Gautama Buda. Aš atėjau. Mylėkime Žemę. Ji teikia jums gyvastį per vandenį, per orą, per Žemės augmeniją. Tai jūsų namai. Jūsų sielos, jūsų esybės, jūsų dieviškosios išraiškos namai. Kaip žmogui privalu palaikyti gerą fizinę kūno formą, taip privalu saugoti ir Žemę. Tai galimybė išsireikšti materialumui. Jei neprižiūrėsite kūno, neprižiūrėsite Žemės, jūs neturėsite galimybės išreikšti savo paskirtį. Kūnas – tai materija. Žemė – tai materija. O materija sudaro sąlygas materializuotis dieviškajai energijai. Pasaulis kupinas materijos ir tik per ją formuojama ir skleidžiama energija. Nesuklyskite, aš ne propaguoju kūno kulto. Aš tik raginu tinkamai prižiūrėti kūną, kad jis kaip galima ilgiau jums tarnautų be trukdžių. Maitinkitės kaip galima sveikiau ir saikingai. Neperkraukite organizmo sunkiai virškinamu maistu. Pavalgius turi būti lengva ir energinga, o ne apsunkus, mieguistam. Tai mokykitės, ką valgote blogai. Negali būti įtampos valgant, negalima skubėti. Maistas reikalingas tik tam, kad suteiktų organizmui reikiamų medžiagų. Tai neturi būti svarbus ritualas. Maistas – tai medžiaga, reikalinga kūno papildymui tam tikra energija. Maistas neturi virsti malonumų ritualu. Nereikia sureikšminti maisto gamybos ir valgymo ritualų. Jo turi būti tiek, kad kūnas nejaustų alkio ir jums neatimtų nei minčių, nei laiko jam ruošiant ar valgant. Valgymas neturi būti svarbiausiu dienos ritualu, tai turi būti mažai laiko atimantis procesas. Mintys turėtų būti laisvos, net ir nuo tokio paprasto poelgio: maitinimosi proceso. Nesureikšminkite ir sporto. Kūnas turi būti lankstus ir paslankus. Judėjimas, bet kokiu atveju, yra gerai. Per sudėtingas sportas – blogai. Atima laiko ir neduoda kūnui naudos. Kūnas turi būti lankstus, paslankus, ištvermingas. Prižiūrėkite ir gerbkite savo kūną. Jis turi jums tarnauti, o ne jūs jam.
Žemę mylėkite ir gerbkite. Ji jums tarnauja. O jūs gerbkite ir branginkite gaunamas dovanas. Kai kūnas tvirtas, jums nereikia skirti minčių jo priežiūrai. Jūs galite domėtis savo dvasiniu pasauliu. Savo minčių švara, savo jausmų kokybe, savo išminties suvokimu. Jūs savo minčių energiją galite panaudoti pažinimui ir kūrybai. Mintys ir jausmai – tai procesai, kuriuos galite suprasti ir suvaldyti (jei to norite). Giliau į vidų einant, apčiuopsite potyrius, kuriuos sunku įvardyti. Tarsi eitumėte į paslapčių kambarį. Tai subtiliojo pasaulio apčiuopimas. Mes daug kalbėjome apie šį pasaulį, bet konkrečiai dar jo neišgyvenate. Jūs įeinate į išorinį subtilųjį pasaulį, bet laikas įeiti į vidinį subtilųjį pasaulį. Tai tu, tai tavo asmeninė sankaupa minčių, patirties, išgyvenimų. Sankaupa patirties iš bendrosios erdvės. Jūs pajausite svaiginančius išgyvenimus, susiliejus su dieviškąja energija, susiliejus su didžiąja Meilės energija.
