Hermis Trismegistas
Eidami Visatos gyvenimo keliu, žmogus iš mažos ląstelės susiformuoja į kūrybingą asmenybę.
Pirmiausia buvo žodis. Tai išreikšta mintis. Mintis, kad Visatoje trūksta jausmo – Meilės. Ir Dievas sukūrė žmogų, galintį sukurti meilės jausmą. Per savo mažą širdį išspinduliuoti galingą energiją. Jeigu jūsų fizikai galėtų pajungti meilės energiją šviesai gaminti, tai nebereikėtų jokių jėgainių. Kiekvienas žmogus išspinduliuoja meilės energiją. Ji turi savo struktūrą, ji įeina į kitų žmonių energetinius laukus. O žmogus, mylintis savo gyvenimą, gali išspinduliuoti meilės energiją gamtai, visai Žemei. Paklauskite močiūtės, kurios daržovės ar gėlės geriau auga – tos, kurios jaučia meilę, ar tos, kurias ignoruojate. Gamta jaučia žmogaus meilę. Gamta padovanotų pačias sveikiausias daržoves, pačius sultingiausius vaisius – jeigu jai dovanotumėte savo meilę. Meilę reikia dovanoti ir žmogui, ir Žemei. Ateis laikas, kai galėsite Meilę dovanoti Visatai. Šiandieną jūs dar nežinote kas yra Visata, todėl nežinote kaip ir kam dovanoti Meilę. Negalima jos paleisti į nežinią. Tai gerosios energijos eikvojimas. Galite meilę pasiųsti Dievui, galite padovanoti Marijai ar Pakylėtiesiems Valdovams. Galite išjausti ir išsiųsti meilę į praeitį ar į ateitį. Su ateitimi sunkiau, vėl nežinosite, kur siunčiate energiją.
Taigi, jūs turite stebuklingą galią – Mylėti ir skleisti Meilę savojoje erdvėje. Jeigu jūs prisimintumėte šį jausmą, ugdytumėte jį kasdien, tai Žemę gaubtų švelni energija: neliktų nei karų, nei bado, nei ligų. Meilės energija, tiesiogine prasme, gydo. Ji pakeičia sužeistas ląsteles. Pakeičia jos struktūrą, atstato į pradinę padėtį. Meilės energija sunaikina tamsos energetines dalelytes. Jei aplinkoje pakankamai meilės – nebėra baimės, nebėra liūdesio ir daugelio kitų sunkių ir žemų jausmų. Jūs, žmonės, galite lengvai pataisyti padėtį Žemėje. Jeigu kasdien prisimintumėte išgyventi tyros meilės jausmą kažkieno atžvilgiu, jūs paskleisite meilės energiją į aplinką ir ji apvalys tą aplinką. Bet, kai skleidi meilę, tai ir turi jausti tą jausmą. Tavyje neturi būti pykčio, nuoskaudos, liūdesio. Tu turi suformuoti savo dieną taip, kad ji būtų sklidina gerų emocijų, tada ir meilės jausmas bus švarus. Suprantate, vienintelis dalykas, kurį jūs galite atlikti, norėdami visiškai apvalyti savo Žemę nuo blogų emocijų ir įvykių – tai skleisti meilės jausmą, formuoti meilės energiją, kuri išdegina žemasias vibracijas.
Problema yra kita. Jūs nebesuprantate kas yra Meilė. O kaip išgyventi tai, ko nebesupranti? Jeigu tu pasimėgaudamas kalbi apie karą ar kriminalines naujienas, tai net tavo meilė tavo vaikui nebegelbės padėties. Nes tu nemyli Žemės. Niekada negali skleisti blogų emocijų, negalima koncentruoti minties į nelaimes. Tu terši aplinką. Tu padedi formuotis tamsos egregorams. Tai ką iš tiesų tu skleidi? Meilę ar panieką, apkalbas, neapykantą, baimę. Tu nemyli Žemės, jei leidi sau nevaldyti minčių ir teršti aplinką. Tu negerbi Dievo, jeigu niekini artimą (ar tolimą) žmogų. Tu darai pačias didžiausias nuodėmes: nemyli Žemės ir negerbi Dievo. Kokią karmą tu sau suformuoji? Vienintelis saugiklis buvo sukurtas, kad žmogus teisingai elgtųsi – tai karma. Ir šiandieną šis saugiklis nebeatlaiko. Jūs nuolat kuriate blogąją karmą. Bet dar blogiau tai, jog manote, jog tai natūralu, jog tai norma. Normalu – jei žmogus serga, normalu, jei nesutaria su vaikais ar tėvais, normalu, kad sukčiauja (nesvarbu dideliu ar mažu mastu), normalu, kad pakliūva į avarijas, kad įvyksta nelaimingi atsitikimai. Jums normalu atrodo tai, kas iš tiesu nenormalu. Žmogus sukurtas išgyventi savo gyvenimą be ligų ir nelaimių. Gamta užaugina pačias įvairiausias kultūras, kurios suformuotų medžiagų derinio pakanka žmogaus išgyvenimui.
