Armagedonas
Mirtis ir gimimas. Tai du natūralūs procesai nuolat vykstantys gamtoje. Kiekvienas žmogus miršta, kiekvienas gimsta. Kaip jūs nuolat diskutuojate kas pirmiau atsirado višta ar kiaušinis, taip ir šiuo atveju sunku įvardyti kas buvo pirmiau: mirtis ar gimimas. Sakysite gimimas. Bet nesant mirčiai nėra kaip susiformuoti sielai, kuri vėl atgintų. Todėl, tai, kas jums akivaizdu dar nereiškia, kad yra tiesa.
Aš noriu pakalbėti apie mirties reikšmę žmogaus gyvenimui. Žmogus, ateidamas į Žemę, atsineša tam tikrą kiekį energijos. Ji naudojama kūrybai bei fizinei formai palaikyti. Mirtis išspinduliuoja (sukuria) kitokio pobūdžio energiją. Ji reikalinga sielos kelionei „anapilyn“. Juo subtilesnė energija išsispinduliuoja, tuo siela aukščiau kyla ir sekantis įsikūnijimas turi daugiau galimybių vidinei išraiškai. Mirštant kūnui siela gali suformuoti tinkamesnes sąlygas naujam įsikūnijimui.
Bet yra dar vienas momentas, kalbant apie mirtį. Mirtis – tai gimimas kitoje materijoje. Teisingiau, tai atsilaisvinimas iš kietos materijos, iš įpročių, aistrų, prisirišimo gniaužtų. Kai žmogus ruošiasi mirti, jis turi sąmoningai tam pasiruošti. Ne bijoti mirties ar apgailestauti paliekant gyvuosius, bet pasiruošti įeiti į subtiliąją erdvę. Prieš pat mirtį, žmogaus siela atsilaisvina, ji patenka į dieviškos energijos srautus. Jeigu protas veikia, galima sukoncentruoti dėmesį į tą dieviškąją atlaisvintą energiją ir jos šviesą paskleisti materijoje. Savo dėmesio energija perduoti dieviškąją šviesą materijai. (Ją suprasti, išjausti ir sukoncentruoti minties plotmėje).
Procesas naujai aiškinamas. Tai reiškia, kad žmogus gali savo mirties momentą išnaudoti labai tikslingai. Jis gali perduoti į materiją labai aukštų vibracijų energiją. Jis gali visą savo žemiškąją gerąją energiją dovanoti kitam žmogui. Žmogus per gyvenimą sukuria įvairaus dažnio gerąją energiją. Subtilioji energija lieka jo sielos energetiniame kūne kaip pasiekimų momentumas, bet žmogus turi suformavęs ir žemiškąją gerąją energiją. Jeigu mirties akimirkoje nejaučia skausmo ir baimės, jis gali savo žemiškąją energiją savo minčių energijos dėka padovanoti kitam žmogui. Taip sustiprinamas kito žmogaus energetinis laukas. Jūs žinote kaip stipriai veikia prakeiksmas ar nuoskauda, susiformavusi mirties akimirkoje. Tai kodėl gi negali veikti ir gero palinkėjimo energija. Svarbu, kad nebūtų skausmo ir baimės. Jeigu mirštantysis išeina iš šio pasaulio būdamas laimingas, ramus, harmoningas, jis gali suformuoti labai stiprią palaikomąją energiją. Tai yra, gerąją energiją, kuri sustiprintų kitą žmogų. Paprasčiau sakant, mirties akimirkoje išreikškite meilę. Tyrą, ramią, džiugią. Apgaubkite meile jus artimus žmones, atleiskite jiems viską, atsiprašykite už suformuotas nuoskaudas ir kitus negerus dalykus ir su ramybe padovanokite visą savo meilę.
Jūs gi visi susitiksite kituose gyvenimuose. Karma taip greit neatsiriša, o kita vertus yra žmonių, kurie per gyvenimus eina amžinai ir tai ne karma, tai įsipareigojimas. Liūdėti nėra tikslo. Gal būt kalbu grubiai, remiantis jūsų požiūriu į gyvenimą, bet turite žinoti: daug daugiau naudos būtų, jeigu mirdami nepergyventumėte dėl paliekamų artimųjų, o su meile ir ramybe atsisveikintumėte. O atsisveikindami dar padovanotumėte savo gerąją žemiškąją energiją, kuri sustiprintų, apsaugotų Žemėje pasiliekančius artimuosius. Kartu į Žemės erdvę išspinduliuotumėte labai švarią, aukštų vibracijų dieviškąją energiją, kurios jau neužterštų sąmonės filtrai (tą akimirką sąmonės filtrai nebeveikia). Taip į aplinkos erdvę išskleistumėte energiją, kupiną dieviškosios išminties ir meilės.
Mirti turite pasiruošti. Turite sąmoningai nugyventi gyvenimą ir sąmoningai mirti. Tai dvi užduotys, kurias turite įvykdyti teisingai. Knygoje „7 ciklai“ jūs perskaitysite apie sielos išsigryninimo reakcijas ir jų metu išsiskiriamas energijas. Mirtis ir gimimas – tai stipri „branduolinė“ reakcija, kurios metu išsiskiria subtilioji gyvybinė – kūrybinė energija ir tai lemia jūsų gyvenimo kokybę tiek materijoje, tiek nematerijoje.
|