Pasaulio Motina
Mirties akivaizdoje žmogus susimąsto, kaip buvo gyventa. Prisimena gerus ir blogus savo kasdienybės įvykius, mėgina juos įvertinti, įvertinti save. Ne kiekvienas žmogus sąmoningai pasiruošia mirčiai. Pirmiausia, ką tokiu atveju reikėtų daryti, tai atsiprašyti Kūrėjo už savo nesugebėjimą išlikti sąmoningu, nesugebėjimu atskleisti tai, ką turėjo savyje gražaus ir talentingo, už tai, kad visą energiją skyrė tik savo gerovei formuoti, o neatsižvelgė į Visatos dėsnius, kurie skelbia, kad žmogus, pirmiausiai, turi išreikšti Kūrėjo valią. O kaip gali išreikšti Kūrėjo valią, jei juo netiki, jį neigi arba jo nesupranti?
Žmogui sudėtinga suvokti Kūrėjo valią. Kaip ta valia turi pasireikšti ir kuo Kūrėjo valia skiriasi nuo žmogaus valios. Juk, būtent Kūrėjas ir suteikė žmogui laisvą valią rinktis. Rinktis kaip gyventi, kuo tikėti, ką vertinti. O kai ateina mirties akimirka staiga žmogaus reikalaujama, kad jis būtų išmokęs išskleisti Kūrėjo valią.
Nieko nėra svarbiau, kaip gebėjimas suvokti, kas yra Kūrėjo valia. Ir tas suvokimas kiekvienam žmogui atsiveria skirtingai. Kūrėjas – tai begalybė, kurioje egzistuoja viskas. Jei Jame egzistuoja viskas, tai į Kūrėjo valią įeina viskas, ką daro žmogus: tiek gero, tiek blogo. Tai kuo ypatinga Kūrėjo valia? Kūrėjas – tai absoliutas, jame egzistuoja viskas, bet tave „viskas“ egzistuoja materija ir nematerija, egzistuoja gėris ir blogis, meilė ir neapykanta. Kai žmogus gyvena dualiame pasaulyje, tai jis išreiškia savo valią. Jis gyvena tarp gėrio ir blogio. Jis mokosi suprasti, kas yra gėris ir kas yra blogis jame ir aplinkoje. Kai žmogus supranta, kas iš tikro yra gėris, o kas blogis, jis pradeda rinktis, su kuo gyventi: laikyti pusiausvyrą tarp gėrio ir blogio, ar mėginti gėrį įtvirtinti Žemėje. Kai žmogus pradeda rinktis, pradeda formuotis jo sąmoningumas. Jis mąsto, jis renkasi ir gyvena pagal savo pasirinkimus. Dažnai žmonės renkasi gėrį, bet pagal jį negyvena. Bet, kada pradeda rinktis ir jei pasirenka gėrį, žmogus įžengia į truputėlį kitokių reikalavimų pasaulį ir jo vibracijos pakylėja. Pakilus vibracijoms, sąmoningumas didėja, suvokimas aiškėja. Žmogus pradeda suvokti, kad egzistuoja Visatos dėsniai ir kad renkantis Kūrėjo valią tau gali atsiverti kitoks pasaulis. Gyveni tame pačiame materialiame pasaulyje, tarp tų pačių situacijų, bet pradedi suvokti dėsnius, kurie įtakoja tavo gyvenimą. Pradedi prisitaikyti prie tų dėsnių ir tu savo laisva valia renkiesi Kūrėjo valią. Tu, tiesiog, renkiesi gyvenimą aukštesnių vibracijų lygmenyje. Kūrėjo valia yra begalinė. Sakyti, kad tu pasirinkai Kūrėjo valią – negalima. Gali sakyti, kad tu eini per gyvenimą kartu su Kūrėju, tu mokaisi gyventi, tu renkiesi gyvenimą aukštesnių vibracijų lygmenyje. Tu suvaldai savąjį ego, savo materialų apvalkalą ir atsiveri platesniam suvokimui, kas yra gyvenimas. Tu išbandai save naujoje sferoje, tu vėl mokaisi, vėl stebi save ir aplinką, tik ta aplinka atsiveria plačiau, aiškiau ir tu matai, kaip žmones įtakoja minčių srautai, jausmų srautai, kaip įtakoja kolektyvinė sąmonė, kaip juos valdo ego troškimai ir lūkesčiai. Bet visa tai gali matyti tik tada, kai tai tavęs nebežeidžia, nebeskaudina. Sakote, nelieka jausmų. Dar kokie jausmai lieka. Lieka meilė, gerumas, švelnumas, pagarba. Gal būt, nebelieka taip greitai išsiplieskiančio pykčio, neapykantos, baimės. Bet argi to ir nenorite, argi to ir nemokom? Nebijokite atsisakyti negatyvių jausmų, nes jūs nežinote, kokie jausmai atsiranda, kai sugebi susilieti su aukštesnėmis vibracijomis. Tik dabartinio suvokimo žmogus, kupinas įvairiausių jausmų gali sakyti, kad budistinė ramybė – tai jausmų nebuvimas. Budistinė ramybė saugo tokius galingus jausmus, kurių jums dabar neįmanoma atlaikyti. Tik tie jausmai yra teigiamo pobūdžio, o ne neigiamo ir jie nėra išreiškiami fizinėje aplinkoje, bet energetinėje aplinkoje jie cirkuliuoja ir daro didžiulę įtaką visam žmonių gyvenimui. Žmogus dažnai atmeta tam tikras tiesas, jas vertindamas iš dabartinio savo suvokimo lygio. Bet nepakėlus savo vibracijų, tu nesuvoksi apie ką kalbama. Lieka tik pasitikėti Mokytojais ir siekti jų mokymo. O kai pavyks pakelti vibracijas, ateis suvokimas kas iš tikro yra Kūrėjo valia, kas yra budistinė ramybė ir daugelį kitų dalykų. Iš pirmoko pozicijų sunku įvertinti profesoriaus pasiekimus. Todėl ir nereikia vertinti, reikia gyventi ir mokytis. Mokytis pažinti save.
|
