Visatos pažinimo link

Trečiadienis, 2019-08-21, 3:00 PM

Sveiki Guest | RSS | Pagrindinis | Registruotis | Prisijungimas

Pagrindinis » 2014 » Lapkritis » 13 » Simbolinė širdis
5:13 PM
Simbolinė širdis

   Aš noriu tau padėti susigaudyti naujuose potyriuose. Jie tau atrodo labai nuostabūs. Atrodo keista, kodėl žmonės normaliai negali to suprasti ir pajusti. Kodėl reikalinga tiek lūžių, kad galėtum suprasti tokius paprastus normalius dalykus. Ogi todėl, kad žmonės nustojo tuo domėtis – paprastais normaliais „dalykais“. Kur sukoncentruotas daugumos žmonių dėmesys? Į apčiuopiamą materialumą ir tariamą galią. Kodėl sakau „tariamą“? O kaip pavadinti valdžios galią? Ji veikia, kol ją turi. Valdžia keičiasi – galios nebeturi. Tai kokia čia ta galia? Tada pradedi ieškoti kitų galios variantų. Tariamą galią suteikia pinigai. Jų yra – yra galia. Bet ne nuo tavęs priklausys aplinkybės ir jų nebėra. Kur tavo galia? O vidinė ramybė, vidinė šviesa visados išliks ir tai priklausys tik nuo tavęs. Ne nuo aplinkos veiksnių, o nuo tavęs. Užtenka išmokti ją suprasti, išjausti ir niekas jis nebeatims. Nes ji tavo. Čia tikroji tavo galia. Galia būti laimingu, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių. Kai įvertinsi šitą galią, tu pradėsi pajusti paprastus normalius dalykus. Jie stebins ir džiugins, jie suteiks tikėjimą, jie suteiks pilnatvę. Žmogus pamažu taps tikruoju žmogumi. Laisvu savo pasirinkimuose, drąsiu savo veiksmuose ir švytinčiu savo vidumi (širdimi).

                      Tau pakeitė širdį. Ar supranti, ką tai reiškia? Manau, kad ne. Nes tokių atvejų yra labai mažai, o dar mažiau apie tai rašoma. Bet aš noriu, kad tu suprastum, ką tai reiškia, kad kiti žinotų, jog taip gali būti. Kas yra širdis? Simbolinė Meilė, Gyvybė. Simbolinė širdis – tai tavo sielos pasiekimai. Žmogus gimsta, jis įgauna materialų kūną ir širdis palaiko gyvybę. Simbolinė širdis simbolizuoja gyvybę. Simbolinė širdis – simbolizuoja sielą. Tai sielos išraiška materialiojoje plotmėje. Tavo kūnas ir tavo siela buvo suformuota tam, kad priimtum Plejados žvaigždyno gyvybės formą. Materialioji išraiška buvo labai suvaržyta, bet tau pavyko įsiklausyti į širdies balsą ir tu sugebėjai išgirsti mūsų informaciją, sugebėjai pajusti kitokį gyvenimą. Tavo siela subrendo. Ji atliko tai, dėl ko atėjo į Žemę. Ir ties tuo momentu žmogaus gyvenimas galėjo baigtis ( šiandiena vos neįvykusi autoavarija galėjo pabaigti šį gyvenimo etapą). Bet likimas pasikeitė. Tavo siela subrendo (ją paėmė angelai ir išnešė į erdvę, kur bus galima pasinaudoti sukaupta branda kitai asmenybei). Tu nuo šios dienos pradėjai naują fizinį etapą. Tau buvo pakeista širdis. „Kažkas“ subrandino didžiulę širdį ir ją perleido tau. Tas „kažkas“ turi vardą. Tai Alchėja. Ji dirbo su tavimi energetiniame lygmenyje. Kadangi ji buvo įsikūnijusi Žemėje, ji suformavo brandžią širdį ir visą tą meilę, visą sukauptą ir išgyventą patirtį perduoda tau. Nes Plejados žvaigždyno energijai skleistis reikalinga širdis, kurią suformavo jau Žemėje gyvenusi ir susiformavusi, bei atsiskleidusi energija. Alchėja „paskolino“ tau savo širdį. Tai ypatinga patirtis. Tavo sąmoningumas išlieka. Tu kaip asmenybė išlieki, bet tavo pojūčiai prasiplečia šimteriopai aiškiau, tiksliau. Nėra tų suvaržymų, kuriuos atsinešei gimdama šioje Žemėje. Tavo gyvenimo etapas baigėsi. Tu „paleidai“ į dangų savo asmenybę (seanso metu jautei, kaip mažas žmogeliukas nuo tavęs atsiskyrė ir iškilo į dangų), tu pakeitei simbolinę širdį. Tau Alchėja suteikė ypatingą galimybę – gyvenimą patirti kitaip. Tai įmanoma tik jos gyvento ir subrandinto gyvenimo dėka. Tavo širdis taip pat paimta į „saugyklą“ ir kai kas galės ja pasinaudoti, nes tu daug ką pakeitei savo mąstyme, savo vertybių sistemoje, savo suvokime. Ši širdis pasitarnaus kitam žmogui. Alchėja savo energetiniame pasaulyje toliau egzistuos. Ji neįėjo į tave. Ji tik padovanojo savo širdį, savo suformuotas žemiškas galimybes. Tu galėsi patirti naujus potyrius. Viskas bus lengviau ir paprasčiau. Tu gavai širdį daug aukštesnės energetikos, nei buvo tavoji. Vadinasi, ji fiziškai pajėgi priimti aukštas energijas. Jeigu priimsi aukštas energijas, jas lengviau atlaikysi ir lengviau perprasi. Daugiau informacijos ir geros energijos išspinduliuosi į aplinką. Tu keistai jauteisi, matydama save mažą ir priimančią stiprias, dideles energijas. Nebijok, viską tu atlaikysi. Tik prisimink – širdis yra labai stipri. Labai. Ji tik derinasi prie tavo aplinkos. O kai įsitvirtins, tai tik spėk stebėtis ir džiaugtis nauju suvokimu. Čia buvau aš, Alchėjos bendražygis. Su Meile.

