Kiekvienas įsikūnijimas įgyvendina tam tikrą sielos užduotį. Yra formuojama siela ir jos įsikūnijimai. Numatomi įsikūnijimai pagal užduoties paskirtį. Kiekvienas įsikūnijimas gauna „personažą“, laikmetį ir vietą kur gims, gyvens ir mirs. Nuo jam paskirtos užduoties priklausys, kokiose situacijose atsidurs. Ir taip siela pradeda savo įsikūnijimų ratą. Kiekvienas įsikūnijimas buna skirtingo „stiprumo“. Kai kada pakanka tik gražiai nugyventi gyvenimą, nuglūdinti tam tikrus sprendimus. Kai kurie įsikūnijimai būna „audringi“: sunkūs žmogui, sunkūs aplinkai. Tai didesnė apkrova. Jei didesnė „apkrova“ – formuojama stipresnė energija ir ji perduodama sekančiam įsikūnijimui, o aukštų vibracijų energija nuteka iki esybės.
Kiekvienas įsikūnijimas suformuoja karmą. Tai, ko žmogus nesugebėjo įgyvendinti, ką ne taip įgyvendino – viskas nusėda. Taip susiformuoja gija, kuri eina nuo vieno įsikūnijimo link kito. Vis mėginama tą situaciją išgyventi ir išspręsti anksčiau suformuotus karminius rūpesčius. Jeigu, tau šiandieną pavyksta išspręsti karminį rūpestį, tai tas blokas išsivalo ir iš dabartinės energetikos ir, jei stipriai suveikia, išsivalo ir iš praeities įsikūnijimų. Taip atlaisvėja energetika, vadinasi įsikūnijimų gija gauna papildomos energijos. Įsikūnijimas be blokų, be karminių rūpesčių, leistų pasireikšti tikrajai kūrybai, leistų naudoti turimą energiją ateities kūrybai, kaip dabar vietoj to, dabartinė energija naudojama karminiams rūpesčiams likviduoti. Jeigu karminių rūpesčių daug, tai dabartinis įsikūnijimas lieka nulinės vertės. Tu taisai klaidas ir nekuri ateities. Bet čia dar nėra blogiausias variantas. Dar blogiau, kai ne tik neišsprendi buvusių klaidų, bet nuolat formuoji naujas ir net pradedi eikvoti ateities energiją. Jeigu tu sunaudoji paskesnio įsikūnijimo energiją, tai tas trūkumas persiduoda dar tolimesniems įsikūnijimams. Ir jeigu prognozės labai blogos, tai galima numatyti, kad esybė iš tavo sielos įsikūnijimų negauna naudos. Ir jeigu ji nebemato galimybės ištaisyti padėtį – ji gali nuspręsti šios savo dalies, šios sielos gyvenimą nutraukti. Nes esybė nerizikuos be reikalo skirti savo sunkiai suformuotos energijos tam, kad atgaivinti sielą, kuri nebenori, nebegali suvaldyti ego struktūros. Ego struktūra taip pat persiduoda per giją iš vieno įsikūnijimo į kitą. Nes ego įtakoja suvokimą, sąmoningumą. Ir, jeigu ego pažeidžia sąmoningumą, tai tas pažeidimas persiduoda ir į kitus įsikūnijimus. Tokiu atveju, siela „nuleidžia rankas“ ir pasitraukia. Pasitraukia nuo jai suformuotų įsikūnijimų. Ji neįvykdo savo užduoties. Neįvykdo įsikūnijimų eigos, nesukuria aukštos energetikos, vadinasi, ji traukiasi į užribį. Ir ten egzistuoja tol, kol jos energija sustiprėja ir, gal būt, bus panaudota vėliau. Siela neišnyksta – išnyksta jai skirti įsikūnijimai. Išnyksta jos sąmoningumas. Lieka tik energijos kamuolys, bet be savo sąmoningumo. Ir tavo energijos kamuolys gali būti panaudotas patiems įvairiausiems tikslams.
