Elohimė Anastasija (Alhėja)
Sveiki, malonu sugrįžti pas jus tiesioginiam pokalbiui. Nuo paskutinių laiškų rašymo praėjo nemažai laiko ir aš džiaugiuosi galimybe vesti jus į naują etapą. Etapą, kai pradedate formuoti savo gyvenimą, tiesiogine šio žodžio prasme. Iki šiol jūs gyvenote tam tikroje rutinoje: rytas – diena – vakaras. Rūpesčiai, džiaugsmai, kasdienybė. Gyvenimo vaga tekėjo pasroviui. Išgyvenote daugybę potyrių, kol pradėjote suvokti – žmogau, pats esi atsakingas už savo gyvenimo kelią. Gyvenant pasroviui tu gali tik atidirbti tam tikrus karminius dalykus. Bet žmogaus gyvenimas nesusideda vien iš karmos formavimo ir jos atidirbimo. Tik nesąmoningas žmogus nuolat formuoja karmą. Bet koks susitikimas su žmogumi, bendravimas su juo, neformuoja karmos. Tai yra bendravimas, informacijos, emocijos perdavimas. Karmai formuotis, reikia pažeisti tam tikras gyvenimo taisykles. Jei tą žmogų įžeidei, nuskriaudei, apgavai – tada formuojasi karma. Ir tu turi per savo veiksmus „atpirkti“ kaltę, arba tiesiog gyvenimas dar jus suves, kad galėtumėte išspręsti jūsų tarpusavio problemą. Kitu atveju, tu gali pasielgti blogai, bet tu nežinai, kodėl išsišaukė tokia situacija ir kas iš tikrųjų susiformavo karmą: tu ar tas kitas žmogus, kurį tu nuskriaudei. Gal tu jam grąžinai skolą? Žmogui pačiam įvardyti, ką padarė karmiškai blogai – neįmanoma. Jis gali sau įvardyti tik tai, ką iš principo blogai padarė, ką reikėtų keisti savo elgsenoje. Vienas ar kitas veiksmas nebūtinai suformuoja karmą. Gal jis tik išsprendžia karminius ryšius, jūs to nežinote.
Bet aš norėjau pakalbėti apie tai, kad jūs jau pradedate mokytis gyventi sąmoningai. Vadinasi, jūs jau galite kaip galima mažiau elgtis neteisingai. Jeigu jūs sugebėsite į savo kasdienybės dieną įnešti džiaugsmo, meilės, ramybės – jūs jau gyvensite aukštesnių vibracijų lygmenyje. Jūs kursite gyvenimą, o ne formuosite karmą.
Gal būt, eidami per gyvenimus jūs nuolat sutiksite tuos pačius žmones (sielas), bet tai tik todėl, kad jūsų energetiniai laukai panašesni ir turi sąskambį. Todėl jūs kartu galite formuoti didesnę jėgą. Formuoti didesnę meilę, viltį, džiaugsmą. Pozityvus mąstymas yra reikalingas kaip kasdienė duona. Neturi duonos – kūnas nusilpsta ir tu negali nuveikti kasdienių darbų. Neturi pozityvaus mąstymo – tavo energetinis kūnas bus nusilpęs ir tu negalėsi kurti teisingos ir geros dienos sau ir savo aplinkiniams. Jūsų rūpesčiai užspaudė jūsų biolauką. Tiesiog neleidžia spinduliuoti jumyse esančiai energijai. O jeigu ji neišsispinduliuoja, ji sprogsta jūsų vidiniame kūne, o tai pasireiškia ir fizinio kūno negalavimais. Jūs sakote: visos ligos nuo nervų. Bet nervų sistema priklauso jums. Jūs ją turite prižiūrėti ir valdyti. Ir jeigu jos nepamaitinate pozityvia mintimi – tai nervinė sistema įsitempia. Ji užspaudžia ne tik energetinį spinduliavimą, bet užspaudžia ir smegenų veiklą. Sąmoningumas negali atlaisvėti. Jūs patys save pasmerkiate ligai ir lengvam kvailėjimui. Atleiskite už tokį išsireiškimą, bet iš kur atsiranda Alhaimerio liga, senatvinė silpnaprotystė ir t.t. Ligų į jūsų vidų niekas neįleidžia, kaip nuodų vakcinos. Jūs patys formuojate sau ligą. Didžiausią įtaką bet kurios ligos formavimui turi jūsų nuolatinis rūpestis, nerimas, įsitempimas. Nesvarbu ar rūpinatės dėl gerų dalykų, ar dėl blogų. Tai emocijos, kurios užspaudžia energetiką ir veikia nervų sistemą. Būtina išmokti keisti savo požiūrį į tą pačią situaciją. Vėl duodame tą pačią situaciją: vaikas laiko egzaminą. Jūs iš širdies nerimaujate kaip jam seksis, nes norite jam visko, kas geriausia. Pirma, jūs tikrai nežinote, kas jam geriausia, antra, savo nerimu užspaudžiate ne tik savo, bet ir jo energetiką. Pagalvokite kitaip: vaikas laiko egzaminą, kokį nuostabų vaiką turiu. Jis mokosi, laiko egzaminus, kuria savo gyvenimą. Meilės ir šviesos siunčiu jo kūrybai.
