie stebuklai gali būti naujojo gyvenimo paprasta dalimi. Kad tai gali būti kasdienybė, kartu šventė ir palaima. Kodėl išsireiškiu tokiais žodžiais, kaip šventė ir palaima? Nes jūs savo gyvenime patiriate labai mažai gražių, gerų, tyrų jausmų. Jie persimaišo su baime, nerimu ir kitokiomis neigiamomis bangomis. Naujame gyvenime tų priemaišų nebebus. Jūs gyvensite harmonijoje, džiaugsme, palaimoje ir tai bus visiškai natūralu, kaip šiandien jums natūralu yra žmogiškoji meilė, džiaugsmas.
Aš džiaugiuosi, kad vis daugiau galimybių atsiranda bendrauti su žmogumi betarpiškai, kad vis daugiau yra tų, kurie gali priimti naujas užduotis ir gali drąsiai eiti į gyvenimą su naujomis tiesomis. Tai šviesos nešėjai, kurių sąmonė atbunda, išmintis atbunda. Kurie vienas kitą jaus širdimi, nors juos skirs tūkstančiai kilometrų, kurie galės bendrauti tarpusavyje telepatiškai ir galės skleisti žinią bendrai pasitardami, ieškodami pačių geriausių žemiškų variantų kaip tai padaryti.
Daugumos žmonių sąmonės neįmanoma pasiekti iš subtiliojo pasaulio, bet per kito žmogaus širdį tai galima padaryti ir tai nuolat buvo daroma ir bus daroma. Sėkmės visiems, einantiems savo brandos keliu.
|