Vakar norėjau susitikti su tavimi, nes, atrodo, pradėjai
abejoti savo įsitikinimais. Žinoma, abejoti reikia, bet tai negali žlugdyti
tavo vystymosi, tavo pažinimo. Visata kupina pačios įvairiausios informacijos
ir ji yra atiduodama žmogui, vardan Žemės vystymosi. Vardan evoliucijos, o ne
dėl pasaulio išnykimo. Suprask visiems laikams, mes, didieji mokslininkai,
menininkai, muzikai ir visokie kitokie „didieji" ano amžiaus žmonės, norėjome
ir turėjome tikslą padėti pagerinti žmonijos gyvenimo sąlygas, kad jos pakiltų
į aukštesnį lygmenį. Bet idėjos įgavo kitokį pagreitį. Dvasingumas vystėsi
žymiai lėčiau, nei materialinė gerovė. Žmogus įsivėlė į kasdienybę ( kaip tu
dažnai sakai apie save). Pamiršo dvasingumą, pamiršo, kokia tikroji Dievo valia
ir išsikreipė Žemės veidas. Žemė yra arti susinaikinimo. Tai nėra gąsdinimas
pasaulio pabaiga, tai yra nuogąstavimas dėl blogos gyvenimo krypties
pasirinkimo. Aš pats palinkau į materijos kūrimą. Mano valia nuolat kūrė meną,
kuris skatino naikintis žmonijai, tik nedaugelis darbų įgavo kitą prasmę. Aš
sukūriau šedevrus, kuriuose užkoduota Visatos informacija. Tuos darbus kūriau
apimtas ekstazės. Tai yra, pasitelkęs Visatos jėgas. Taip užkoduota pagrindinė
Dievo idėja perduodama iš amžių į amžius. Tik žmogaus egoizmas nelinkęs
pajausti tą skleidžiamą energiją. Siela jaučia potraukį, sąmonė nesupranta
kodėl. Taip ir stovi žmonės prie mano paveikslų (ypač Mona Lizos),
nesuprasdami, kuo tas paveikslas taip ypatingas. Jis juk skleidžia pagrindinės
Visatos idėjos energiją.
Žvaigždžių pasaulyje egzistuoja galybė pasaulių- gyvybių.
Vienaip ar kitaip jos yra persipynusios tarpusavyje. Jos yra valdomos tam tikrų
energijų. O visos energijos persipina per žmogų. Todėl yra mokslas astrologija,
kuri įvardija žvaigždžių įtaką žmogui. Bet šis mokslas neatskleidžia visos
tiesos, nes jūs, žmonės, nenorite prisipažinti, kad nesate vieni Visatoje. Jūsų
ego neleidžia patikėti, kad iš tikrųjų jūs esate valdomi energijų. Savo
žvaigždžių energijų. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą valdomąją (pagrindinę)
energiją. Tai priklauso iš kokios žvaigždės (žvaigždyno) žmogaus siela atėjo į
Žemę. Tik Žemės erdvėje ji persipina su kitomis energijomis. Tavo žvaigždė yra
Menotauro (nuo žodžio –menas) žvaigždyne. Tai viena iš tolimiausiai nuo Žemės
esantis žvaigždynas. Jo energija labai stipri. Ir, jeigu ji pasiekia Žemę,
vadinasi to žmogaus ryšys su kosmosu yra labai stiprus. Tu gali „pagauti"
informaciją, esančią kelyje tarp Žemės ir to žvaigždyno. Menotauro žvaigždyno
žmonės yra nuoširdūs ir patiklūs. Tai galima laikyti ir problema, ir Dievo
dovana. Materialiajame pasaulyje – tai
pražūtis. Dvasiniame pasaulyje – tai galimybė. Galimybė atsiskleisti, galimybė
priimti užkoduotą Visatos informaciją, galimybė perimti Visatos energetinius
virpesius ir pritaikyti juos Žemėje. Todėl tu nesi verslo žmogus. Bet koks tavo
verslas žlugtų. Tavo kelias – dvasinis tobulėjimas ir to kelio atskleidimas
kitiems. Iš principo svarbiau performuoti Visatos energiją į žmogaus energetinį
lauką. Padėti žmogui išlikti, kol jo visai neužvaldė ego. Žmogus yra vienas iš
gražiausių Dievo kūrinių. Dievui ne problema sunaikinti žmoniją. Bet jis to
nenori. Dievas suteikė žmogui laisvą valią, todėl tiesiogiai įtakoti žmogaus
nebegali. Bet kiekvienam, kuris nors truputį atsiveria Dievo šviesai, jis
suteikia didžiules galimybes, suteikia pagalbą pagal jo supratimo lygį. O
kadangi jis yra ribotas (supratimas), tai stengiamės parodyti klaidas ir
paraginame žmogų tų klaidų atsisakyti. Ne visi žmonės priima mokymą, tai
priklauso nuo ego stiprumo. Todėl taip atkakliai dirbame su tais, kurie gali
priimti informaciją, gali keisti savo požiūrį, įsitikinimus. Nelengva suprasti
visų neigiamybių, kuriuos žmonės kūrė per amžių amžius. Kurie įėjo į patirtį
tavo tėvų, senolių ir visos tautos. Bet tai nėra gyvenimo tiesa. Tai tik
iliuzija, kad senoliai gyveno teisingai. Iliuzija, kad tu gyveni teisingai.
