Atrodo, gyvenime niekas nevyksta, vyksta ir dar kaip
vyksta. Pavargsti ne dėl darbo, ne dėl žmonių, o dėl energetinių permainų tavo
kūne. Išbalansuojamos tavo ląstelės, jos priderinamos prie aukščiausio lygmens.
Todėl ir jaučiasi nemalonus šaltis, virpėjimas, kyla nuoskaudos, liūdesys.
Viskas praeis, liks susižavėjimas nauja situacija. Tai nepakartojamas jausmas:
laisvė, ramybė, pagarba, pasitikėjimas. Kodėl nepavyksta pasvajoti, kaip
gyvensi? Todėl, kad tos svajos beprasmės. Tu dabar negali įsivaizduoti kas bus
ir kaip reikės gyventi, todėl ir planų kurti nereikia. Viskam savas laikas ir
savas supratimas.
Gruodžio
21-oji lemtinga diena. Ji lemtinga visos Visatos atžvilgiu, prasideda kitas
laikotarpis, kitas reikalavimas. Reikalingas radikalus požiūris. Smulkmena tai,
ką pajus žmonės. Visa Visata keičiasi, transformuojasi, pereina į kitokį
lygmenį. Tik maži atgarsiai pasiekia tokį materialų tašką kaip Žemė. Įtampa
jaučiasi visoje Visatoje, visos, esamos ir nesamos gyvybės formos, keičia
egzistavimo pozicijas. Iš principo keičiasi santykis tarp gėrio ir blogio.
Nebėra svarbu šios dvi struktūros . Jas
keičia Dieviškoji energija, nešanti Meilę ir Kūrybą. Šios dvi energijos
vyraus Visatoje, tuo pačiu ir Žemėje. Tas, kas savyje išvystys Meilę ir Kūrybą,
sugebės prisitaikyti prie naujos aplinkos. Visi kiti – žus, tiek Visatoje, tiek
Žemėje. Egzistuoja daug būtybių, kurios nesuvokia kas yra Meilė. Todėl
atsiranda daug kontaktuotojų, kurie nori suprasti, kas yra meilė. Jie nori
išlikti, pagarba jiems. Bet suvokti, kas yra meilė, juk labai sunku. Teorijos
čia neužtenka. Reikia šį jausmą išjausti. Jis turi būti nuoširdus ir tikras.
Tik tokia meilė gali išgyventi ir leisti gyvybei vystytis Visatoje. Iki šiol
Visatoje buvo jaučiamas chaosas. Bet jis turėjo savo prasmę ir tikslą. Šiame
chaose savo vietą turėjo tiek blogis, tiek gėris. Jie vienas kitą papildė ir
atskleidė. Susiformavo sąvoka kas yra gėris ir ko galime netekti, neleidę jam
skleistis. Kuo skiriasi gėris nuo meilės? Gėriui egzistuoti reikia blogio.
Meilei egzistuoti reikia „Širdies". Tai nebūtinai turi būti žemiška širdis. Tai
struktūra, kurioje vystosi meilė ir kūryba. Visada sakėme, kad žmonija yra
pagrindas visos Visatos. Taip norėjome pabrėžti, kaip svarbu yra „širdis" Visatos egzistencijai. Tokia Dievo valia. Jis
leidžia atsiverti visuotinai kūrybai. Kadangi jai vadovaus Meilė, tai neš gėrį,
atradimo džiaugsmą, artumą, naują suvokimą ir naują bendravimą.
