Tavo suvokimas neleidžia priimti informacijos, kuri
skirta Žemės žmonių vystymuisi. Šis vystymasis šiuo metu „išėjęs iš rikiuotės".
Žmonės blaškosi, ieško, ko nepametę, visai nesupranta ateinančios išminties iš
kosmoso. Kažką jaučia, o tas „Kažkas" dar labiau sukelia nerimą. Dar labiau jautiesi nesaugus ir įskaudintas, kad nesupranti. Šis nežinojimas kelia
neramumus. Tiek žmogaus širdyje, tiek religiniuose karuose. Nori apčiuopti
teisybę, bet nepajėgia. O kai nepajėgia- pyksta ir kariauja. Tu nuolat klausi,
kas tavęs laukia ir kokiu keliu žengti. Atsakome: tavo kelias tai nuolatinis
savęs analizavimas, atsisakymas to, kas sena ir išgyvenimas naujos
informacijos. Priimk naują informaciją ir neanalizuok. Stebėk, mėgaukis,
įsijausk. Bet nevertink, neanalizuok. Sunku suprasti visumą iš mažos
smulkmenos. O Visumai atsiskleisti reikia laiko. Priimk žinią ir išgyvenk tai
atvira širdimi. Žmogus į Žemę atėjo įgyvendinti Dievo skirtos misijos. Tik ta
misija visai iškreipta žmonių mąstymo ir lygi galo nesuprasta. Todėl norint
padėti žmonijai sugrįžti į atitinkamą energetinį lygmenį, į atitinkamą
gyvensenos lygmenį, reikalingi pokyčiai. Dievas nori atitaisyti žmonijos
padarytą klaidą ir siekdamas, kad Žemė neišnyktų, kaip jo darinys amžiams,
suteikia galimybę žmogui pačiam sugrįžti į pirmykštį, gyvenimo Žemėje,
variantą. Tai visiškai žlugdo vakarietišką mąstymą. Tose šalyse, kur mąstymas bus
nepalaužiamas, įvyks kataklizmai. Gamta pati valysis. Žemė yra gyva, jai svarbu
išlikti ir išlikti kartu su žmogumi. Niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta.
Sunyksta ir pavirsta kita materija. Materija yra nuolatinis virsmas. Jeigu
dabar tau svarbu žmogaus kūnas, tai ateis laikas, kai tu džiaugsies laisve ir
erdve perėjus į kitokio pobūdžio materiją. Žmogus formavosi daugybę amžių ir daugybę pavidalų turėjo
įgijęs, bet nei vienas nepadėjo (vis dar) atskleisti Dievo valios. Keliaudamas
iš amžių į amžius kito mąstysena, suvokimas. Tobulėjo kūnas, prisitaikydamas
prie minčių. Juo tobulesnis suvokimas, tuo tobulesnis ir kūnas, jo atliekamos
funkcijos. Kas laukia žmogaus ateinančiame amžiuje? Šis amžius jau
artėja, pokyčiai vyksta ir , žinoma, tu jo sulauksi. Jis netoli, tavo vaikai
gyvens tame amžiuje. Bet ir tu pati pajėgsi valdyti mintis ir ilgai ir
prasmingai gyventi. Tiek, kiek tu manysi esant vertai gyventi. Šis požiūris
stebina tuos, kurie netiki išminties galia. Tada jų kūnus „suėda" liga.
Tikėdama išminties galia, turėsi teisę ir galimybę ilgai gyventi. Atėjus naujam
amžiui, sumaišties bus dar daugiau nei dabar. Pokyčiai vyks, o kas nežinoma,
tai žmogų baugina, išveda iš pusiausvyros, žlunga pasitikėjimas amžių amžiais
esančiu gyvenimo stiliumi. Jei
tu dabar po truputi keiti savo mąstyseną, mėgini švelniai susivokti, įsileisti
į mintis ir į visas kūno ląsteles, tai kitiems tas virsmas įvyks labai greitai
ir daugelis neatlaikys. Išprotės, nusižudys ar dar kitaip save
sunaikins. (praėjus trims metams po šių eilučių užrašymo supratau, ką reiškia tas
virsmas. Žiaurus jausmas jaustis ties išprotėjimo riba. Ta būsena nesuvaldoma
protu, neviltis, nesuvokimas kas tiesa, kokia prasmė, vidinis skausmas,
baimė... Ačiū Dievui, viskas jau praėjo. Bent jau šis etapas). Palaiminti
tie, kurie jau dabar pradeda pažinti erdvę, pradeda „pagauti" ateinančio
amžiaus virpesius ir prie jų prisiderinti. Tikimės, kad sugebėsi išlikti uola,
prie kurios šliesis žmonės ir ieškos užuovėjos, palaikymo stiprybės. Tu turi
būti pasiruošusi tam, o tai reiškia naujų žinių įsisavinimas, jų priėmimas ir
suvokimas. Sugebėjimas įtikinti protą 100 proc. dėl būsimų pokyčių prasmingumo
ir tikrumo.
