Žmonės nuolat gauna mokymus. Jūs žinote visą tiesą apie gyvenimą čia ir dabar, ir apie gyvenimą anapus. Bet jūs nuolat ieškote informacijos ir tikitės atrasti kažką naujo, neįprasto, paslaptingo. Ir taip jūs darote esminę klaidą. Ieškote stebuklų išorėje. Niekada neįmanoma pasiekti ar suvokti daugiau paslapčių, neįdėjus pastangų į savo charakterio formavimą, į gyvensenos formavimą. Tik savo vidinių pastangų dėka išmokę įvaldyti save ir suvaldyti savąjį ego, tik tada galima pasiekti žinojimą, išmintį, didžiąją Visatos paslaptį. Galite teoriškai daug ką žinoti, bet jūs gyvensite eilinį vienadienį gyvenimą, kuris įsikūnijusiai sielai neduoda naudos. Tik jūsų pačių sugebėjimas suprasti save, sugebėjimas išjausti pačius geriausius jausmus atveria jums jūsų pažinimo vartus. Niekas kitas jums nepadės. Jeigu pats tingėsi keistis – kitas tau nepadės, nei energetiniu apvalymu, nei energijų papildymu. Žmogus yra savo gyvenimo valdovas. Ir jeigu jis mano, kad pačiam įdirbio suformuoti nereikia – tai tikrai niekas kitas to už jį nepadarys. Todėl ir toliau gyvenimas slinks be prasmės ir be džiaugsmo. Jūs iš aplinkos (tiek materialios, tiek nematerialios) galite priimti tiek, kiek tai iš tikrųjų leidžiate. Ir tai nepriklauso nuo jūsų troškimų. Tai priklauso nuo vidinių pasiekimų, nuo ketinimų tyrumo, nuo motyvacijos.
Išmintingais žodžiais gali pasinaudoti tik išmintingi žmonės, kurie yra išgyvenę ir suvokę kiekvieną jiems duotą gyvenimo pamoką. Gyvenimas jums nuolat duoda pamokas. Ar jas matote, ar jas suprantate? Pamoką reikia išmokti. O jeigu jūsų diena praeina nesuvokus kas ir kodėl joje įvyko, tai jūs neišmokstate jums gyvenimo duotos pamokos.
Pamirškite idėją, kad gyvenate tik vieną gyvenimą ir kad jums jį reikia tik kažkaip išgyventi, atitinkant arba nelabai atitinkant nustatytas normas. O pagal jūsų normas – senas žmogus laukia mirties, kaip egzistencijos pabaigos. Taip negali būti. Mirtis nėra egzistencijos pabaiga. Tai kulminacija šio gyvenimo laikotarpio. Ir mirčiai reikia pasiruošti. Teisingiau pasakius, svarbu visą gyvenimą gyventi, kad įvykdytum visas sąlygas ir pasiruoštum tikram išėjimui į kitą plotmę. Mirtis – ne pabaiga. Tai tik vieno kelio pabaiga, kuri apibrėžia kito kelio pradžią. Jeigu mirsite, kaip dvasiškai nusilpę ir ne laiku pasenę žmonės, tai jūsų kito kelio pradžia bus apsunkinta. Jau nuo jūsų gimimo prasideda pasiruošimas išėjimui – mirčiai. O visas jūsų gyvenimas – tai pamokos, kurios keičia viena kitą ir leidžia jums bręsti, leidžia prasiplėsti sąmoningumui ir leidžia išsiskleisti vidinėms galioms. Mirtis – nėra pabaiga. Tai perėjimas ir jis turi įvykti su aukščiausiu pasirengimu. Žmogus turi sugebėti visiems atleisti, turi jausti vidinį džiugesį, kad išeina pas Dievą, kad įvykdė visas jam skirtas užduotis, kad įgyvendino visus savo tikruosius planus, kad išmokė kitus tinkamai gyventi ir jiems padėjo, kai to reikėjo. Mirties akimirka atspindi, koks iš tikro buvo žmogaus gyvenimas. Ar jis buvo pilnavertis ar tik vienadienis gyvenimas, kuris neatnešė visiškai jokios naudos sielos brandai.
Žmogus į gyvenimą ateina brendimui. Ateina išskleisti pačias aukščiausias savo vibracijas, vadinasi ateina išspinduliuoti geriausius jausmus ir atskleisti geriausius savo talentus. Negalima ignoruoti savo talentų, negalima atsisakyti savo svajonių. Tai atėjo su jumis iš praeitų gyvenimų. Vadinasi, čia jau buvo atliktas įdirbis ir , gal būt, šiame įsikūnijime jau galite atverti savo talentą žmonėms, galite išskleisti tai, ką esate subrandinę per daugelį įsikūnijimų. Logika dažnai neleidžia pasireikšti jūsų talentui. Logika ne visados teisingai pataria, nes ji yra jūsų sąmoningumo dalis, kuris gali būti labai suvaržytas, užblokuotas. O įgimtas talentas – tai jau buvęs įdirbis. Ir nesvarbu ar tai talentas muzikai, dailei, ar žmonių gydymui, aplinkos priežiūrai ir t.t. Svarbu daryti tai, ką iš tikro mėgsti ir kai tavo darbas/kūryba tave džiugina ir kitiems suteikia malonumo.
Jūs nuolat gaunate pamokymus iš savo gyvenimo erdvės. Ji dažnai atsako į jūsų klausimus ar teisingai darote pasirinkimus. Ir jeigu pastebėtumėte kaip su jumis kalba aplinka, tai suvoktumėte kur darote savo klaidas. Viskas turi eitis lengvai ir paprastai. Jeigu jaučiate sunkumą ar didžiulę aistrą, tai pažiūrėkite, ką sako aplinka: palaiko jūsų idėją ar trukdo jai įsigyvendinti. Jei viskas klostosi lengvai ir paprastai – jūs teisingame kelyje. Jei kažkas stabdo, tai gal jūs ne tą kelią pasirinkote, gal ne tokia jūsų gyvenimo užduotis. Stebėkite kur jus veda jūsų gyvenimas ir eikite tuo keliu. Eikite garbingai, eikite mylėdami jį ir visados prisiminkite: mirtis – tai ne kelio pabaiga, tai tik pasiruošimas naujai kelionei. Ir tam perėjimui į kitą būtį ir į kitą kelią, turite būti sąmoningai pasiruošę, kaip ir sąmoningai pragyvenę visą savo gyvenimą.
Su meile, Sen Žermenas
|
