Meilė ir Gerumas. Šias savybes būtina atgaivinti žmogaus širdyje. Gal žmogus ir suvokia, kas yra meilė ir gerumas, bet juos išreikšti reikia vidinės darnos su savimi, su pasauliu, su žmonėmis ir, žinoma, su Dievu. Vidinė darna ir ramybė pirmiausia turi užpildyti žmogaus širdį. Vidinis džiaugsmas ir pagarba Aukščiausiai Jėgai turi užpildyti širdį. Tai mokslas, kurį išmokti turi kiekvienas žmogus. Labai daug dalykų reikalaujama iš šiuolaikinio žmogaus: mokėjimo išlikti skubančioje kasdienybėje, išlikti sumaištyje ir reikalavimuose. Žmogus pavargsta. Jis pavargsta nuo nuolatinės įtampos ir reikalavimų, padaryti tą ar aną. Žmogus stengiasi. Jis stengiasi išgyventi, stengiasi prisitaikyti prie visuomenės norų, stengiasi įsitvirtinti, nes turint galią yra lengviau gyventi. Valdžios, turto, meilės galią – lengviau gyventi kasdienybėje. Bet visa tai tik apgaulė. Ateina metas, kai žmogus suvokia – ta valdžia tik apgaulinga valdžia. Neturint valdžios, neturint pinigų ir tavo draugų nebėra. Kas išsaugo ištikimybę, pagarbą, draugystę? Tik Meilė ir Gerumas. Jeigu tu tikrai myli žmogų, jeigu tu išspinduliuoji gerumą - prie tavęs norės glaustis pavargusios sielos. Su tavimi norės būti tie, kurie sugeba įvertinti Meilės ir Gerumo stebuklą. Ir tau nereikės nei pinigų, nei valdžios, kad tave gerbtų, kad su tavimi norėtų bendrauti ir kad šalia tavęs būtų artimų draugų, kai tau bus sunku.
Meilė ir Gerumas – tai savybės, kurias labiausiai išryškina Viešpats Maitrėja. Jis į Žemę ateina su dovana – su Meile ir Gerumu. Jo šviesos spinduliai skleis šių jausmų vibracijas ir kiekvienas žmogus, pajutęs šias vibracijas suvoks, kad didesnės laimės Žemėje nėra, kaip išjausti Dieviškąją Meilę ir Gerumą. Šiuos jausmus skleidė visi žymieji Dvasios Mokytojai. Be šių jausmų išskleidimo, tu negalėtum pasauliui padaryti įtakos. Tave pamirštų, kaip yra pamirštami milijonai žmonių, kažkada gyvenusių Žemėje. Bet Meilė ir Gerumas – tai amžinos savybės. Jos išspinduliuoja aukščiausias galimas vibracijas Žemės erdvėje. Jos labiausiai priartina prie Dievo. Prie Dievo pajautimo ir suvokimo. Meilė ir Gerumas, tai pagrindinės savybės, kurias turite savyje ugdyti. Kai savyje išskleisite šių jausmų spindulius, jūs tikrai pajusite Gyvenimo Džiaugsmą. Jūs džiaugsitės kiekvienu sutiktu žmogumi, jūs matysite to žmogaus vidinį grožį. Pasaulį jūs suvoksite tokį, koks jis yra. O jis yra ir tamsus, ir niūrus, ir slegiantis. Bet tame pasaulyje yra grožio. Yra skaidrus vaiko juokas, yra gaivi rasa, rausvėjantis dangus, žydinčios gėlės, gražūs jausmai, nuoširdus bendravimas, kilnūs tikslai. Išmintis ir Meilė. Ir visa tai apjungia Dievas. Pažindami pasaulį, pažinsite Dievą. Jis yra įvairovė. Jis yra vidinis skausmas ir atradimas, vidinis džiaugsmas ir palaima, kančia ir pagarba. Dievą pažinti nėra lengva. Ne vien dėl to, kad mažai jį suvokiate, bet ir dėl kančios. Dievą pažinti be kančios neįmanoma. Be vidinės kančios, kai tu turi atsisakyti savo susireikšminimo, atsisakyti savo noro lengvai gyventi, atsisakyti daugybės malonių įpročių, atsisakyti lengvo asmeniško malonumo gyventi. Vidinė kančia atveda iki pasiaukojimo. Iki pasiaukojimo nuolat vykdyti Dievo valią. Iki nusižeminimo, savęs atsisakymo vardan Dievo, vardan Jo nurodymų. Tai nėra lengva. Nėra lengva žmogui, kuris įsitikinęs, kad gyvenimą valdo tik jis pats. Kad viską sukurti gali tik jis pats. Tai parodo žmogaus susireikšminimą, per didelį asmeniškumą ( ne būtinai egoistiškumą). O kaip viso to gali atsisakyti? Tik kenčiant. Nes tu sąmoningai atsisakai, kas tau teikė malonumo ir džiaugsmo. Bet tu sąmoningai suvoki, kad didesnio malonumo ir džiaugsmo, kaip paklusti Dievo valiai – nėra. Nes tik tada tu gali pamatyti gyvenimo stebuklą. Pamatyti tai, ko paprasto žmogaus akys negali pamatyti. Vardan to verta iškęsti vidinę kančią, kurią pakeis Meilė ir Gerumas, bei neapsakomas džiaugsmas, kad gali gyventi, kad gali tikėti, kad gali pažinti.
Aš, Numylėtinis Pijus, buvęs Žemėje apie 140 metus (Popiežius Pijus I ), ir į Žemę nuolatos įsikūnydamas (paskutinis įsikūnijimas – Tėvas Stanislovas), pasiekiau nušvitimą. Dabar bendrauju per pasiuntinę Violeta – Maitrėją ir įeinu į Žemės erdvę kaip Mokytojas, kaip Dvasinis Vadovas. Aš esu su jumis, aš jumyse, aš Meilė ir Gerumas.
|