Vidinis subtilusis pasaulis eina tarp ketvirtos ir penktos čakros, eina per krūtinkaulį. Tai taškas, per kurį įeinama į žmogaus vidinį pasaulį. Šis taškas turi būti atlaisvintas, pravalytas. Niekados neįeisite į subtilųjį pasaulį, jei jūs nekenčiate savęs. Jei nemylite savęs ir nebranginate savo gyvenimo. Nevertindami savęs, nevertinate Dievo galios. O tai nesudaro sąlygų pažinti to, ko nevertinate. Todėl įvertinkite savo pasirinkimus ir įsitikinkite ar vertinate savo gyvenimą, ar suvokiate, kad jis yra didingesnis nei sau pripažįstate. Bet jeigu tai priimate, tai jums atsiveria slaptoji čakra ir jūs pradedate įeiti į savo vidinį subtilųjį pasaulį. Į savo bendrąją erdvę. Į tai, kas yra tavo ir kas yra amžina begalinėje erdvėje. Tai visi tavo išgyvenimai, visa patirtis, visi potyriai, patirti materialiame ir nematerialiame pasaulyje. Per šią čakrą įmanoma įeiti į bendrąją erdvę. Bet norint įeiti į Visatos bendrąją erdvę, reikia pereiti per savąją erdvę. Logiškam protui tai sunki užduotis. Tai reiškia, kad su savo sąmoningumu turite pereiti visus savo vystymosi lygmenis (tiek žemiškus, tiek nežemiškus). Sąmoningas protas, ypač dabartinio žmogaus, nėra linkęs priimti informacijos iš nematerialaus lygmens. Bet teoriškai tai įmanoma. Ir tai būtina pradėti. Mes kalbėjome, kad su savo sąmoningumu reikia pereiti į kitą lygmenį. Bet šią temą ne visai gerai supratote (nes dar nebuvo laiko ir galimybės tai suprasti). Jūs, dabar gyvendami šią akimirką, turite sugebėti atlaisvinti savo sąmoningumą ir pakelti vibracijas tiek, kad lengvai galėtumėte pereiti per savo vidinio subtiliojo pasaulio erdvę. Jūs turite vienodai lengvai suvokti tiek materialius išgyvenimus, tiek nematerialius išgyvenimus. Potyriai ryškiai skirsis nuo bet kurių žemiškų potyrių. Todėl labai svarbu mokėti reikiamu momentu atlaisvėti ir tiesiog priimti tai, ką sugebate apčiuopti – nevertinant, nesistengiant suvokti – kol kas jūs neturite tokios patirties, vadinasi šio proceso nėra su kuo lyginti. Kai nėra su kuo lyginti, tai paprasčiausiai atsipalaiduokite ir mėgaukitės naujomis galimybėmis. Ėjimas į savo subtilųjį pasaulį pareikalaus tiek dvasinės stiprybės, tiek ir fizinės ištvermės. Todėl mokykitės tausoti savo energiją. Nešvaistykite nereikalingiems kasdieniams darbams. Formuokite jausmų stabilumą, minčių aiškumą, kūno ištvermingumą. Ėjimas į savąjį subtilųjį pasaulį, tai didžiulis išbandymas. Ir žmogus turi būti tam pasiruošęs. Nes jis ten gali susidurti su netikėčiausiomis situacijomis. Reikalingas susikaupimas ir energetinė pusiausvyra. Sąmoningai keliauti per subtilųjį pasaulį – didelis iššūkis dabartiniam žmogui. Bet ir pasiekimai bus stulbinantys. Svarbu, kad atlaikytumėte psichologiškai ir fiziškai. Vibracijų lygiai labai skirtingi. Ir tas ėjimas per skirtingus vibracijų lygius gali kūną labai išderinti. Todėl jis turi būti tvirtas ir gyvybingas, o ne apsunkęs ir suglebęs. Apie psichiką net nekalbu. Ji turi būti idealiai paruošta netikėtumams. Šis procesas daugumai dar labai tolimas, bet norim apie jį pradėti kalbėti. Turite priimti šią informaciją ir mėginti su ja susigyventi. O kai kam jau laikas save pažinti.
Su Meile, Gautama Buda
Aš atsakingas už žmogaus subtiliojo pasaulio atsivėrimą. Ne iššorinio subtiliojo pasaulio, o vidinio.
P.S. Kiekvienas mes turime atskiras užduotis ir kiekvienas dirbsime savo darbą. Čia kaip mokykloje mokytojams – kiekvienam sava pamoka svarbiausia. Man svarbi ši užduotis, kitam – kita. Yra aišku tik tai, kad pagal žmogaus suvokimo lygį, kiekvienas savo užduotį pasunkiname proporcingai vienodai – tarsi pereitumėte į kitą klasę. Žinoma, visados atsiranda naujų „programų“. Vienas pasiektas rezultatas atveria galimybę suprasti kitas užduotis. Sėkmės jums, jūsų gyvenimo mokykloje ir siūlyčiau per šį įsikūnijimą kaip galima daugiau „klasių“ praeiti.
|