Aš atėjau. Žmogaus esybė turi daug išraiškų, tai yra daug sielų, daug įsikūnijimų. Ji yra labai subtili forma, galinti apimti didžiulę įvairovę. Esybė – tai AŠ ESU, KAS ESU (Aš esu Būvime) išraiška. Taip formuojamas individualumas ir susiformuoja individuali Dievo energijos išraiška materijoje. AŠ ESU, KAS ESU sąmonė formuojasi į individualią sąmonės struktūrą. Kuo pasižymi individualumas? Čia atsiranda laisva valia rinktis ir galimybė kurti, formuoti gyvenimą. Atsiranda savarankiškumas vienos mažos dalelytės, paimtos iš didžiulės sąmonės būsenos. Individualumas suformuoja galimybę kurti gyvenimą, galimybę formuoti naujus energetinius srautus. Žmogus yra kūrėjas. Nesvarbu, kad ateidamas į Žemę jis atsineša daugybę energijų srautų, bet savo gyvensena jis formuoja naujus energetinius srautus. Kuriasi energijos, kurios pagrindu laikosi visa Visata. Visata ir Dievas yra energija. Amžinasis variklis. Dievas pats save išreiškia materijoje ir formuoja per materiją energetinius srautus. Dievas pats save kuria. Jo sąmonė begalinė, bet visoje toje begalybėje procesai, iš principo, panašūs. Dievo energija, šviesa pereina į materiją, kuri kuria energetinius srautus ir papildo bendrą energetinį lauką, tai yra Dievo energiją. Žmogus kuria. Jo individualumas susisiaurina iki to momento, kuris labai apriboja išraišką. Tiesiog susikausto energetika. Juo iš žemesnių vibracijų išsiskleidžia didesnė šviesa, tuo didesnį energetinį srautą ir pavyksta suformuoti. Jeigu žmogui pavyksta atblokuoti savo energetinius blokus, pavyksta atidirbinėti karmą, jis išspinduliuoja daug šviesos, vadinasi, papildo bendrąją erdvę energija. O tai ir yra svarbiausia. Nes Dievas save materijoje išreiškia tam, kad būtų kaip galima daugiau šviesos išskleidžiama sunkiojoje materijoje. Vadinasi, žmogaus tikslas, būnant Žemėje, įsikūnijime, susivokti, kokią paskirtį neša Žemėje ir išspinduliuoti per savo sąmonę ir širdį, kaip galima daugiau šviesos. Tai yra, meilės ir išminties. Žmogus, nešantis šviesą, išspinduliuoja galingą energiją ir ja jis turi pasidalyti su aplinkiniais žmonėmis, kam to reikia. Todėl negali žmogus, nešantis šviesą, užsidaryti tarp sienų ir nebendrauti su žmonėmis. Kai kurie žmonės tyliai medituoja ir išspinduliuoja meilę į erdvę. Tai yra gerai, bet ne taip veiksminga, kaip tos energijos išspinduliavimas kitiems žmonėms. Nes bendraujant suvirpini kito žmogaus sąmonę ir širdį. Taip atsiveria ribotumo gniaužtai ir kitas žmogus pradeda skleistis, virpėti aukštesniu dažniu. Tibeto vienuoliai medituodami išskleidžia šviesą į Žemės erdvę. Bet tai nėra vieno sąmoningo žmogaus užgaida padaryti kažką gero. Tai yra mokslas, sugebėjimas sukoncentruoti būseną taip, kad jis suvirpintų bendrąją erdvę. Nepasiruošusiam tai padaryti neįmanoma, kad ir kaip to žmogus norėtų. Todėl sakome, jeigu norite padėti Žemei, žmonijai, tai pirmiausia skleiskite meilę ir šilumą šalia esantiems žmonėms: artimiesiems, kolegoms, gatvėje sutiktiems žmonėms. Jūs turite gyventi tarp žmonių ir bendrauti su žmonėmis. Taip jūs atiduosite savo šviesą jiems, suvirpindami jų energetiką. Kartu, perimsite daug negatyvumo iš jų, bet sąmoningai tą negatyvumą perdirbsite į šviesą. Jūs turite dirbti. Turite gyventi ir išreikšti save savo kasdienybėje. Skleisdami aukštų vibracijų spindulius, jūs sudeginsite daug tamsos. Ne veltui sakome: Nugalėk mylėdamas. Su tyra, atvira meile gali išvalyti daug negatyvumo, esančio tarp žmonių, bet negalima pamiršti, kad tai nėra lengvas užsiėmimas. Nes negatyvumas gali tave užspausti ir vietoj to, kad perdirbtum negatyvumą, gali jį įsileisti į save ir sužlugdyti savo šviesą. Todėl negalima negatyvumo priimti į save. Reikia tik negatyvioje aplinkoje išlikti ramiam, susikaupusiam. Išlaikyti pakylėjimo būseną ir išspinduliuoti meilę. Tik taip gali nugalėti tai, kas žema, nyku, negera.
