Vis tik norisi plačiau aprašyti įvykius, kurie paminėti laiške „Visatos gyventojo karma“. Ir labiausiai noriu atkreipti jūsų dėmesį į kasdienius ženklus, kurie leido mums (šiuo atveju 3 moterims) atlikti galingą užduotį. Niekuomet nežinau, koks seansas laukia žmogaus, todėl jį numatyti ar kažkaip ypatingai pasiruošti niekuomet neišeina. Todėl noriu, kad suprastumėte, kaip svarbu atkreipti dėmesį į vidinę nuojautą ir neleisti logikai suabejoti savo vidine mintimi. Seansas vyko trečiadienio rytą. Trečiadienį aš buvau suplanavusi išvykti į kitą miestą, todėl vietinių susitikimų neplanavau, tik vakare planavau susitikti su Rita. Deja, antradienį sukilo didžiulis vėjas, o trečiadienį pajūryje planavo uraganą. Bet, kadangi aš po Naujų Metų nebuvau aplankiusi savo žmonių tame mieste, tai vis tiek planavau važiuoti, nors ir pranašavo didelį vėją. Tai manau buvo pirmas ženklas, skatinantis pagalvoti, kodėl būtent tik trečiadienį ir tik pajūryje kilo audra. Bet aš ignoravau tą žinutę ir planavau keliauti. Naktį, man taip skaudėjo kelią (ko nėra buvę), kad suabejojau ar pajėgsiu važiuoti su mašina. Ir tada iškilo vidinė nuojauta, kad man nereikia važiuoti į tą miestą. Teko atšaukti susitikimus. Ir dar tą naktį sapnavau keistą sapną. Mačiau danguje planetą su palydovu, vėliau pasirodė dar viena planeta. Pagalvojau, kaip įdomu pamatyti tokį planetų išsidėstymą ir jų priartėjimą prie Žemės, kad jas galima stebėti plika akimi. Sapnas buvo keistas, gražus, bet jis nieko man nepaaiškino. Taigi, koja naktį taip skaudėjo, kad aš nesiryžau važiuoti, tuo labiau, kad kilo audra. Pamaniau, kad kojos skausmas nori mane apsaugoti nuo galimos nelaimės kelyje. Tai štai, atsikeliu iš ryto ir turiu laisvą dieną. Tada iš karto paskambino moteris, su kuria buvome susitarusios susitikti penktadienį. Ji ir sako, aš žinau, kad trečiadienį tavęs nėra Plungėje, bet pamaniau, kad gal neišvažiavai ir mes galėtume susitikti šį rytą. Logiškai aišku – manęs neturi būti Plungėje ir nėra ko man skambinti. Bet moteris nesuabejojo savo vidiniu balsu, paskambino ir atvyko seansui. Seansas buvo ramus, bet labai stiprus. Ėjo stiprios energijos, šios moters energetinis kanalas laisvėjo, pasijuto, kaip jungiasi nauja energija (vėliau supratau, kad tai Džvalas Kulas) ir seanso pabaigoje pasirodė, kad kambaryje atsirado Ciklopas. Vienaakė didelė mitinė būtybė. Iš tikrųjų, tai nutylėjau apie tai, ką mačiau. Nes pamaniau, kad kažko nesupratau, prie ko Ciklopai ir Pakylėtieji Valdovai.
Seansas tuo ir baigėsi. Šiai moteriai pasakiau, kad jos energetinis kanalas bus reikalingas ateityje, tik nepajaučiau, kad šis kanalas bus reikalingas jau po valandos. Tai štai, po valandos atvyko Rita, nors planavome susitikti tik vakare. Pakalbėjome ir pradėjome dirbti. Ją pasodinau į tą vietą, kur anksčiau sėdėjo prieš tai buvusi moteris ir pajungė tos moters kanalą. Prasidėjo regėjimai: viename žvaigždyne (žvaigždėje) gyveno „Rita“ (jos pagrindinė dalis – vadinu ją esybe, nors dabar pradedu abejoti ar tai tikslus apibūdinimas). Ji stebėjo dangų, stebėjo Žemę. Tuo metu pasijaučia, kad kambarį užlieja daugybė Ciklopų ir jie sako, kad atėjo reabilituoti savo vardą prieš „Ritą“. Jie tarsi norėtų ją įtikinti, jog ji turėjo neteisingą informaciją apie juos ir priėmė klaidingą sprendimą. „Rita“ stebėdama Ciklopus Žemėje, gavo informaciją, kad jie negali grįžti į savo žvaigždyną, manau dėl žemų jų vibracijų. „Ritai“ buvo pateikta informacija, kad pas Cikolpus daug neigiamumo ir jie negali „užteršti“ aplinkos, todėl ji „surikiavo“ žvaigždynus taip, kad užblokavo Cikolpų išėjimą iš Žemės erdvės. Ciklopų kūnai išnyko Žemėje prieš kelis milijonus metų, o jų energetiniai kūnai paliko užblokuoti – nei Žemėje, nei savo žvaigždyne. Matyt, buvo nuspręsta, kad „Rita“ pasielgė neteisingai ir jai teko atidirbti savo karmą, įsikūnijant Žemėje. Ji turėjo palikti savo