Tavo
materialus kūnas pasižymi stipria energetine jėga, galinčia užmegzti ryšius su
esybėmis iš įvairių lygmenų (matmenų). Šios esybės yra čia ir dabar. Jos,
mažiau ar daugiau, daro įtaką žmonėms.
Tu pastebėjai, kad kai kada įvykiai būna suklostyti iki smulkmenų nuosekliai.
Tai jos kuria situacijas, tai jos tiesiogiai atsakingos už tave, už tavo suvokimo
pokyčius, už mokymąsi. Jos – tai tavo dalis. Ar tu jautei pasipriešinimą, kai
susiliejai su „moteriškąja" esybe? Ne. Tai, tarsi būtum tu pati. Tu su savo
protu, siela ir išmintimi ir tu, nepažinta, bet tikrai egzistuojančia dalimi. Į
tave įeina daugybė sudedamųjų dalių. Jie išsisklaidę laike, erdvėje, materijose.
Žmogus per daug egoistiškas, kad suabejotų savo galingumu, stiprumu, tuo
labiau, jam nekilo reikalas susilieti su savąja dalimi, kuri jį moko, padeda
gyventi ir tobulėti. Jeigu susiliejimas įvyktų amžiams, tavo gyvenimas įgautų
kitokį pobūdį. Ego neįleidžia šios dalies. Nes tai dalelytei ego nereikalingas.
Galima ego sunaikinti, bet jis gali sunaikinti ir kūną, tada išnyksta idėja
gyventi. Kodėl dabar negaliu susilieti su savo antrąja dalelyte ir su ja
gyventi? Bus per sunku. Energijos trūksta. Esi per daug „sunki". Gali
sunaikinti savąją dalį. Tai labai subtilu. Bet pažinti ir pajusti Save yra
didelė garbė. Didelė galimybė kitaip gyventi. Per pažinimą susiliejai su
Dieviškąja savęs dalimi, su išmintimi, svajone, laime, kūryba ir t.t. O kas
buvo tas „vyriškis"? Taip pat tu. Tavo vyriškoji pusė. Ji stipri, gali
sunaikinti tave, kaip žmogų. Bent kol kas. Moteriškoji pusė yra švelnesnė,
subtilesnė, lengviau prisitaikanti prie tavo dabartinių vibracijų. Vyriškoji
pusė eina kaip „užkariautojas". Stipriai, su pasekmėmis tavo žemiškajam
pasauliui. Jis tau nepakenks, bet dar nesi pasiruošusi išgyventi to, ką jis
gali tau suteikti. Susipažinimas su savo dalimi, žmogui suteikia pasitikėjimo
nemirtingumo samprata. Kodėl apie tai tau pasakojame mes? Todėl, kad mūsų
virpesiai labiau suderinti. Tau perduodame tai, ką patys suprantame, ką tau
siunčia tavoji dalis. Jeigu mes nebūsime pajėgūs suprasti – pasitrauksime. Arba
turėsime keistis. Mes norime tau gero, bet mūsų suvokimas tik truputėli
aiškesnis nei tavo. Bet tu visados gali gauti informaciją tiesiogiai iš savo
dalies. Tai tos mintys, kurios atrodo yra tavo, bet logiškai supranti, kad ne
tavo. „Protingos mintys" iš erdvės. Nuojauta, aiškus suvokimas, „Eurika" –
naujos informacijos priėmimas, būtent tą akimirką, o ne kitą. Tavo dalis yra
visada su tavimi, bet ne visada esi pajėgi ją pagauti, suprasti. Šitas „tu",
praėjus amžiams ir įvairiems suvokimo pokyčiams, susijungs su dar kita „tavęs"
dalimi. Tik šios dalys gryninasi. Jos apjungia tavo visus įsikūnijimus, visas
tavo mintis, visas dalelytes, kurios kilusios iš tavęs ir pasklidusios erdvėje.
Tai, kas neigiama – susidegina, ir tavo stiprioji dalis žengia pas Dievą.
