Supranti, esmė ta, kad žmogaus vystymasis priklauso
nuo jo darbo su savo mintimis. Nuo sugebėjimo suvokti Žemės gyvavimo esmę.
Sakyti, kad nuo sugebėjimo suprasti Visatą, būtų truputi klaidingas pasakymas.
Žmogus niekada nesupras Visatos iki galo. Bet to ir nereikia. Mes visada
akcentavome Meilės jausmą. Meilės jausmas praplečia akiratį. Žmogus, mylėdamas
aplinkinius ir Dievą, nemąsto tik apie save. Meilės jausmas padeda nukreipti
mintį tinkama linkme. Todėl yra svarbu mintį ir meilės jausmą (tyrumo,
pagarbos, supratingumo ir t.t.) suderinti tarpusavyje. Nesakome, kad daugiau
nieko nereikia vystymuisi. Ne. Yra daugybė komponentų į ką žmogus turi
atkreipti dėmesį. Bet mintis yra gyvybės vystymosi variklis, meilė – teisingo
požiūrio pasirinkimo variklis. Tai susieta su dabartiniu žmogumi. Minties
galia ir meilės jausmo išraiška – tai „sena", ant ko statome naują. Tame
naujume ir pasireikš tai, kas neatitinka dabartinio žmogaus idėjos. Gal būt čia
ir baigsime pirmąjį pokalbį apie naują pradžią. Vėliau kalbėsime apie struktūrą
ir žmogaus vietą naujame pasaulyje, bet iki to laiko turi patirti tam tikrus
išgyvenimus. Juk sakėme – ne žinios čia svarbiausios, o energetinis pokytis. Be
šio pokyčio tu nepriimsi net paprastų žinių. Miego metu žmonės pajėgia įeiti į
erdvę, kur egzistuoja kitoks pasaulis. Gauna simbolius, mato save kitokioje
aplinkoje ar kitaip besielgiantį, nei įprastai. Tai tarsi apsivalymo mašina.
Žmogus, jo energetinis kūnas, patiria išgyvenimus, kurių nebūna jo
tiesioginiame gyvenime. Kai ką atsimena, dalies
neatsimena. Ką noriu pabrėžti apie miegą – sąmoningai miegodamas žmogus gali pagreitinti savo vystymosi etapą.
Jis sukuria situacijas ir suranda pačius įvairiausius sprendimus. Materialioje
plotmėje – gyvenime – nėra lengva greitai keisti situacijų, nes vibracijos
žemos, tankios – poslinkis per lėtas. Sapne vibracijos yra retesnės. Įvykių
poslinkiai gali būti greitesni. Miego metu pailsi žmogaus kūnas, bei galime
toliau save vystyti. Žmogus gali save ugdyti tiek budrumo būsenoje, tiek miego
būsenoje. Miego metu – tai dar veiksmingiau, nes čia greičiau parodoma kaip
veikia mintis, greičiau suveikia karmos dėsniai ir t.t. Sąmoningas sapnavimas
yra taip pat svarbus, kaip ir žmogaus sąmoningas gyvenimas. Žmogus, gyvendamas
nesąmoningai, iš inercijos, ir miegodamas nesąmoningai, labai sumažina galimybę
vystytis. Nekaltinkite savęs, jeigu neišeina sąmoningai sapnuoti. Yra tam tikra
technika, susipažinkite su ja internete. Bet svarbiausia, ką kiekvienas žmogus
gali padaryti – tai išmokti sąmoningai gyventi. Tada ir sapnai bus labiau
sąmoningi. Ir sapnus reikia aiškinti pagal save. Nebent labai tiki sapnų
reikšmėmis. Tada sapnai formuojasi pagal tas reikšmes. Bet jokiu būdu, tų reikšmių
negalima pritaikyti visiems žmonėms. Žmogus intuityviai žino, ką reiškia
sapnas. O svarbiausia yra ne ką sapnas reiškia, o kaip tu tame sapne gyvenai.
Kaip elgeisi, kokius sprendimus priėmei. Gali pamatyti daug ką, nes gyvenime
žmogus linkęs save arba pervertinti, arba nuvertinti. Realiai retai save
įvertina. Sapne išryškėja realumas, kad ir kaip tai keistai nuskambėtų.
Gyvenimas susideda iš dienos ir nakties. Jie abu vienodai svarbūs. Ir nustokite
manyti, kad kai kūnas ilsisi, gyvenimas nevyksta. Pusė gyvenimo šiaip sau
iššvaistyti Dievas neleistų. Jis tik suteikė galimybę žmogui į save pažiūrėti iš
dviejų pusių. Abi pusės yra vienodai svarbios. Ne taip svarbu į kokius
gyvenimus patenki miegodamas, kiek svarbu kaip tu elgiesi, kokius sprendimus
priimi. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Ir žinias pritaikyti kai esi
sąmoningas, kai tavo mintis „veikia", tai yra, kasdieniame gyvenime. Žmogui duota daug galimybių suprasti pasaulio
įvairumą. Išmokite jomis naudotis.
|