žvaigždę, visiškai prižeminti savo vibracijas ir pradėti evoliuciją Žemėje, kurioje gyveno Ciklopai. Ji turėjo išgyventi ilgą procesą, kol pati suvokė, kad ne neigiamumas valdo Žemę. Ir dar ji turėjo sulaukti momento, kada tinkamai susirikiuos planetos (ar žvaigždės, negaliu to tiksliai pasakyti). Kada ji, būdama Žemėje, galės atlaisvinti uždėtą bloką ant Ciklopų ir leis jiems išeiti į savo žvaigždyną. Seanso metu Rita labai daug kartų lenkėsi, tarsi atsiprašydama kiekvieno Ciklopo, išeinančio iš Žemės erdvės. Susiformavo kanalas – tiltas. Prieš tai buvusi moteris atvėrė kanalą Ciklopų išėjimui iš Žemės pusės, o Rita atvėrė kanalą į jų žvaigždyną. Aš buvau tik El Morijos energijos skleidėja, kuris saugojo šį perėjimą. Prie Ritos yra prisijungęs mokytojas Abraomas, El Morijos įsikūnijimas. Vadinasi ir šis faktas turi prasmę, kaip ir kažkada seniai seanso metu pasakyta frazė Ritai – kad ji senesnė už pačią Žemę. Buvo ištarta ta frazė, kuri mums tą dieną visiškai nieko nereiškė ir, žinoma, rimtai nereagavome į ją, nes mes dažnai tinkamai nesureaguojame į mums pasakytas nesuprantamas frazes. Tai štai, El Morija per mane spinduliavo išėjimo taką iš Žemės į Ciklopų žvaigždyną. Planetos (ar žvaigždės) tą trečiadienio rytą buvo taip išsidėsčiusios, kad tik tą akimirką buvo įmanoma atlikti Ciklopų išėjimo iš Žemės erdvės, programą. Ir tereikėjo kuriai nors iš mūsų trijų moterų neįsiklausyti į savo paprastus ženklus ir sureaguoti kitaip ir milijonus metų laukta akimirka būtų buvusi sužlugdyta. Gal būt šis pasakojimas atrodo labai mistinis ir nerealus, bet mes jau žinome, kad bet kuri vizija, bet kuri ištarta nesuprantama mums frazė – yra labai realu. Tik mūsų suvokimas daug ką riboja. Pirmoji moteris (Aldona vardu) metus laiko atvyksta seansų, nors tiksliai negalėjo suprasti kokia jų paskirtis. Bet vidumi tikėjo, kad to reikia. Ir ji paprasčiausiai nesuabejojusi savo vidiniu balsu, išsprendė, gal būt, svarbiausią savo gyvenimo užduotį – atlaisvino kelią Ciklopų išėjimui. Vadinasi, jos esybė Žemėje klajoja nuo Ciklopų gyvenimo Žemėje pradžios. Ir tą paprastą trečiadienio rytą įgyvendino pačią didžiausią savo užduotį. Nors šimtu procentu žinau, kad iki šio laiško perskaitymo, ji nežino, kokią rimtą užduotį ji atliko. (Todėl žmogus niekada negali žinoti, kada tu atlieki savo pagrindinę gyvenimo užduotį). O kiek tai buvo svarbu „Ritos“ esybei. Ji juk atrišo savo karminį mazgą. Gal pagaliau jos esybė galės grįžti į savo žvaigždę, o gal jai taip patiko Žemėje, kad ji sugrįš čia ne kaip atlikti „bausmės“, o kaip mokytoja? Koks mano vaidmuo, kaip tarpininkės, aš nežinau. Nežinau, ar atlikau ką svarbaus. Aš tik truputi „parūdijęs energetinis kanalas“, kuriuo naudojasi Pakylėtieji Valdovai. Kad "parūdijęs kanalas“ tai ne aš sugalvojau. Tokia buvo ištarta frazė seanso metu, kuri taip pat mažai man suvokiama. Sakė, kad Antlantidos laikais tarpininkų kanalai būdavo labai galingi. Bet tai buvo Antlantidos laikais, o dabar Pakylėtieji Valdovai turi naudotis „parūdijusiu kanalu“. Bet aš esu dėkinga Dievui, kad galiu būti tuo parūdijusiu energetiniu kanalu.
Pabaigiant temą, vėl noriu pasakyti: tik paprasti kasdieniai poelgiai, jūsų įsiklausymas į vidinę nuojautą, leidžia Visatos energijoms įvykdyti galingas užduotis. Beje pamiršau pasakyti, kad seanso pabaigoje, kai Ciklopai paliko Žemę, ant energetinio tilto susitiko El Morija ir tokio pat lygio būtybė iš Ciklopų žvaigždyno. Jie kaip ir padėkojo vienas kitam už darbą, už Ciklopų perdavimą ir priėmimą. Neaišku, kokie procesai turėjo vykti Ciklopų žvaigždyne... El Moriją ir tą antrą būtybę apšvietė spindulys, einantis iš Aukštai. Kažkas tą procesą stebėjo ir šypsojosi. O kadangi procesas pavyko, tai El Moriją, kitą būtybę ir mus, esančius Žemėje, apgaubė Šviesa.
O šį rytą buvo atšaukti visi klientai, tikriausiai tam, kad sėsčiau ir parašyčiau šį laišką...
|