                      Mėginsiu paaiškinti seansą, kai pasikeitė širdys. Pasijutau, kad turiu sau atlikti seansą. Patogiai įsitaisiau ant sofos ir delnu pradėjau kaitinti širdį. Maniau, vakare bus rimtas seansas, gal reikia sustiprinti širdį, nes kai eina stiprios energijos, ji labai suskausta. Taigi, delnu kaitinau sau širdį. Energijų bangos ėjo įvairaus stiprumo. Tada iškilo vaizdinys: atskrido du angeliukai, paėmė mano širdį, įvyniojo į skraistę ir nuskrido, pasakę, kad ja galės pasinaudoti kiti. Jausmas iškilo keistas: mano širdį ne tik išėmė, bet ir pasakė, kad ja galės pasinaudoti kiti. Tada iškilo kitas vaizdas: atsiranda didžiulis geležinis seifas, koks būna bankų saugyklose. Atidaro seifą ir iš ten išima širdį. Didžiulę, už manąją gal šimtą kartų didesnę, ir įstato man į krūtinę. Buvo taip sunku fiziškai, kad mintimis greit pergalvojau, kas man gali padėti – greitoji, brolis ar dar kas. Bet blogai  pasidarė iš karto, nebuvo laiko svarstyti, turi susivaldyti pats, niekas tą akimirką nepadės. Po kelių akimirkų tas skausmas atslūgo ir pradėjau verkti, nes toks jausmas, kad manęs nebeliko, yra kažkas kitas. Pradėjau galvoti, kad manęs artimieji nebepriims, matys mane kitokią. Vėliau aprimau, manęs ir dabar kai kas nebepriima, nes pasikeičiau, o kas yra šalia ir kartu keičiasi, tai neturėtų užfiksuoti manęs kitokios. Nurimau ir pajutau didžiulę meilę, šilumą, gerumą. Po to viskas nurimo ir diena buvo įprasta, jei taip galiu savo dieną įvardyti. Ir iš tikrųjų, praėjus kelioms dienoms po to seanso, aš jaučiuosi keistai: kitaip mąstau, kitaip jaučiu aplinką, kitaip pati jaučiuosi. Nebėra įprastų minčių, jos atkrito, kaip nereikalingos, emocijos kai kurios atkrito, asmenybės nuovargis nebekankina, nors darbo diena mano baigiasi labai vėlai. Džiaugiuos naujais pojūčiais, ir nei už ką nenorėčiau grįžti prie senųjų išgyvenimų. Tokia palaima supa mane ir baimės vakarais nebėra. Bijodavau laikotarpio prieš miegą, nes būdavo kažkokia nevaldoma situacija: nesupranti ar tu čia, ar kažkur kitur, kildavo baimė dėl nežinojimo, dėl nesugebėjimo valdyti situacijos. Dabar laukiu vakaro, nes žinau, kad mano „draugai“ kurie yra visados kartu, vakare dar labiau priartės prie manęs, o naktį duos pamokymą. Viskas yra fiziškai daug lengviau. Dar iškyla nuoskauda, kad nebetekau to, ką patyriau. Net fiziškai jaučiasi, kad tos patirties nebėra, tik psichologiniai prisirišimai prie kai kurių įprastų dalykų nori mane tarsi sugrąžinti į praeitį. Bet labai tikiuosi, kad ir šie prisirišimai bus ištrinti iš mano atminties (aš viską atsimenu, bet galiu nebesielgti taip, kaip buvau įpratusi). Aš jaučiuosi taip, kaip parašyta tame paryškintame sakinyje laiško pradžioje. Labai tikiuosi, kad širdys pasikeitė ir aš nebegalėsiu grįžti į buvusią praeitį. To nebenoriu. Aš laiminga ir noriu jums visiems pasakyti ačiū, už tai, kad esate kartu, už tai, kad mintimis kuriame gražų gyvenimą.

Peržiūros: 1061 | Įkelta: Violeta | Tags: materialioji išraiška, siela, simbolinė širdis | Vertinimas: 5.0/6
Viso komentarų: 0
Name *:
Email *:
Code *:

Tinklapio kategorijos

Prisijungimo forma

Paieška

Kalendorius

«  Lapkritis 2014  »
SePiAnTrKePeŠe
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30

Statistika


Iš viso online: 1
Svečiai: 1
Vartotojai: 0