Meilė – tai pagrindinis išgyvenimo
rodiklis. Ar visada žmogus jaučia meilę
artimui: ne tik silpnam, bet ir stipriam, ar agresyviam. Jei yra baimė,
pavydas, nuoskauda – tai meilės nėra. Meilė egzistuoja be baimės, be
įsiskaudinimo. Tai suvokimas, kad ego jausmai nebėra svarbūs Visatoje. Tuo
pačiu ir Žemėje. Svarbu atvirumas, supratingumas, šiluma. Tai pakylėtos
vibracijos. Jas išlaikyti nėra lengva, bet ir nesunku, kai suvoki esmę. Ego
greitai nepasitrauks nuo žmogaus, nes žmogus negali likti tuščia erdve. Ją turi
užpildyti naujo pobūdžio struktūra. Kad į žmogų įsilietų nauja substancija,
reikia norėti ją įsileisti. Po to, reikia galėti ją įsileisti. Galėjimas
priklauso tiek nuo aplinkos, tiek nuo žmogaus. Noras – tik nuo žmogaus. Nors
kas ta „substancija" yra, reikia dar truputėlį pragyventi, kad jūsų protas
galėtų ją suvokti ir priimti, kad pajėgtų suprasti. Reikia laiko. Žinių duosime
po truputį. Nepažeidžiant sąmonės. Kas yra sąmonė ir kodėl ji tokia svarbi? Todėl, kad tai
žmogaus laisva valia. Laisvas pasirinkimas. Tik nuo žmogaus laisvo pasirinkimo
priklauso, kokį gyvenimo būdą jis pasirinks. Laisvo pasirinkimo prievarta ar
apgaule nepakeisi. Tuo jis ir laisvas. Todėl siūlome pamažu taikytis prie
šiandienos situacijos ir mėginti rinkti žinias, kad galėtumėte formuoti
pasirinkimą. Nepamirškite, kad galite save įtikinti, kad „tai ir tai" yra
tiesa. Bet ar jūsų siela tikrai tai priims kaip tiesą? Jei nors mažiausia
abejonė išliks, laisvas pasirinkimas išliks nepakitęs. Ne visados tai priklauso
nuo proto, ne visados nuo širdies. Turi būti sąskambis tarp proto ir širdies,
kad susiformuotų laisvas pasirinkimas. Grįžkime prie šio laikotarpio. Jis be
galo sudėtingas. (kol kas ne materialioje plotmėje, bet kaip čia pasakius.
Jeigu jau žmogus kitaip mąsto, tai viskas vyksta ir „materialioje plotmėje").
Taigi. Reikalingi dvasiniai pasiruošimai.
Pirmiausia – „nepersistengti". Viską išlaukti
pamažu, neforsuoti. Visą informaciją gausite tiek, kiek manysime, reikalinga
perduoti ir taip, kaip mes manysime reikalinga perduoti. Žmogus labai
išsiblaškęs ir labai prisirišęs prie emocijų, kad galėtų teisingai nuspręsti
kaip ir kada priimti informaciją. Todėl mes kai kada pakoreguosime teik jūsų
mintis, tiek situacijas. Bet tai jau žinote. Tik norėjau priminti –
nepersistengti.
Antra –atsipalaiduoti ir priimti pokyčius kaip
gėrį. Be įtampos, be nusistatymo, kad pokyčiai tik į blogą. Pasaulio
pabaiga, tai tik kitokio suvokimo pasaulio pradžia. Jei bijai, pasilieki ties
„pasaulio pabaiga". Jei nusiteiki kūrybai, pažinimui, harmonijai – tai „naujo
pasaulio pradžia". Vėl žmogui rinktis. Tik protingai rinkitės .
Trečia – niekur nedingsite, kitaip jau čia ir nebus.
Mus, egzistuojančius kituose išmatavimuose, kituose lygiuose, turėsite priimti
ir draugauti. Mes esame kiti (kitokio pobūdžio) kasdieniai draugai. Juk su
draugais mėgstate pabendrauti? Tai ir bendraukime. Dalykimės informacija,
supratingu situacijos vertinimu ir pažinimu. Ir mylėkime vienas kitą. Mes draugai.
Tik noriu pabrėžti – kasdieniai draugai. Tai priimkite ne kaip mistinį dalyką,
o kaip kasdienybę. Nesvarbu, kad nematote, mes esame. Manau, Žemėje turite
tikrai mažai draugų, kurie taip nuoširdžiai, nesavanaudiškai ir protingai
norėtų jums padėti. Priimkite mus natūraliai. Mes norime draugauti. (Šiuo
atveju aš kalbu apie save ir daugybę kontaktuotojų, norinčių užmegzti ryšį su
Žeme.) Nepamirškite, kad bus norinčių kontaktuoti, kurie nori išsiaiškinti kas
yra meilė. Bus tokių nesubrendusių būtybių, kurios manys, kad „Meilę" galima
atimti ar užkariauti. Kiekvienam savos problemos... Ir žmonės gali susipainioti
su kuo bendrauja. Bet žmogus turi dievišką apsaugą, neleiskite savo ego
pasireikšti ir jūsų niekados niekas nenuskriaus.
|