Labas, čia Hasėjas. Noriu pakalbėti apie naują struktūrą, atėjusią iš Visatos. Pasaulio energetikoje nebuvo tokios struktūros, o tai reiškia, kad keičiama ateitis. Visatos Išmintis suformavo šviesos spindulį, kuris įėjo į Žemės erdvę. Žodžiai abstraktūs. Bet noriu pasakyti, kad „šviesa“ – tai ne šviesos srautas. Tai naujo pobūdžio jutiminis procesas. Žmonės turi įprasti ir priimti žinią apie tai, kad senasis pasaulio suvokimas neatitinka realybės. Pasaulis iš esmės pats nesikeičia, bet keičiasi suvokimas apie pasaulį. O tai suformuoja kitokį pasaulį. Pasaulis (šiuo atveju Žemė) yra tik minties galios struktūra. Kiekvienas žmogus savo minčių pagalba suformuoja tam tikrą gyvenimo „lopinėlį“. Žemės gyvenimo lopinėlį. Tas lopinėlis persipina su kito žmogaus minčių pagalba sukurtu lopinėliu. Taip formuojasi Žemės erdvė ir žmogaus gyvenimas. Pakeitus suvokimą apie gyvenimą, galima sukurti kitokį gyvenimą Žemėje. Ir čia nereikia ypatingų mokslinių gabumų ar politikų išminties. Reikalinga savo minčių pagalba suformuoti savo gyvenimą tokį, kuris džiugintų tave ir tavo artimuosius. Jeigu tavo sukurtas „lopinėlis“ susilies su kito žmogaus sukurtu nauju „lopinėliu“, formuosis naujas bendras vaizdas. Susikurs kitoks pasaulis. Ir jis gali pradėti keistis ir gerėti tik tada, kai kiekvienas žmogus sukurs savo lopinėlį, atsižvelgdamas į naujas tiesas ir priimdamas į savo sąmonę naujus potyrius. Todėl Visatos Išmintis į Žemę įleido Šviesos srautą, kuris atvers galimybes priimti į žmogaus sąmonę suvokimą „platesne prasme“, kuris leis įsilieti energijai, ateinančiai iš pagrindinio šaltinio. Žinoma, kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys ir gimdamas jis į Žemę įleidžia energijos iš pagrindinio šaltinio. Bet žmogus, turėdamas laisvą valią rinktis, tą šaltinį pavertė kaip ir nereikalingu, neesminiu dalyku. Šviesos srautas padės žmogui keistis. Jis skleidžiasi erdvėje ir žmogus nesąmoningai pradės kreipti dėmesį į savo pasirinkimus. Visi šie procesai vyksta ir dabar, bet labai pamažu ir su nuolatiniais nukrypimais. Žinoma, šie procesai vyksta visoje Žemėje, bet jeigu matome, kad gali žmonės tai paspartinti, susitvarkę savo energetiką, tai mes ir padedame. Įvairiausiais būdais. Vienas iš jų – šviesos srauto įleidimas į žemišką aplinką. Šis srautas atėjo iš erdvės, kurioje formuojasi sąmonė. Sąmonė – tai individualus mąstymas. Yra visuminė sąmonė – Didžioji Išmintis ir tos sąmonės išraiška. Žmogus yra Sąmonės išraiška Žemėje. Šviesos srautas atėjo iš erdvės, kurioje egzistuoja Visuminė žmonijos sąmonė (visuminės sąmonės išraiška). Šiuo metu jums pakanka žinoti, kad šviesos srautas leidžia žmogui į savo patirtį įsileisti naujus pajautimus. Su jais reikia susipažinti, pajusti, nepaneigti ir priimti į kasdienybę, tada atlaisvėja mintys ir žmogus atsiveria kūrybai.
Noriu pasakyti, nereikia žmogui ieškoti tobulumo ir „kankinti“ savęs įvairiais atsiprašymo ritualais. Ritualai būna sudėtingi, žmogui keistis būna dar sunkiau, atsiranda nuoskaudos, kad nepavyksta ir taip susiformuoja uždaras ratas. Yra paprastas būdas. Pamirškite savo praeitį ir nuo šiandienos būkite naujais žmonėmis. Tokiais, kokiais svajojate, kokius gerbiate, kokius mylite. Viskas yra minčių galia ir prisirišimas prie minčių. Praeitis praėjo. Ji tave gali laikyti tiek, kiek prie jos esi prisirišęs. Gali laikyti grandinėmis, gali laikyti apgaulingais laisvės siūlais. Arba gali pats jos laikytis įsikibęs, nes manai, kad be praeities tu prarasi savo esatį. Prarasi save. Iš tiesu, prarasi tik savęs susireikšminimą. Pakeitęs požiūrį, tu „savęs“ niekados neprarasi. Esatis yra. Tai, kas buvai, esi ir būsi – yra. Ir jeigu tu sugebėsi atsisakyti savo praeities, tu neatsisakysi savo tikrosios esaties nei šio gyvenimo, nei praeitų. Atvirkščiai, tik nukris neteisingų sprendimų pančiai ir išsigrynins tikroji tavo gyvenimo tiesa. Atsisakykite savo prisirišimų iš karto ir nemanykite, kad negalite savęs pakeisti. Viską galite. Bet kurią akimirką galima sugrįžti į „savo gyvenimo vėžes“. Žinoma, ego yra stipri struktūra. Ji gali valdyti, gali kurti emocijas, gali pataikauti, kad tik žmogus jo neatsisakytų. Kai atsisakai senų įsitikinimų ir senų savo tiesų – esi laisvas. Esi neįpareigotas mąstyti, kaip dauguma. Žinoma, tu negali tapti anarchistu: tai ego žaidimas. Nori laisvės – imk ir vėl tarnauk man. Nuoširdumas ir atvirumas sau turi būti labai svarbūs momentai. Pagarba kitam žmogui – ypatingai svarbu. Jeigu tu jautiesi atsisakęs ego, jeigu jautiesi laisvas ir niekinsi kitą žmogų (nesvarbu ką), tada tu nesi laisvas. Tu tarnauji paniekai, tarnauji tamsumai. Laisvas žmogus atvira širdimi priims kiekvieną žmogų. Galite save pasitikrinti ar lengvai priimate žmogų, kuris jūsų manymu, kalba nesąmones? Ar lengvai priimate žmogų, kuris save laiko protingesniu, viršesniu už tave? Jeigu nepriimi, vadinasi neatsisakei tų savybių, kurios tave erzina kitame žmoguje. Jos tave valdo. Su savimi reikia dirbti daug. Mes nesakome, kad tapti „laisvu“ yra lengva – bet neprisiriškite prie įsipareigojimų „kažką“ daryti. Viskas turi būti natūralu ir lengva...
|