Būna įvairių energetinių seansų, tik ne visus juos aprašau. Bet ne apie visus seansus gaunu ir paaiškinimus. Kadangi seks paaiškinimai, todėl aprašau buvusį seansą. Kai atvyko draugai, iš tiesu, neturėjau jokio supratimo, jokių pojūčių su kuo dirbti, kaip dirbti ir iš viso ar galėsiu ką nors nuveikti. Dabar žinau, kad tokia ramybė būna, kai ruošiasi ateiti stipri energija. Ji iš anksto užblokuoja visus pojūčius, visas mintis. Nežinodama nuo ko pradėti, tai pradėjau nuo savęs. Apvaliau save ir tada pasijungė stipri energija. Draugams nereikėjo eiti į kitą kambarį, nes ta energija apjungė visus, esančius kambaryje. Atvykusio vyro energetinį lauką derino prie brolio energetinio lauko, kai įvyko prisiderinimas, aiškiai pamačiau svečio energetinį kanalą: bėgo srovelės, visos daugmaž mėlynos ir pilkos spalvos, tik viena srovelė jautėsi raudonos spalvos. Po to energija dirbo ties galva – suvokimo praplėtimui. Ir priėjo prie širdies. Atrodė, jog aš išėmiau jo širdį iš krūtinės, papurčiau ją ir įstačiau tarp savo delnų. Tokio energijos stiprumo, einančios per delnus, retai patiriu. Negaliu pasakyti, kiek laiko širdį laikiau delnuose (nes laiko pojūtis sutrinka), bet gal kokį pusvalandį. Širdį suvokiau aiškiai. Mačiau širdies raumenis, aortas. Mačiau, kaip nuo energijos poveikio širdies raumuo stiprėja, įgauna gražią formą. Po to pusvalandžio širdis pradėjo pildytis sidabriniais apvaliais kristaliukais. Rodo, kaip kraujas teka per tuos kristaliukus ir valosi. Per tuos kristaliukus pratekėjo visas kraujas, esantis organizme. Man nuo įtampos paskaudo rankos, mintyse pagalvojau, kad galėtume jau baigti, bet aiškiai parodė, kad ne visas kraujas pratekėjo pro širdį, todėl toliau stovėjau ir laikiau širdį tarp delnų. Reikėjo išlaukti, kol darbas bus atliktas iki pabaigos. Eneregija per delnus ir visą mano kūną ėjo labai stipri. Nuo įtampos pradeda zvimbti galvoje, jaučiu kaip kyla kraujo spaudimas, nes galvoje pajaučiu visas kraujagysles. Tą potyrį sunku apibūdinti. Jaučiau, kad dirbanti energija yra viena iš stipriausių, kurios yra dirbusios su manimi. Tą akimirką kai vos atlaikiau tos energijos stiprumą, manęs paklausė ar aš pasiruošusi priimti stipresnę energiją. Nespėjus pagalvoti ar aš galiu rinktis ar prieštarauti, mano rankos paleido širdį ir į mane plūstelėjo energijos srautas. Jausmas lyg būčiau joje ištirpusi. Visa, net su fiziniu kūnu. Atrodo, kad esu galingo laužo liepsnose. Oda ir raumenys nedegė, bet visa kita tirpo, lydėsi. Kažką mėginti suvokti ar suprasti tą akimirką neįmanoma, nes stengiesi tik išgyventi. Stengiesi išlaikyti budrią sąmonę ir mėgini išlaikyti pusiausvyrą. Kai energija atslūgo, tai suklupau ir verkiau. Nuo išsekimo, nuo kūnui patirto skausmo. Ašaros kilo ne dėl psichologinio skausmo, o dėl vidinio, fizinio skausmo, jeigu taip galimą tai apibūdinti. Jausmas, kad kažkas sudegė. Bet greit nurimau, atsiprausiau ir, žinoma, jaučiau, kad seansas nesibaigė, nors nei vienu savo raumenuku nebenorėjau nieko dirbti. O dirbti buvo verta. Vėliau pagalvojau, kad už patirtą išgyvenimą buvo atlyginta su kaupu. Kai stiprios energijos pasijungia, jos matyt, išnaudoja visas galimybes ir dirba visais frontais. Suprantu, kaip tam žmogui buvo svarbu išgirsti, ką pasakėme apie jos praeitį, bet išgyventi tą akimirką, pajusti tą meilės jėgą – tai didžiulis stebuklas. Nuvargusi ištiesiau ranką į draugę ir pasirodė vaizdinys. Motina Teresė, dar jauna būdama, sako kalbą būriui moterų, kurios apsigobusios baltomis su mėlyna juosta, skaromis. Ji kalbėjo su savo vienuolyno vienuolėmis (misionierėmis). Pajutau, kad tarp tų moterų yra ir mano draugė. Ji daug vyresnė, nei yra šiuo metu. Ji klausėsi Motinos Teresės kalbos. Vėliau parodė, kad ji dirba patalpoje, kur guli seni ligoti žmonės. Eina tarp jų, glosto, kalbina. Motina Teresė skleidė tokią galingą Meilės jėgą, kad tapo aišku, jog tai nėra tik žmogaus jausmas. Tai be galo stipri energija, kuri ėjo per tą žmogų. Meilės energija lietė kiekvieną klūpančią moterį ir įsiliedavo į jos vidų. Paprašiau, kad draugė ištiestu delnus, norėjosi jos delnams perduoti informaciją, atgaivinti