Tu kuri gyvenimą. Tai pirmiausia jį reikia kurti savyje. Savyje įvertinti nuotaikas, sugebėjimą suvaldyti emocijas, mintis. Sugebėjimą suvaldyti save sudėtingoje nemalonioje situacijoje. Kai tampi sąmoningas ir sugebi suvaldyti save, tik tada tu galėsi suprasti kitą žmogų teisingai. Nes jo negatyvumas neiššauks tavyje tokių pačių emocijų. Turi išlikti švarus ir tavyje neturi rasti atgarsio kito žmogaus ne tik pyktis, bet ir liūdesys, skausmas. Sugebėjus įvaldyti save, atsiveria didesnis suvokimas. Tu atsilaisvini nuo ambicijų, keršto, valdžios (ar dėmesio) troškimo. Tu nustoji kovoti, tau tampa nebesvarbūs daugybę dalykų dėl kurių anksčiau galėjai net su draugu susipykti. Tu pradedi atsilaisvinti, suprasti kitą žmogų. Ne tai, ką jis tiesiogiai nori tau pasakyti, bet kas iššaukia tokią to žmogaus reakciją. Tu įsiklausai į kitą žmogų ir vietoj to, kad supyktum, įsižeistum tu jam padedi. Padedi nurimti, atsigauti. Ir ne žodžiais padedi, o išspinduliuodamas ramybę, meilę. Žmogus turi sielą ir jeigu ji dar nėra visai užgožta, tai ji „išgirsta“ kito žmogaus meilės siunčiamą informaciją.
Gyvenimo kūryba didele dalimi susideda iš pagalbos vienas kitam. Žmonių bendras energetinis lygmuo yra žemas, be pagalbos vienas kitam šio lygmens nepakelsite. Todėl labai svarbu padėti kitam. O padėti gali visados, bent jau suformuodamas savyje ramybę ir vidinę pusiausvyrą. Tokia būsena tu subalansuoji savo ir aplink save esantį energetinį lauką, o tai jau labai svarbu. Todėl visados prisiminkite: turite išmokti gerbti, mylėti kitą žmogų. Nes, gal būt, tik jis tau galės padėti, kai tau to labai reikės. Bet jeigu tu niekados nebūsi išspinduliavęs į savo aplinką meilės ir šviesos, tai nežinia, ar toje tavo aplinkoje yra tų, kurie tai gali ir sugeba padaryti. Ir jeigu tu neišspinduliuoji to į savo aplinką, tai tavo aplinka tave gali užspausti, tada nebešviesi ir tu. Prisiminkite, turite kurti savo gyvenimą ir turite tai pradėti nuo savęs suvaldymo, šviesos ir pagalbos išsiuntimo savojoje aplinkoje. Kai tu išspinduliuoji meilę ir šviesą, tai aplinkiniai atsigauna ir jų širdyse pradeda spindėti šviesa. O kai tau bus sunku atsilaikyti prieš masinės sąmonės blokus, susirask tą žmogų, kuris jau moka išspinduliuoti meilę ir pabūk su juo. Taip jūs, vienas kitą palaikydami ir suformuosite šviesesnę energetiką ir šviesią ateitį sau ir savo vaikams. „Šviesi ateitis“ – šių žodžių prasmė labai atitinka esmę. Šviesi – nes toje ateityje turi būti daugiau šviesos, kurią jūs patys ir turite išspinduliuoti. Vienas lauke ne karys. Turite dirbti ir gyventi kartu. Kartu kūrenti meilės ugnį savo širdyse, kartu formuoti gėrį, grožį, kartu subalansuoti energetinius laukus. Masės sąmonės būsena yra labiau žemo energetinio lygmens, nei aukšto. Todėl ji gali greitai užspausti vieną žiburį. Bet ji neužspaus milijono žiburių.
Būkite laimingi ir savo laime dalykitės su kitais žmonėmis.
AŠ ESU KAS ESU su meile ir pagarba kalbu šiandieną Jums. Įsiklausykite į save.
|