Aš esu Brahma, atėjau pakalbėti apie susiklosčiusią padėtį šiuolaikiniame gyvenime. Žmonija labai pasinėrusi į savęs išaukštinimo kultą. Save gerbti ir mylėti būtina, bet reikia įvertinti, kad esate Dievo dalis. Jūsų gyvenimiška kūryba turi remtis Dievo skleidžiama jėga. Jums nereikia kiekvieną kartą stengtis išgirsti Dievo balsą ir pagal jį gyventi. Reikia suvokti, kad jumyse yra dieviška dalelytė, kuri turi labai stiprią materializacijos jėgą. Turite ja naudotis tinkamai ir tinkamai kurti savo gyvenimą. Visa visuma yra Kūrėjas. Toje visumoje esate ir jūs. Negalite savęs atskirti nuo Kūrėjo, nes jūs esate Jo dalis. Kai sureikšminate save, tai paneigiate, kad jumyse yra dieviškoji dalis, kad jūs betarpiškai susiję su Kūrėju. Jūs atskiriate save nuo pagrindinės jėgos šaltinio. Žmogus niekados neišskleis didesnės jėgos, nei per jį galėtų išskleisti Kūrėjas. Jeigu žmogus sąmoningai priima idėją, kad jo kūryba, jo gebėjimai, jo darbas atspindi Kūrėjo galią, tas žmogus sukurs daug daugiau, nei žmogus, pasiremdamas tik savo žmogiškosiomis jėgomis ir žmogišku protu. Visai kitokia jėga teka per rankas žmogaus, save suvokiančio Kūrėjo dalimi, nei žmogaus, pripažįstančio tik žemiškąjį protą. Gal remdamasis žmogaus protu ir sugebėsi daug ką sukurti, bet tai neturės tokios teigiamos įtakos žmonijai, kaip kūryba paremta idėja, kad per žmogaus rankas dirba Dievas.
Tikintis žmogus ir žmogus, suvokiantis, esantis Kūrėjo dalimi, truputi skiriasi. Tikintis žmogus vadovaujasi religinėmis tiesomis. Vienos tiesos yra teisingos, kitos iškreipia tiesą, todėl tikintis žmogus ne visados atspindės Kūrėjo jėgą. Žmogus, suvokiantis, kad yra Kūrėjo dalis susilieja su Aukščiausiąja sąmone ir jo valia susilieja su Kūrėjo valia. Asmeninės valios nebelieka. Asmeninių tikslų nebelieka. Lieka tik noras gyventi pagal Kūrėjo valią. Tas noras nėra priverstinis. Žmogus suvokia, kad išskleisdamas per save dieviškąją energiją, keičia pasaulį. Daro jį gražesnį, paprastesnį, lengvesnį. Žmogaus protas sukūrė daug pinklių sau. Žmogaus protas reikalauja kovoti, įrodyti savo vertę, siekti turto, galios, pripažinimo. Bet norint būti laimingu, pirmiausia laimingu turi būti šalia esantys žmonės. Žmogus, gyvenantis su Dievu širdyje visados laikysis šios nuostatos: aš laimingas, kai šalia žmonės yra laimingi, kai aš galiu padėti kitam pasijusti ramiu, saugiu, laimingu.
Jūsų ego pataikauja jūsų protui. Jis visados mokės įtikinti protą, kad žmogus elgiasi teisingai ir kad egoistinė laimė tokia pat svarbi kaip ir tikroji laimė. Ego žaidžia su žmogaus protu ir jausmais. Jeigu nesugebėsite jo suvaldyti tai labai atitolsite nuo Kūrėjo išminties ir meilės. Jūsų įsikūnijimas gal ir bus laimingas, bet toli gražu nebus teisingas. Jūs prarasite daug dieviškosios energijos ir kitam įsikūnijimui pritrūksite jėgos suvokti tikrąją Išminti ir išgyventi tikrąją Meilę. Ne visiems ir šiandien pavyksta suvokti tikrąją Tiesą, tarsi atsitrenkiate į sieną savo suvokime. O ta siena ir yra dieviškosios energijos trūkumas, kuris neleidžia pakilti žmogiškajai sąmonei į aukštesnį lygmenį. Egoistiškumas išnaudoja dieviškąją energiją žemiškiems malonumams ir taip atima galėjimą pakelti savo sąmonę į aukštesnių vibracijų lygį. Egoistiškumas susietas su jūsų susireikšminimu, su jūsų savęs išaukštinimu. Bet tas išaukštinimas neturi išliekamosios vertės, jis tik smukdo jūsų energetiką ir jums suvokti dieviškąsias tiesas tampa neįmanoma. Jūsų sąmonė lieka žemų vibracijų lygmenyje ir ji nėra pajėgi suvokti to, ką suvokia žmogus, suliejęs savo sąmonę su aukštesniąja sąmone, žmogus, gyvenantis su Dievu širdyje.
Galit būti laimingu ir žemų vibracijų lygmenyje. Bet vieną dieną širdis vis tiek sunerims ir pajus beprasmiškumą savo gyvenimo. Širdžiai bus skaudu, bet jūs būsite išnaudoję dieviškosios energijos resursus ir jums nepavyks išjausti vidinę palaimą, harmoniją, gyvenimo pilnatvę ir džiugesį. Egoistinė laimė (ir nelaimė) tai naikina. Atsiverkite žinojimui, kad tik gyvenant su Dievu širdyje, jūs tikrai išjausite gyvenimo pilnatvę. Nes jūs esate sudaryti iš dviejų dalių: žmogus ir Dievas, esantis žmoguje ir abi šios dalys turi vienodai pasireikšti gyvenime. Kitu atveju jausite nugyvenę betikslį gyvenimą. Argi tam duotas gyvenimas, kad jį nugyventumėte taip ir nesuvokę prasmės, kodėl gyvenote?
|