Žmogus sukurtas formuoti Meilę. Formuoti tokią galingą meilės energiją, kuri pajėgtų išsispinduliuoti virš Žemės erdvės. Jūs net nematerialųjį pasaulį apleidote šiukšlėmis. Visas astralinis pasaulis sukurtas negatyvaus mąstymo pagalba. Neturi būti tokio pasaulio. Kiekvieno mirusio žmogaus siela turėjo pakliūti į tą energetinį lygmenį, kur galėtų toliau ruoštis įsikūnijimui. O dabar, geriausiu atveju, tik keletas iš milijono, pasiekia aukščiausią lygmenį. Gerai, kad yra galinčių pasiekti aukštesniuosius lygmenis. Bet, deja, didžioji dalis lieka astrale. Astrale tu neišmoksi pamokos, nesubręsi. Geriausiu atveju, grįši į Žemę ir atidirbinėsi karmą.
Žmonės, ką jūs padarėte su savo galia, su savo atmintimi, ką jūs padarėte su savimi? Kodėl taip sunku suvaldyti savąjį ego?
Aš pasiūliau tamsiajai jėgai pasitraukti nuo Žemės, bet ji tik nusijuokė: „kol nors vienas žmogus mėgausis savuoju negatyvumu, tol aš būsiu čia. Aš reikalinga žmogui. Žmogus be manęs nebemoka gyventi. Jam reikia negatyvumo daugiau nei meilės, todėl gali nesitikėti lengvos pergalės. Žmogus turi laisvą valią. Laisvą valią rinktis su kuo jam gyventi: su meile ar su negatyvumu. Ir, deja, jis renkasi mane – neapykantą, baimę, troškimus, aistrą, galią. Jis renkasi apkalbas, šmeižtą, panieką, pasityčiojimą. Jis renkasi negatyvumą. Aš negaliu pasitraukti iš pasaulio, kuriam esu reikalingas. Kai žmogui manęs nebereiks – aš pasitrauksiu. Aš nekovoju su gėriu. Aš visados pasitraukiu ir užleidžiu teritoriją Meilei ir Gėriui. Tam atveriu visus savo kelius. Lenkiu galvą prieš Meilę, prieš pagarbą Dievui. Aš, Tamsioji Jėga, lenkiu galvą prieš Meilę, prieš Garbę, prieš pasitikėjimą Dievu. Bet ar žmogus prieš tai lenkia galvą? O, ne. Jis keliaklupsčiaudamas ir pataikaudamas lenkiasi man. Ir aš jį valdau. Jeigu žmogus nori būti negatyvumo Tarnu, tai aš ir būsiu jo Valdovas. Žmogus renkasi mane. Ir, atleisk Dieve, bet turiu pasakyti, kad susigrąžinti žmogaus meilę ir pagarbą Tau bus sunku. Ir ne todėl, kad aš kovočiau, o todėl, kad žmogus renkasi Mane – Tamsiąją Jėgą. Dar keletą metų ir Žemę valdysiu Aš - Tamsos Jėga. Žinoma, jeigu žmogus persigalvos – Aš pasitrauksiu. Dar kartą kartoju: su Meile nekovoju. Kur yra Šviesa, Tamsa pasitraukia. Jeigu šviesos žmogus nesuformuoja, tai jį gaubiu aš – Tamsa. Yra tik du keliai -Šviesos ir Tamsos.“
Ateinančios aukštų vibracijų bangos nekovoja su Tamsa. Jos tik apvalo žmogaus sukurtas negatyvias mintis, jausmus. Jeigu žmoguje daugiau negatyvumo, tai jis gali visiškai „apsivalyti“. Nes iš jo gali nieko nelikti. Todėl po pirmojo pokalbio ir siūlau pamąstyti: kas liks iš tavęs, kai nebeliks tavyje negatyvumo? Ar tu dar ką nors turi savyje?
Hermis Trismegistas. Aš atėjau su didžiuliu planu ir didžiuliu siekiu.
|