Žinoma, iki to žengimo tau teks daug išgyventi. Tu gali tai pagreitinti tik
suvokus išmintį, išmokusi ją priimti, išgyventi, įtvirtinti kasdienybėje. Po
lašelį, bet tvirtai. Per pasaulio pažinimą atsiveria kelias į gyvenimą, kupiną
nuostabos ir palaimos. Tiesa, tas gyvenimas dar tolima apraiška kasdienybėje,
bet jai ateiti reikalingas žmogaus atsivėrimas. Palaipsnis, geriausia, kad nėra
skubos. Taip mažiau kenkia žmogui fiziškai. Pakalbėkime apie būsenas, kurias
tenka pajausti ir išgyventi. Erdvė pilna gyvybės. Jos nesuvokiamai daug, todėl
žmogaus protas nepajėgus suprasti. Egzistuoja pačios įvairiausios būtybės,
gyvybės, tiesiog informacija, šviesa, tyla, sąskambiai. Erdvė – tai šalia
esantis laukas. Tau kol kas sunku suvokti materijos kintamumo galimybes, kaip
jos suskyla ir susijungia nauji dariniai. Apie tai skaitai, bet kol kas tai
tavo sąmonės neužgauna. Tu labai prisirišusi prie esamo pasaulio materijos.
Žinoma, sunku atsisakyti praeities ir patirties, savo, savo šeimos, tėvų,
protėvių. Niekada netikėk tik savo loginiu protu. Jis svarbus, bet jis
priklauso prie patirties, išgyvenimų, prie patvirtinto ir aiškaus paaiškinimo..
O kaip tu gali paaiškinti to, ko nežinai.. Bet jei nežinai, tai nereiškia, kad
nėra ir neegzistuoja. Visata kupina staigmenų žmogui, kuris nori išmokti
gyventi dabartyje. Tu žinai pagrindines smulkmenas, kuo vadovautis kasdieniame
gyvenime. Bet to nepakanka. Reikia taip ir gyventi, nuolat, kas akimirką. Tavo
požiūris sustabarėjęs, viskas kategoriška: gera – bloga, patinka – nepatinka,
priimtina – nepriimtina. Viskas kas vyksta reikia priimti natūraliai, be gilių
jausmų. Tai galima padaryti tik vienu būdu: būnant gyvenimo stebėtoju. Tada
viską matytum įdomiau, bet tai neužgautų tavo jausmų, tavo širdies. Visai
nesvarbu ar tau patinka „kažkas" ar ne. Jei jau teko susidurti su tuo „kažkuo",
pagalvok kodėl? Ir ką tai tau pasako. Mylėk aplinką, kurioje gyveni. Tavo
protas nuolat nuveda tave į apmąstymus. Tai gerai, dar geriau, kai išminčiai
leidi pasireikšti savo mintyse. Tavo suvokimas dažnai neleidžia prasiskleisti
mūsų teikiamai informacijai. Kodėl taip dažnai mūsų mintys atitinka tavo
skaitytos knygos ar girdėtas idėjas? Todėl, kad tada protas neužblokuoja tau
jau girdėtos idėjos. Tai kas tau negirdėta gali, sąmoningai ar nesąmoningai,
nepriimti į savo mintis. Visa informacija yra prieinama, tik jos begalybė daug.
Todėl tavo prieinamumo laukas pagrįstas tavo sąmonės atsivėrimu ir susidomėjimo
kampu. Tau atsiveria tai, ką gali priimti savo mintimis, širdimi. Nepriimsi to,
kas neranda sąšaukos su tavo širdimi. Tu nuolat gauni informaciją, apdorok ją
kitu kampu ir žinių daugiau atsivers. Pokytis vyks. Tu turi padėti suformuoti
atvirą požiūrį į Visatos nematerialumą. Į galimybę atsiverti naujoms žinioms,
naujai suvokti materialiąją substanciją. Saulės šviesoje slypi kūrybinė –
gyvybinė energija. Žmogus, savyje nešiojantis šią šviesą, spindi. Nereikia
pamiršti, kad žmogus lieka žmogumi, jis yra silpnas, įtakojamas savo jausmų,
kitų žmonių nuotaikų, visuomeninių nuomonių. Jam yra sunku gyventi, dar
sunkiau, kai užvaldo egregorai. Tavo žinios duodamos vardan ateities. Svarbu
suvokti kaip tu gyveni šią dieną: ką jauti, ką išgyveni, kas vyksta ir kodėl. Ateitis
priklauso nuo šios akimirkos. Tad neverta pergyventi ar mėgautis tuo kas
gali būti, bet gali ir nebūti. Svarbu čia ir dabar. Svarbu nusiraminti, pažinti
mąstymo klaidas, išvalyti energetiką ir mėgautis palaimos pojūčiu. Negali „nuversti kalnų", jei neįvykdai šios
akimirkos užduoties...
|