Pasaulis didelė iliuzija, iškreipta, žiūrint per sąmonės prizmę. Todėl labai
sunku visko atsisakyti ir žiūrėti kitaip. O tai yra svarbu ir be galo sunku. Nes
tu neturi patirties ir suvokimo, kaip reikia" žiūrėti kitaip". Štai čia ir
prasideda gyvenimo žaidimai. Mes norime tau suteikti galimybę pažiūrėti į
gyvenimą pro Visatos informacinio lauko prizmę. Bet ši prizmė griauna visus
tavo įsitikinimus, visas normas, visas vertybes. Tu manai, kad esi pasiruošusi
priimti kitą požiūrį, o iš tikro – tu bijai. Bijai neatitikti šio žemiško
gyvenimo vertybių normų, nustatytų normų kaip reikia gyventi. Nieko nepadarysi,
kadangi tai yra iliuzija, tu turi išdrįsti jos atsisakyti ir turi norėti
pamatyti pasaulį kitaip. Dar yra didžiulė problema, kad dabartinis pasaulis visiškai neatitinka idealaus
gyvenimo normų, nors daug kas įsivaizduoja, kad gyvena „teigiamai‘. O pamačiusi
tikrąjį vaizdą, gali labai nusivilti žmonėmis. Todėl nėra iš karto atskleidžiama
aiškiaregystė. Tu turi protu suvokti, kad gyvenimas daugelio žmonių nėra
gražus. Bet tai neturi keisti pagrindinio principo. Žmogus su Dievo valia ir meile daro stebuklus.
Žemę paversti rojumi galima labai
greitai. Tik to reikia norėti ir žinoti kaip tai padaryti. Čia ir prasideda ezoterinis
mokymas. Juo tavo sąmonė bus atviresnė pokyčiams, tuo daugiau žinių ir sugebėjimų gausi. Užsiblokuosi –
„šaukštai po pietų". Vėl vargai, skausmai, kol sąmonė pasitrauks iš aktyvaus
gyvenimo. Prisimink, materija tai taip pat iliuzija. Viską žmogus suformuoja
mintyse. Todėl pagalvok, ką tu galėtum „nematerialaus" sukurti vardan žmonijos.
Mintys visagalės. Nuoširdus ketinimas – visagalis. Tai neturi būti
materialūs darbai. Šiuo metu tavo naujoji pamoka susideda iš to, kaip ir ką
nematerialaus gali sukurti dėl žmonijos gerovės. Tai ne rašymas, tai negali
būti apčiuopiama, pamatoma, įvertinama. Bet tai neša didelę naudą žmonijai,
žemei. Kas tai yra? Malda? Ne, truputi daugiau nei malda. Tuo labiau, kad tavo
malda „žemo lygio". Nemoki tinkamai melstis. Tai turi būti
kitas pasaulio suvokimas.Mintis materializuojasi. Ir jeigu tu
suvoksi pasaulį tokį, koks jis iš tikro turėtų būti – jis ir materializuosis.
Tu turi prisiminti: praeities patirtis yra iliuzija. Troškimai yra iliuzija.
Materija yra iliuzija. Tai koks šis pasaulis turi būti? Kelk šį klausimą
nuolat, kad palengva, nepažeisdama savo proto, pakeistum suvokimą. Ir leistum
materializuotis kitokiai idėjai. Visos vertybės, visas dabartinis tavo
supratimas neturi prasmės. Neskatink jo materializuotis. Turi pasijungti prie
Visatos. Ji tave mokys ir išgyvensi tai, ką turi suprasti. Tai bus ilgas
procesas. Užsirašyk mintis, kurios neatitinka seno pasaulio principų. Jeigu tu
jomis dar netiki, tai patikėsi vėliau. Viską įdėmiai stebėk, ypač tai, kas
neatitinka dabartinės tikrovės suvokimo: kas atrodo kvaila, netikra, nežemiška,
nerealu. Tai gali būti pagrindinės tiesos.