rankose slypinčia galią. Motina Teresė pasiųsdavo savo moterims tokią galią, kokią manau turi kunigai. Moterys, glostydamos ligonius ar jiems mirštant, kai juos peržegnodavo, suteikdavo tarsi palaiminimą, tarsi prisilietimą prie Dievo. Jų rankose slypėdavo galia, pakelti žmogaus vibracijų lygį. Motinos Teresės meilės galia tokia stipri, kad atsitrenkę į tą galią, lūždavo visi negerumai. Niekas negalėdavo pasipriešinti tai galiai. Kiekvienas Motinos Teresės noras įsteigti ligonines, maldos namus ar kitas įstaigas, negalėjo būti blokuojamas. Ji per Žemę ėjo kaip Šviesos karys. Karys, nes laužydavo visus negerumus, esančius aplinkoje: tiek materialioje, tiek nematerialioje. Aš taip apsidžiaugiau pamačiusi Motiną Teresę, kad nubėgau jos apkabinti ir padėkoti už jos gerus darbus ir supratau, kaip kvailai skamba mano žodžiai. Nes ji puikiai žino ką daro, kodėl daro ir padėkos ji nelaukia. Aš tokia tamsi atrodžiau prieš ją. Ji mane nuvedė prie netoliese stovinčių žmonių, tokių pat tamsių, kaip aš ir sako: tu padėk jiems, dirbk su jais. Ir tada energiją sukoncentravo į mano draugę. Iš ištiestos rankos ėjo palaiminimas. Palaiminimo tikslas – atgaivinti meilės galią, kuri šiuo metu suspausta draugės širdyje, bet ji gali atsiskleisti. Motina Teresė ir dabar saugo savo vaikus (pasekėjus), siekia, kad jie tęstų savo darbus. Ta meilės jėga, manau, nėra žemiškos struktūros. Ji tokia stipri, tokia galinga, kad aš dar kartą apsiverkiau. Tik šį kartą iš laimės, kad nors ir akimirką, bet galėjau pajusti tą meilės energiją.
Pažiūrėjau internete: Motina Teresė „Artimo meilės misionierių kongregaciją“ įkūrė 1950 metais. Jeigu mano draugė, būdama senyvo amžiaus, dalyvavo viename iš pirmųjų kongregacijos susirinkimų, tai ji tikrai galėjo atgimti po 10-15 metų. Nors negaliu to įrodyti, bet jau tenka patirti, kad sielos šiuo metu reinkarnuojasi labai greitai, kas 20-30 metų. Iš tiesu, tai neturiu teisės pasakyti, kad tai, ką patyriau buvo tik vizija, nes tokios meilės energijos aš niekada nebuvau patyrusi. Tai negali būti fantazijos vaisius, nes fantazijose neišgyvensi to, ką išgyvenau tą akimirką. Bet kokiu atveju, aš dėkinga Dievui už galimybę susipažinti su Motina Terese.
Baigiant rašyti paskutinius sakinius į kompiuterį, užplūdo jausmas, kad kažkas nori pabendrauti. Kažkas jungiasi ir nori rašyti:
Sveika, čia Motina Teresė. Mano mielas vaike, nereikia įrodinėti tai ką jauti. Tai tikra. Tikėk tuom tu pati, patikės ir kiti, to verti. Ne kiekvienas žmogus priėmė mano meilę, bet buvo milijonai kitų, kuriems ji buvo reikalinga. Reikalinga yra ir dabar. Aš džiaugiuosi savo pasekėjomis, kurios nuoširdžiai dirba savo darbą, kurios aukoja visą savo žemišką gyvenimą ir išdalija savo laiką ir meilę kitiems. Pasaulis kupinas negerų jausmų, todėl saugokime savo širdyse tai, ką pavyksta išgyventi gražaus ir gero. Tai reikalinga išlaikyti savyje, reikalinga išsaugoti savo atmintyje ir perduoti tą potyrį į ateitį. Meilės galia gali vystytis ir plėstis tik tada, kai randa atgarsį žmogaus širdyje. Žmogus Žemėje yra Valdovas. Jis gali priimti į save tiek Meilės, Šviesos energiją ir ją skleisti, tiek Tamsos. Meilės energijai skleistis reikalingos didesnės pastangos, nes ji reikalauja aukos, reikalauja atsisakymo savojo ego. Nėra lengva žmogui atsisakyti tai, kas teikia paprastą ir lengvą malonumą. Bet jeigu pavyksta to atsisakyti, esi apdovanotas galimybe išgyventi tikrosios meilės jėgą. Pajutai, ji skiriasi nuo žmogiškosios meilės jausmo. Ji nepripažįsta nusileidimų, išsisukinėjimų. Ji yra tvirta ir tiksliai vykdanti savo užduotis: padėti tiems, kam to labiausiai reikia. Padėti žmogui, kuris suvokia Dievą savo širdyje. Nesvarbu religija, svarbu pajautimas Aukščiausios sąmonės. Dievas sukūrė Žemę, kaip ir kitas Visatos sistemas. Jis davė žmogui galimybę išgyventi Meilės jausmą. Bet Meilės jėgą galima skleisti tik prisijungus prie Dieviškos Meilės energijos kanalo. Ir reikalavimas – atsisakyti savęs, atsiduoti Dievo valiai. Vykdyti tai, ką jis nurodo. Ir tada tu tapsi Žmogumi. Ačiū už galimybę pabendrauti. Laiminu visus, kurie į savo širdį priima Meilę.
|