Jumyse, kaip ir jūsų kolektyvinėje sąmonėje, labai stipriai yra įsitvirtinusi nuostata: gyvenimas sudėtingas ir sunkus. Vadinasi, tikrai turite dėl ko nerimauti. Bet supraskite, didžiąją dalį nerimo sudaro tik jūsų mintys. Jūs galvojate: gali atsitikti taip, gali atsitikti kitaip. Dar nieko neatsitiko, o jau ilgai ir skausmingai nerimaujate. O kai nerimauji iš širdies – tai didelė galimybė, kad tai ir išsipildys.
Nenoriu smulkiai aiškinti kiekvienos minties neteisingą formuluotę, bet viso to nebūtų, jeigu jūs dieną pradėtumėte pozityviai nusiteikę ir kiekvieną įvykį, įvykstantį per dieną, įvertintumėte iš teigiamos pusės. Nebūkite emociškai pavargę, susikaustę, nuliūdę. Niekaip nežengsite sąmoningo žmogaus – kūrėjo gyvenimo keliu su tokiomis emocijomis, tokiomis mintimis. Niekada. Link Dievo einama šviesos keliu. O jūs su savo paprastu nerimu, liūdesio kupinomis mintimis nežengsite nei vieno žingsnio link Dievo, nors to ir labai norėtumėte, nors ir labai daug ką žinotumėte.
Deja, žengti link Dievo reikia visu savo kūnu, su visomis savo mintimis ir jausmais. Čia nėra taip, kad aš kuriu gerus planus, geras mintis ir einu pažinimo keliu, o paprastoje kasdienybėje nesuformuoju teigiamumo, nesuformuoju pozityvaus mąstymo. Žmogus, einantis link Dievo, nėra suskirstytas į dalis: ta dalis eina pažinimo keliu, o ta dalis nesugeba, tai dar palauks... Žmogus nesiskirsto į dalis. Jis yra visuma. Ir pačius didžiausius tavo norus, pačias aukščiausias ir gražiausias idėjas sužlugdo paprasta kasdienė būsena. Ta būsena, kurioje mažai pozityvaus mąstymo. Ta būsena, kur vyrauja nepasitenkinimas aplinkiniais ar savimi, nerimas dėl galimų įvykių, nuovargis, abejonės, kaltinimai ir daugelis kitų smulkių kasdienių būsenų, prie kurių taip įpratę, kad net nesuvokiate tos būsenos žalos. Tavo siekiai, tavo pasiryžimai ir tavo kasdienė veikla turi būti vienodai aukšto energetinio lygio. Todėl ir sakau, be paprasto pozityvaus dienos išgyvenimo jūs niekur nenueisite. Jūs sąmonės nepraplėsite ir naujų suvokimų bei naujų pokyčių savo gyvenime nepatirsite.
Jeigu labai stengiatės, mąstote ir jaučiate, kad niekas nesikeičia – nusiviliate. Bet ar tu pats keitiesi savo kasdienybėje? Patys paprasčiausi kasdieniai darbai parodo tikrąją tavo esmę, tavo vidų. Ir tik nuo paprastų dalykų reikia pradėti taisyti savo gyvenimą. Ne maldauti Dievo rimtų išbandymų ir įrodinėti jam ir sau, kokie esate šaunuoliai ir mokate su viskuo susitvarkyti, o ramiai pozityviai išgyvenkite savo dieną tokią, kokią ji yra. Kokia ji tau šiandien skirta.
|