Su meile ir šypsena pradėkime dieną. Jūs esate dienos kūrėjai, tai pradėkite ją su meile ir šypsena. Kiekvienam būsimam dienos susitikimui pasiųskite savo meilę ir šypseną, taip jūs apvalysite takus į kitų žmonių širdis. Ir jūsų širdis bus švari nuo baimės, nerimo, įtampos. Jūs kuriate dieną. Jūs suformuojate energijas, kurios turės pagrindą visai dienai. Tai ir pradėkite dieną su meile ir šypsena.
Pasitikėti Dievu yra labai svarbus momentas jūsų gyvenime. Jei teoriškai pripažįstate, kad Dievas yra, bet juo nelabai pasitikite. Žinoma, galite sakyti: pasitikėk Dievu, kiek nori, bet ką aš žinau, kokia mano karma ir ar visados galės Dievas apsaugoti mane ar mano mylimus artimuosius. Karma, žinoma veikia. Ji labai įtakoja žmogaus gyvenimą, bet jūs esate kūrėjai. Jūs galite paprašyti Dievo sušvelninti jums karmą, paprašyti parodyti jūsų klaidas ir su giliu pasitikėjimu Jo apsauga – žengti į gyvenimą. Juk Dievas yra visagalis. Jis bet kada gali pakeisti jūsų karmą ir jeigu jis jaus, kaip tu, žmogau, besąlygiškai juo pasitiki, tai jis tavęs neapvils. Pasitikėjimas Dievu – tai šimtaprocentinė apsauga jūsų gyvenime. Didesnės apsaugos jums niekas nesuteiks, nei sargyba, nei tu pats sau tokios apsaugos nesuteiksi. Todėl iškilusi sudėtinga gyvenimiška situacija ir atskleidžia tikrąsias jūsų vertybes ir jūsų pasirinkimus. Ar besąlygiškai pasitiki Dievu ir jam atiduodi save ir savo pačius brangiausius turtus (tarkim – artimiausius žmones) ir ramiai su pasitikėjimu praleidi dieną, ar tavyje formuojasi prisirišimai prie tamsos egregorų ir tu nesi tvirta savo tikėjime ir pasitikėjime Dievu. Ateina laikas, kai žmogus turi peržengti savo psichologines baimes ir parodyti visišką atsidavimą Dievo meilei, jo apsaugai. Yra laikas apsispręsti su kuo tu eini: su Dievu ar su savo asmeniškumu. Tavo prisirišimas prie vaikų parodo tavo silpnybę. Iškyla klausimas ar tu pasitiki Dievu ar tu labiau vertini savo jėgą? Žmogus mano tikįs Dievu, bet kai iškyla gyvenime problema, tai mano galįs ją geriau pats išspręsti, nei pasitikėti Dievu. Suprantate, čia ir pasirodo jūsų tikrasis veidas. Jūs save laikote aukščiau už Kūrėją. Jūs manote, kad geriau sutvarkysite problemą patys, nei tai patikėsite atlikti kitiems su Dievo pagalba. Tai yra gili klaida jūsų vertybėse. Jūs vis dar save laikote aukščiau Kūrėjo. Jūs esate Dievo vaikas, kitas žmogus yra Dievo vaikas – negi manote, kad Dievui nerūpi kitas žmogus ir jam nepadės? Padės, nebent tavo egoistiškumas ir asmeniškumas Dievui trukdytų tai padaryti.
