Ateinantys metai pasižymės didžiuliais pokyčiais tiek visuomenėje, tiek asmeniniuose gyvenimuose. Daugelio politinių sąjungų griūtys sukels chaosą, nes tai, kas kuriama, pasirodys, kad neturi tokios vertės, kaip tikėtasi. Todėl pasaulyje pradės dominuoti kitokia politika. Iš pradžių, tai sukels sąmyšį, baimę, nepasitikėjimą. Bet kiekviena griūtis yra naujo pradžia. Atsiras nauji lyderiai, kurie sugebės kitaip suformuoti visuomenės siekius. Į valdžią ateis žmonės iš didžiosios kartos. Ir jie radikaliai keis visą bendrą pasaulio bendradarbiavimo vaizdą. Nereikia dėl to išgyventi ir nervintis. Procesai vyksta, išlieka stipriausieji. O tikintys ir pasitikintys Dievu, visados išlieka tarp stipriausių. Ir nesvarbu, kokiai religijai priklausai. Svarbu tikrasis Dievo suvokimas.
Ateinantys metai neš chaosą tiems, kurie tvirtai prisirišę prie dabartinio gyvenimo sąlygų. Griūtys skleis baimę. Bet, sakau, visa tai neturi prasmės tam, kas suvokia – tai procesas. Juos reikia išgyventi, kaip galima ramiau ir saugiau. Kaip procesai vyksta su žmogumi ir niekas jam negali padėti, tik jis pats, taip tokie procesai vyks ir su šalimis. Juodoji sielos naktis pasieks kiekvieną struktūrą: tiek žmogaus, tiek valstybės, tiek religijos. Brandai reikalingi apsivalymai, sugebėjimai susikaupti ir išlikti. Kaip tie procesai įtakos jus? Jūs esate žmonės ir priklausote daugeliui struktūrų. Vadinasi vienaip ar kitaip, tai palies kiekvieną žmogų. Bet čia padėtį jūs turite suvokti plačiai. Nereikia pergyventi dėl konkrečios šalies likimo. Procesas vyksta bendras, reikia išmokti matyti galutinį tikslą. Matyti viso pasaulio bendrą vaizdą. Kaip nebegali būti ambicijų tarp žmonių, taip nebegali būti ambicijų tarp valstybių. Visai nesvarbu kokiai šaliai priklauso vienas ar kitas miestas. Svarbu ar žmogus jaučiasi savo pasaulio dalimi. Žmogus yra Žemės gyventojas. Ir nesvarbu, kad ką tik kalbėjau apie pagarbą tėvynei. Mylėti reikia savo kraštą. Žemę mylėti reikia, o ne politiką ar valstybinę santvarką. Visa tai yra žmonių žaidimai. Mylėti reikia savo gimtinę, ten puoselėtas žmonių vertybes, tradicijas. Bet ne priklausomybę politinei santvarkai. Prie bet kokios politikos, žmogus, pirmiausiai, turi gyveni savo gyvenimą. Išreikšti save, vystyti save. Politika – tai tik aplinka, kuri atspindi jūsų vidų. Keisitės patys, keisis ir politika. Bet kokioje pasaulio suirutėje būnant, negalima įsijausti, kad tai pasaulio pabaiga. Kokia tai pabaiga? Juk gyvenate amžinybėje. Na ir kas, kad mirsite, juk dar nei vienas žmogus sąmoningai neišgyveno kelių šimtų metų. Visi mirsite. Tai ką bijote prarasti? Tik savo materialumą, savo patogumą ir saugumą. Bet niekados nebūsite saugiau, nei apgaubti Dievo sparnais. O kad neteksite patogumų, kurie jums trukdo vystytis – tai puiku. To ir siekiame. Jei nesugebate atsisakyti patys savo patogaus ir neveiklaus gyvenimo – tai mes padėsime. Juk tokia mūsų užduotis: padėti žmogui vystytis, padėti jums pereiti į kitą lygmenį. Ir tie, kurie toliau keliaus, pasiremdami mūsų mokymu, pasiremdami mūsų siunčiamu vidiniu žinojimu – išgyvens tą valstybinio mąsto krizę, to net nepajutę. Skaudžiausiai krizę išgyvens labiausiai prie materialaus pasaulio (čia ne apie turtus kalbu) prisirišę žmonės. Žemė turi apsivalyti. Žmonės turi keistis. Kas nenori to daryti čia ir dabar, lai keliauja į amžinybę, apmąsto savo padėtį ir ateidami į Žemę, prisiima atsakomybę už savo buvusį neveiklumą.
Krizė seks krizę, politiniai susitarimai nebegelbės, keisis įtakos zonos. Rytų pasaulis skleisis nauja jėga. Ir tie, kurie dėl to labai nepergyvens, o savo vidine šiluma apgaubs kiekvieną pasimetusį, tie išgyvens be pažeidimų tiek psichologiniam, tiek materialiam lygmenyje. Ne politika, ne ekonomika žmonijos vystymesi svarbiausia. Svarbiausia – žmogaus vidus. Jo siekiai, jo sugebėjimai suvaldyti ego, jo sugebėjimai pakelti vibracijas ir išeiti į bendrąją erdvę. Konkretaus žmogaus konkretūs vidiniai pasiekimai yra svarbiausi. Tai prisimindami jūs padėsite atlaisvinti daug užsistovėjusių blokų žmonijos kolektyvinėje sąmonėje. Lūžiai visados neša skausmą, bet palyginus su pergalės džiaugsmu, tas skausmas – smulkmena.
Su meile, tikėjimu ir pasitikėjimu,
Vašingtonas
|