Dievas sukūrė žmogų. Suteikia jam savo galią kurti, mylėti ir skleisti džiaugsmą. Šios vibracijos įsitvirtino žmogaus sąmonėje ir prasidėjo gražus žmogaus gyvenimas. Visoje Visatoje egzistuoja dvi jėgos: šviesa ir tamsa. Kur šviesa pasitraukia, ten atsiranda tamsa. Esmė ta, kad šviesa yra jėga, suteikianti gyvybę, palaikanti kūrybą. Ji skleidžiasi ir pasaulis yra gyvas. Bet, kur šviesa pasitraukia, atsiranda tamsa, šaltis, griaunančioji energija kuria savo gyvenimą. Šviesą valdo sąmonė – bet kurios gyvybės sąmonė. Dievas, sukurdamas žmogų, suteikė galią kurti. Vadinasi, suteikė galią naudotis šviesos jėga – kūrybos, gyvybės jėga. Bet tamsa visados egzistuoja. Ji neatsiranda ir neišnyksta. Tiesiog ji yra ir ji užpildo erdvę, kai dingsta šviesa. Tuštumos nėra. Yra šviesa arba tamsa. Kai žmogus nustoja tikėti Dievu, kai jis pasineria į iliuzijos pasaulį ir atsisako jam suteiktos galios naudotis šviesa, užleidžia vietą tamsai. Tamsai, kuri jį pavergia, užvaldo ir atima gyvybinę – kūrybinę energiją.
Nuolat į Žemę Dievas siuntė pranašus, kad jie kalbėtų – šviesa turi degti. Turi skleistis dieviškoji meilė, žmogus turi būti sąmoningu kūrėju. Bet žmogus užleido savyje vietą tamsai ir pranašų nebegirdėjo. Taip pamažu Žemę gaubė tamsa, vidinė žmogaus tamsa. Dievas gali žmogui suteikti Saulės šviesos, gali padovanoti gamtos grožį, žvaigždžių spindesį, bet iš žmogaus atimti tamsos negali. Jos negalima atimti. Ji pasitraukia, kai atsiranda šviesa. Yra tik du keliai: šviesos ir tamsos. Dievas, suteikdamas žmogui laisvą valią, negali valdyti jo pasirinkimų. Žmogus renkasi su kuo jam gyventi: su šviesa ar su tamsa. Suprantate, tamsos mes iš žmogaus pašalinti negalime. Žmogus savyje turi uždegti šviesos kibirkštį, kuriai atsiradus tamsa pasitrauks. Kai Saulė šviečią – tamsos nėra. Jei žmogus sąmoningai gyvens, įvaldys savo teigiamas mintis, teigiamą požiūrį į savo gyvenimą, kai žmogus mylės save ir artimą – jo širdyje ir sąmonėje degs šviesa. Jis bus kūrybingas, gyvybingas ir laimingas žmogus.
Suprantate, kur slypi visa žmogaus jėga? Jo pasirinkime. Jo pasirinkime: gyventi šviesoje ar užleisti vietą skausmui, baimei, neapykantai, tai yra, tamsai. Tik žmogus atsako už tai, kokia energija teka jo kūnu, jo gyvenimu – šviesos arba tamsos. Kuriančioji arba griaunančioji. Visai nesvarbu, kas ir kodėl aplink žmogų vyksta, svarbu, kaip žmogus tai priima. Nes kiekviena išgyventa emocija lieka tame žmoguje. Nelieka (dažniausiai nelieka) kito žmogaus liūdesys, pyktis, neapykanta. Lieka tavo, žmogau, suformuotas liūdesys, pyktis, neapykanta. TAVO. Nes tu įsiskaudini, nes tu leidi susiformuoti skausmui. Tu renkiesi kaip įvertinti savo gyvenimo situaciją. Tik tu pats išgyveni tuos jausmus, kuriuos tu renkiesi, kuriuos leidi savyje įsikeroti. Ir tik tu savo vidine galia, savo šaltu protu, savo tikėjimu ir pasitikėjimu Dievu, gali pakeisti požiūrį į savo gyvenimą. Tu gali rinktis. Tu visados gali „uždegti šviesą“ ir tamsa pasitrauks. Net kankinami lageriuose žmonės sugebėjo kurti ir džiaugtis gyvenimu. Nes jie sugebėjo atsisakyti savo skausmo. O jūs ar sugebate atsisakyti savo skausmo, savo pykčio, savo susierzinimo? Ne. Jums patinka taip jaustis, jums patinka būti nelaimingiems. Nepykite, bet tai tiesa. Jeigu jūs renkatės tokią būseną, tai, vadinasi, ji jums patinka. Tik jūs savyje turite jėgą tą būseną pakeisti. Ne vaistai, ne kiti žmonės – bet tik jūs patys. Pirmiausia reikia suvokti – tu pats atsakai už savo gyvenimą, už savo suformuotus jausmus. Niekados nekaltinkite kitų ar situacijos. Jūs gyvenate toje situacijoje, kurią esate patys sau suformavę per praeitus ir šį gyvenimus. Bet, nežiūrint į tai, kokioje aplinkoje ir kokioje situacijoje gyvenate – jūs renkatės: skleisti šviesą ar gyventi tamsoje.
Ir tik jūsų širdis gali išgirsti tai, ką noriu pasakyti. Labai to tikiuosi, su meile,
AŠ ESU, KAS ESU, esantis tavyje, žmogau.
|