Visatos pažinimo link

Pirmadienis, 2019-09-16, 1:15 PM

Sveiki Guest | RSS | Pagrindinis | Registruotis | Prisijungimas

Pagrindinis » 2014 » Liepa » 1 » Praeities, dabarties ir paskirties sujungimas
6:41 PM
Praeities, dabarties ir paskirties sujungimas

    Vyko nuostabus seansas. Tokios stiprios ir švarios energijos mano kambaryje iki šiol nėra buvę. Po Joninių jautėsi ramybė. Atrodo, kad su manimi visai niekas nevyksta. Štilius. Bet jau taip yra buvę. Štilius būna prieš „audrą“. Laukiau atvažiuojančių draugų ir turėjau laiko paskaityti Valdovų laiškus, pamąstyti. O atėjus tam tikram momentui, pradėjau valyti erdvę, mano galvą atlošė ir aš ilgai taip stovėjau. Buvo aišku, kad kažkam mane ruošia, valo ir stiprina energiją. Taip pat buvo aišku su kuo dirbsiu. Susirinkus kambaryje, brolis iš karto pajuto, kad yra „svečių“. Paprašius apibūdinti, jis pasakė, kad ta energija žydra su baltom juostom. Pasijuokėm, kad labai išsamu, bet vėliau buvo visiškai aišku kas tai yra. Buvau įspėta iš anksto, kad tą vakarą pagrindinį seansą dirbsiu su drauge. Paprašė jos nusiimti žiedą, laikrodį ir paklausė ar nebijo būti šalia mirštančio žmogaus. Norėjo įsitikinti ar neturi užslėptų baimių. Patvirtinus, ar tokių baimių neturi, tai prasidėjo seansas. Į kambarį „nusileido“ labai stipri energija. Ji sujungė draugės praeitį (visų gyvenimų), dabartį ir paskirtį (ne ateitį, o paskirtį). Suformavo visumą. Šis žmogus, mano manymu, yra visiškai suformuotas, visiškai subrendęs, žinantis paskirtį šioje Žemėje ir turintis „Pareigą ir Galią“ šią paskirtį įvykdyti. Priklaupusi ir paėmusi ją už rankos, supratau, kas buvo mūsų „svečias“. Žydra su baltom juostom energija – tai Motinos Teresės energija. Ji atėjo vėl tam, kad „atgaivintų“ draugės rankas. Kad jos atgautų galią duoti „patepimą“ mirštančiam žmogui. Vėliau kambaryje energija dar labiau sustiprėjo ir paprašė, kad draugė mintyse kalbėtų  „Tėvę mūsų“. Ši jos malda buvo derinama prie labai aukštų vibracijų. Tiesiog fiziškai jautėsi kaip jos malda įgauna galimybę kilti aukštyn į kitą erdvę. Taip buvo priderinta ir „Sveika Marija“. Nuostabus jausmas, kai valėsi erdvė, formavosi švarus kanalas ir ta malda „kyla“ į viršų. Po to buvo paprašyta prisiminti mirusį artimą žmogų ir pasimelsti už jį. Tai buvo tiesioginis bandymas: kaip draugei pavyks savo malda mirusiojo sielą palydėti į aukštesnes erdves. Žinoma, to ji nežinojo, tiesiog meldėsi. Bet čia ir esmė – jai reikia tik nuoširdžiai melstis už mirusį žmogų, kol pajus palengvėjimą – kol siela pakils į kitą erdvę. Bandymas pavyko. Iš karto nuvirto žvakė ir užgeso.

                      Galutiniam palaiminimui į kambarį nusileido dar stipresnė energija. Ji jautėsi labai švari. Tokios švarios erdvės dar nebuvau jautusi. Tarsi Dieviškosios Išminties energija būtų nusileidusi iki mūsų lygmens. Palaiminus draugę, į kambarį reikėjo pakviesti brolį. Ta stipri energija pradėjo dirbti su juo: jis jautė deginimą, išsivalė kažkokie nešvarumai, nes vienu metu mane supykino. Buvo sujungta jo praeitis, dabartis ir paskirtis. Sako, prisimink, kaip žadėjai nešti Šviesą. Tas švarumo jausmas mane labai veikė. Atrodė, kad neatlaikysiu fiziškai, ląstelės sproginėjo. Vėl maniau, kad nualpsiu, neatlaikysiu, todėl mintyse paprašiau: Dieve, padėk man atlaikyti. Ir pasijuto toks lengvas, net linksmas atsakymas: juk aš čia, tikrai atlaikysi. Jausmas nepakartojamas: šviesuma, ypatinga švara., tyrumas. Toje erdvėje nesijautė jokios informacijos, jokių „priemaišų“ – tik tyrumas. Sujungus brolį į „visumą“, ta energija pradėjo dirbti su manimi. Man atlošė galvą, energija pradėjo eiti per nugarą, o ranką uždėjau ties kakta – kaip palaiminimas, kaip papildomos energijos davimas. Ir girdžiu kaip sako: tai paskutinis iniciacijos momentas. Suvokti tą energiją savo sąmone buvo labai sudėtinga, ji tiesiog trukdė priimti tai, ką gaunu. Todėl vienintelio, ko paprašiau tą akimirką – pakeisti mano sąmonę. Ar tai įmanoma, aš nežinau, bet tą akimirką man palengvėjo, kažkas atlaisvėjo. Suvokiant tą švarią energiją, supratau link ko turi eiti žmogus. Žmogus turi daug su savimi dirbti, kad priartėtų prie tokios energijos... Seanso pabaigoje man sako: o dabar pasimėgauk ta erdve ir skleisk tos erdvės energiją savo artimiesiems, draugams ir visai aplinkai. Tą būseną reikėjo išlaikyti sąmoningai nors keletą akimirkų, kad ji užsifiksuotų Žemės erdvėje. Tai buvo nuostabi akimirka. Labai norėčiau, kad pajustumėt širdyje tą jausmą. Tai didžiausia dovana, kokią tik esu gavusi savo gyvenime. Iš tiesu, aš nežinau, kas aš buvau savo gyvenimuose, nelabai suvokiu savo dabartinės padėties, bet aš žinau: Dievas yra. Jo energija, jo išmintis gali pakelti žmogų į aukštesnes erdves, į lengvesnį ir nuostabesnį gyvenimą. Ir aš noriu daryti viską, kad tik ta švarioji jo energija įsitvirtintu Žemėje. Labai džiaugiuosi dėl savo draugės. Šis seansas įrodė, kad žmogus gali ne tik kažko laukti, kažko siekti, bet gali save dabar išreikšti visu 100 procentu. Sakyčiau, kad ji gyvena Amžinybėje. Laikas sustoja. Čia ir dabar.

Peržiūros: 936 | Įkelta: Violeta | Tags: amžinybė, patepimas | Vertinimas: 5.0/5
Viso komentarų: 0
Name *:
Email *:
Code *:

Tinklapio kategorijos

Prisijungimo forma

Paieška

Kalendorius

«  Liepa 2014  »
SePiAnTrKePeŠe
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031

Statistika


Iš viso online: 1
Svečiai: 1
Vartotojai: 0