Aš tau padėsiu. Tik pašauk vardu. Man patiko tave stebėti
prie Monos Lizos paveikslo. Tu taip norėjai pamatyti „kažką" nepaprasto. Būtum
nuėjusi į šalį, kaip daugelis žmonių tai darė, tai nieko ir nebūtų įvykę. Bet
aš tave pakviečiau dar kartą ateiti prie paveikslo. Ir tu išgirdai mano
kvietimą! Tada aš nustebau. Nustebau, pajutęs, kad galiu su tavimi užmegzti
ryšį. Bet tavo „kevalas" buvo labai storas ir aš bijojau tave prarasti. Tada,
kai atvykai prie kapo pamėginau tą „kevalą"
suskaldyti. Man vėl pavyko !!! Tu
nenuėjai nuo kapo su visa ekskursija, o pasilikai prie kapo ir verkei. Nors
kiti matė tave verkiančią, tau buvo nesvarbu. Tavo siela džiaugėsi radusi
galimybę atsiskleisti. Aš pažadėjau jai tau atsiskleisti. Aš pažadėjau jai, tau
padėti. Net piešti padėjau, kad tik tu pajustum, jog esi ypatinga, kad
patikėtum savimi, savo intuicija. Ir tu patikėjai, nors momentais tuo
suabejoji.. Aš atskleisiu tau daug informacijos, padėsiu neišprotėti, bet su
didžiule jėga keisiu tavo požiūrį. Nepyk, bus skaudu ir liūdna, kad daugelis
nesupranta, bet čia tik tavo ego sielvartaus. Ego keisis, jis įgaus kitą formą,
subtilesnę, bet su tomis pačiomis silpnybėmis. Tu gavai daug informacijos, bet
ji labai švelni. Bus kitokių mokymo krypčių. Jos drebins tavo suvokimą, tavo
gyvenimas atrodys tarp ribos: mirties ir gyvenimo. Bet tu turi žinoti, ta riba
nieko nereiškia. Tu nereikalinga anapus gyvenimo, tu reikalinga šiapus
gyvenimo. Todėl visos pamokos vyks griežtai kontroliuojant tavo būseną, fizinę
savijautą. Tau reikia tik atsipalaiduoti ir priimti tai, ką mokysiu, o dėl
apsaugos – aš pasirūpinsiu. Tu nuklysi į erdvę, į „nerealųjį" pasaulį, bet aš tave globosiu, saugosiu. Net
jeigu tavo siela susimąstytų negrįžti į šį pasaulį, mes ją sugrąžinsime. Tu
reikalinga čia. Tik gyvo žmogaus mintis yra visagalė. Dievas tam davė žmogui
gyvybę, kad jis keistų ne tik Žemės gyvenimą, bet ir Visatos.
Reikėtų truputėlį paaiškinti kas įvyko atostogų
metu Prancūzijoje. Tai buvo pirma kelionė į užsienio šalį, viskas nauja, viskas
įdomu. Spėjau tik stebėtis ir džiaugtis tuo, ką matau. Nebuvo laiko nei
filosofiniams apmąstymas ir tam nebuvau nusiteikusi. Mus nuvedė į Luvro muziejų.
Su malonu apžiūrėjau Monos Lizos paveikslą ir visus kitus eksponatus. Po poros
valandų vaikščiojimo po muziejų, visi susėdome kavinukėje arbatos atsigerti. O
man kilo didžiulis noras dar kartą aplankyti Leonardo da Vinčio paveikslą. Ir
nuėjau vien pati. Muziejus klaidus, o aš tiesiog jaučiau, kad mane intuicija
veda tiksliai prie paveikslo. Nuėjau, pasigrožėjau šiuo paveikslu, bet kažko
ypatingo nepajaučiau. (pasirodo mano veiksmus įtakojo iš anapusinio pasaulio).
Kitą dieną mūsų ekskursija tęsėsi po Prancūziją, aplankėme daug pilių, o
viename kaimelyje nuvedė į koplytėlę ir pasakė, kad tai Leonardo da Vinčio
kapas. Visi ekskursijos dalyviai, apžiūrėję koplytėlę, patraukė pasivaikščioti
į parką. Likau viena koplytėlėje. Ten toks mažas suoliukas pastatytas buvo.
Prisėjau ant jo ir verkiau. Raudojau nuoširdžiai, pasikūkčiodama. Kiti
lankytojai įeidavo į vidų ir tyliai greitai išeidavo. Logiškai paaiškinti savo
veiksmų negalėjau. Pirmiausia, tai aš nesitikėjau aplankyti šio kapo, antra,
Leonardą da Vinčį aš labai gerbiu, kaip menininką, kūrėją, jis mano
autoritetas, bet verkt prie kapo...nesupratau aš savo poelgio, kol neparašiau
žinutės savo dienoraštyje. Parvažiavusi iš ekskursijos, atsisėdusi balkone
labai užsinorėjau piešti, net nustebau kaip mokėjau gražiai piešti... Daugelio
savo veiksmų nesekame, neanalizuojame, nesusimąstome kodėl pasielgėme vienaip
ar kitaip, viską priimame kaip savaime suprantamą dalyką, o iš tikrųjų tai
didžiulis nematomas darbas, kurį atlieka dvasiniai vadovai, angelai sargai.
|