Štai ir atsivėrė tavo didysis klausimas, kiek tu tiki ir pasitiki Dievu. Net gėda savęs klausytis? Bet taip yra. Manai, kad vaikus apsaugotum geriau, negu Dievas apsaugotų. Šiandien gal ir pavyktų apsaugoti, o rytoj? Tu turi atiduoti savo brangiausią turtą, tu turi atsilaisvinti nuo begalinio prisirišimo ir suvaldyti savo baimes. Kur baimė – ten meilės nėra. Kur baimė – ten tamsos egregorai. Kurie sužemina tavo vibracijas. Ar tu nemanai, kad pagaliau tamsos egregorai rado tavo silpniausią vietą ir patikrins, ką tu iš tikrųjų vertini: Dievą ar save. Ar sugebėsi suvaldyti baimes ar sugebėsi kreiptis į Dievą, nusižeminti prieš Jį ir pasakyti :“Tu esi Visagalis, ne aš. Tik tu gali suteikti visišką apsaugą kiekvienam žmogui, ne aš, kad ir kaip to norėčiau. Aš žinau tavo galią ir visiškai tavimi tikiu. Aš pradedu dieną su meile ir šypsena ir tik taip aš žengiu aukštesnių vibracijų keliu ir tik taip su manimi gali žengti kiti.“ Kitu atveju, tu dieną pradedi su skausmu ir nerimu. Kad ir kiek „šventas“ būtų tavo skausmas, vis tiek tai skausmas, tai prisirišimas, tai susireikšminimas, kad tik pats atsakai už savo ir artimųjų gyvenimą.
Ne tu turi pilnai atsakyti už savo gyvenimą ir ne Dievas. Jūs turite bendrauti ir kartu eiti per gyvenimą. Dievas yra tavo širdyje ir tu, kartu su Juo, turi kurti savo gyvenimą. Įsileisk pagaliau Dievą į savo širdį ir į savo gyvenimą. Tik tada tu galėsi dieną praleisti su šypsena ir tikra meile. Tik tada. Kol Dievas tau tik „kažkas“, o ne tavo dalis – tol tave puldinės tamsos egregorai ir blogins tavo gyvenimo kokybę. Įsileisk Dievą į save ir kurk dieną. Gyvenimo sąmonė paremta Dievo sąmone. Ją gali naudotis tik tada, kai įleisi Dievą į save (nors Jis visados tavyje ir yra, bet tavoji sąmonė to nepripažįsta dėl savo egoistiškumo, asmeniškumo).
Gyvenk su Dievu. Jausk komandą savyje: tu ir Dievas. Ne tu atskirai ir ne Dievas atskirai, o komanda : tu ir Dievas.
Pradėk dieną su šypsena ir nustok nerimauti, bijoti. Su šypsena dieną gali pradėti tik tada, kai tą dieną pradedi kartu : tu ir Dievas tavyje.
Tai labai rimta pamoka. Tai brandos pagrindas. Be šios ypatybės tu negalėsi tapti žmogumi – kūrėju. Tik tikrai ir atvirai bendraujant su Dievu, gali suvokti Gyvenimo sąmonę, žmogaus gyvenimo esmę. Problema iškelta labai paprasta, kasdienė, bet jos sprendimo būdai parodo tavo tikrąsias pažiūras ir tavo tikruosius pasirinkimus, bei tavo silpnąją vietą. Kol neišsiaiškinsi savo silpnųjų vietų ir nepadarysi pakeitimų savo mąstyme ir elgsenoje – daugiau žinių negali gauti. Tavo suvokimas neatsivers, net skaitant pačią išmintingiausią knygą. Jūsų kasdienis gyvenimas parodo, kiek jūs esate tvirti savo nore tobulėti, eiti brandos keliu.
Mylėti Gyvenimą ir Tikėti Dievu – tai ne vien skambūs žodžiai. Tai turi būti jūsų gyvenimo pagrindas. O tas jūsų pagrindas nuolat svyruoja. Ant tokių pamatų gero namo nepastatysi. „Aukso amžiaus“ nesuformuosi. Jums pripažinti klaidų nesinorisi, geriau net Dievą apkaltinti nesugebėjus apsaugoti, nei pripažinti, kad tuo Dievu niekada ir nepasitikėjai. Neužteko nei proto, nei širdies patikėti Dievu. Vadinasi, dar esi labai apribota, labai suvaržyta ir turi daug darbo, dirbant su savo prisirišimais, su savo įtakos sureikšminimu.
Su meile, Viskas bus gerai, aš myliu tave ir tavo vaikus. Argi ir manimi nepasitiki?
Arkangelas Gabrielius
|