Esybė nutraukia vienos sielos įsikūnijimų variantus, bet suformuota iki tol buvusi informacija lieka ir ji perduodama kitoms sieloms, kitiems įsikūnijimams. Taip tarsi pasunkinamas kitų sielų įsikūnijimų gyvenimas. „Sunaikintos“ sielos karminiai rūpesčiai perduodami kitų sielų įsikūnijimams. Ir, kaip taisyklė, yra perduodama stipriausiems įsikūnijimams. Nes esybė nerizikuoja prarasti silpnų įsikūnijimų. Štai taip, visai niekuo kaltai sielai, perduodami nauji uždaviniai. Tiesiogiai perduodama į dabartinį įsikūnijimą arba į būsimus naujus įsikūnijimus. Kiekviena siela žino savo įsikūnijimų skaičių. Tai, kas nugyventa – išlieka erdvėje, bet gali kisti, priklausomai nuo dabartinio įsikūnijimo sugebėjimo įvykdyti užduotis. Erdvėje yra būsimų įsikūnijimų numatomi variantai. Tai, kokias užduotis iš esmės turės įgyvendinti, kas perduota iš buvusių įsikūnijimų. Ir kaip, kai kada, pasitaiko – gaunama papildoma užduotis iš nepavykusios reinkarnacijos tam tikros sielos. Siela – tai pagrindinė žmogaus struktūros dalis. Siela perima sąmoningumą, perima vibracijų aukštį, periima karminius dalykus. Siela sujungia visus įsikūnijimus. Tai asmeninė tavo dalis. Nesvarbu ar praeitame gyvenime tu buvai žvejys ar karvedys, šiandieną tu visai kitas žmogus, bet viską, ką išgyvenai lieka sieloje. Ir viskas išlieka erdvėje. O tai, kas labai subtilu, kur sudėta daugiausia pastangų, kur parinkti teisingiausi sprendimai – viskas persiduoda esybei. Esybė turi keletą sielų. Vadinasi, ji turi daugybę tarpusavyje nesusietų įsikūnijimų. Susieti įsikūnijimai būna tik vienos sielos. Esybės įsikūnijimai, einantys per skirtingas sielas būna nesusiję tarpusavyje. Bet, kiekvienas esybės įsikūnijimas turi savo pagrindinę programą, kuri ateina iš esybės. Štai čia ir atsiranda bendrumas vienos sielos įsikūnijimų ir kitų sielos įsikūnijimų. Jeigu Leonardui da Vinči labai svarbu tau perduoti, kad jūsų bendrai esybei trūksta energijos galingam išsiskleidimui, tai jis sugebėjo įeiti į tavo energetiką ir tai perduoti. Jeigu Dalai Lamai svarbu padėti išreikšti esybės užduotis ir jis mano, kad tam reikalinga parodyti kas yra „buvimas Dievuje“, tai jis tai ir parodys. Ateis laikas ir jeigu bus reikalas, tai ir kiti įsikūnijimai dovanos savo supratimą tam, kad tu, čia ir dabar, gyvendama Žemėje suformuotum ir išskleistum tokią galingą jėgą, kuri padėtų jūsų bendrai esybei susiformuoti į galingą darinį.
Tai nereiškia, kad tavo sielos įsikūnijimas yra paskutinis. Bet, jeigu suformuosi stiprią jėgą, tai kitiems įsikūnijimams liks tik subtilusis darbas, dirbant aukštame energetiniame lygmenyje. Jų užduotys kitos. Ber proveržis reikalingas dabar. Nes tas proveržis labiau reikalingas esybei, nei tavo sielai. Esybei stinga stiprios energijos. Pasaulis keičiasi, užduotys sudėtingėja, nebėra laiko laukti sekančių įsikūnijimų, kad stiprėtų esybė. Nes niekas nežino, kaip suveiks įsikūnijmo ego ir ar tai smugdys energetiką ar ją praplės. Čia ir dabar yra užfiksuota galimybė tavo esybei gauti daug papildomos energijos. Vadinasi, negali būti stabdys. Esybė turi savo siekius, jie svarbūs tiek Žemės, tiek Visatos atžvilgiu. Ir jie turi būti įgyvendinti dabar, o ne vėliau. Turi ne tik vykdyti nurodymus, bet, kas svarbiausia, išjausti ir išgyventi naują būseną. Permainų būseną. Vibracijų kėlimo būseną. Kol kas tu tik supratai, kur dabartinė tavo klaida – techninis darbas be ugnies įžiebimo savo viduje. Tai neteisinga, to neužtenka. Turi išgyventi vidinį sprogimą. Dydįjį sprogimą savyje. Tai, kas ateina ir tai, kas atgyventa turi susidurti čia ir dabar, ir iš esmės keisti ne tik požiūrį į gyvenimą, ne tik gyvenseną, bet patį gyvenimo išjautimą. Visatos gyvenimo išjautimą. Turi įvykti vidinis sprogimas, kuris suteiktų esybei daug papildomos energijos jos siekiams įgyvendinti. Todėl, kad ir kaip tau nusibodo šis pasakymas, bet viskas tik prasideda. Viskas tik prasideda.
Čia aš, tavo Esybės globėjas. Kalbėsiu retai, bet griežtai. Ne kasdien galiu tave pasiekti, nes tavo sąmoningumas viską labai blokuoja ir ego per stiprus. Bet džiaugiuosi šiuo pokalbiu ir džiaugiuosi, kad pavyko suprantamai perduoti informaciją. Iki.
|