Būna
taip gyvenime, kad realūs įvykiai viršija svajones, jie būna didesni ir už tai,
už ką net nedrįsti svajoti. Bet tai įvyko vieną vakarą. Kažkada dienoraštyje aš
rašiau, kad mano dvasiniai vadovai tikisi, kad galės bendrauti tarpusavyje per
mane. Po tokios žinios, aš pasijutau sugniuždyta, išsekusi. Negana to, kad per
mane dvasiniai vadovai kreipiasi į žmones, tai jie (iš įvairių lygmenų)
diskutuos per mane. Tiesa, šios žinios rimtai nepriėmiau, nes neįsivaizdavau
kaip tai gali būti... Dabar jau įsivaizduoju. Aš suglumau, kai supratau, kas
vyksta, bet energijos buvo tokios stiprios, kad pokalbis nenutrūko, net man
nustebus ir mintimis paprieštaravus tokiam įvykiui. Žmogus nežinai juoktis ar verkti, kai jauti,
kaip tavo lūpomis kalba 4-5 nežemiškos būtybės. Bet, atmetus, visus žemiškus
jausmus ir nustebimą, visa kita buvo neįtikėtinai įdomu. Aš visko tiksliai
neatkartosiu, nes man tiksliai atsiminti sunku. Man tuo pačiu metu reikėjo
kalbėti keturiomis skirtingomis intonacijomis ir reikėjo išjausti kiekvieno
kalbėtojo nuotaiką, o dar pačiai klausytis, atsiminti ir įsisavinti – nebuvo ir kada. Pradėsiu nuo pradžių. Darbo
diena buvo kupina sumaišties, vakare jaučiausi labai pavargusi. Tiek pavargusi,
kad nieko negalėjau nuveikti ir nusprendžiau, kad padėtį galėtų pataisyti sau
pasidarytas masažiukas. Prieš tai į burną įsidėjau pastilę nuo gerklės skausmo.
Užsidegiau žvakę, įsijungiau muziką, pasiruošiau... Pirma mintis: „išsiimk
pastilę". Gerai, išsiėmiau, manau, gal vaistai nesiderina prie mano masažo, bet
ne, reikėjo išsiimti, nes tai trukdė kalbėjimui. Nepamenu tikslios pradžios,
bet aukštesnės sąmonės „atstovas" pataisė mano mintį, kad su tais, su kuriais
aš dabar bendrauju, yra ne žmogaus sąmonės ateitis, o nuo žmogaus
nepriklausančios sąmoningos būtybės iš Aukštesnio suvokimo lygmens. Balsas buvo
ramus, tvirtas (įvardysiu I kalbėtoju). Jis pradėjo kalbėti apie Pakylėtųjų
Valdovų laiškus: padėkojo Valdovams už nuoširdžią paramą žmonėms,
už jų laiškuose siunčiamą energiją, už nuolatinį žmonių mokymą. Tiesa,
supratau, kad Pakylėtieji Valdovai yra iš žmogiškosios sąmonės susiformavęs
lygmuo. Staiga stojo tyla. Nežinojau, ką veikti. Staiga balsas pasikeitė ir
atsiliepė II pašnekovas. Užsimezgė diskusija apie pagalbą žmonėms. Įsijungė III
kalbėtojas plonu balsu. Kiek pamenu, prasidėjo diskusija apie 2012 12 21. Ar
reikalinga Žemei duoti sukrėtimą, ar tai turi praeiti ramiai, sklandžiai. Į
diskusiją įsijungė ir IV balsas. Aiškus, griežtas, tvirtas, bet ne piktas. Jis
pasiūlė panaikinti Žemei iš kitų civilizacijų duotą apsaugą ir leisti gruodžio
21 d. Įvykti Žemės sukrėtimui, kad Žemė apsivalytų. IV balsas buvo įvardytas,
kaip Alfa būrio atstovas. III pašnekovas pabrėžė, kad Alfa būrio metodai
pasiteisino kitose civilizacijose, su kitomis būtybėmis, už tai juos gerbia,
bet čia (Žemėje) yra kiti uždaviniai. Pirmiausia,
žmonės nėra tiek švarūs, kad atlaikytų smūgį, po kurio jų gali ir nelikti,
antra, tikslas yra išlaikyti žmogaus sąmonę su visu materialiuoju kūnu. Jis
pasiūlė, kad į Žemę įeitų kita civilizacija (kaip dažnai yra daroma kitur) ir
natūraliu dauginimosi būdu būsimiems vaikams suteiktų kitą DNR ir taip
paspartintų žmonių evoliuciją. Tam
paprieštaravo I balsas, kuris buvo tvirčiausias ir ramiausias. Jis pabrėžė, kad
žmonės patys turi kelti savo sąmoningumą ir negalima sunaikinti nei Žemės, nei
žmonių. Sunaikinus Žemę, atsiranda Niekis. Tuštuma. Reikia suteikti galimybę
žmonėms vystytis. Vienu momentu į diskusiją įsijungė ir V balsas, bet jie taip
greit kalbėjo, kad nebepajėgiau atskirti intonacijų ir pajėgti suvokti
kalbėjimo temos. Pokalbis baigėsi netikėtai po III balso pasisakymo: Argi Jūs
nematote, kokia Žemė yra graži, kokia nuostabi jos energetika – kaip
vaivorykštė. Tokių spalvotų, nuostabių pasaulių labai mažai Visatoje – kiek čia
jausmų, kiek čia išgyvenimų. Žemę reikia saugoti ir branginti. (Tuo metu pirmą
kartą „pamačiau" Žemę – spalvotą kamuolį, spindintį įvairiomis švelniomis
spalvomis ir skleidžiantį didžiulę Meilę. Net dabar rašant ir prisimenant tą
vaizdą, norisi verkti, jaučiant tą grožį ir meilės jausmą.) ties tais žodžiais
viskas ir baigėsi. Lyg nieko ir nebūtų buvę, kaip ir mano nuovargio. Jis
išnyko, jaučiausi rami, pailsėjusi, tik truputi nustebusi. Iš tiesu, žinote, ko
dabar bijau – tai rašymo. Nes vėl parašys „kokią nesąmonę" , o po kurio laiko,
žiūrėk, ji jau pildosi. Nebegaliu netikėti tuo, ką rašau. Iš tikrųjų viskas
tiesa, tik mano protas ribotas. Ne viską suprantu, ne viską drįstu pateikti
skaitytojams. Bet rašau viską, aš esu tarpininkė ir džiaugiuosi ja būdama...
Džiaugiuosi,
kad neišsigandai ir „priėmei" kalbėtojus. Tuo džiaugiasi ne tik kalbėtojai, bet
ir tie, kurie klausėsi. Reikalingas susikalbėjimas, ypač tada, kai Žemė, kaip
eksperimentas, paimta naujo pobūdžio vystymuisi. Reikalinga diskusija ir
išsiaiškinimas, kas kaip įsivaizduoja vystymosi eigą. Visi nori padėti Dievui,
bet kiekvienas pagal savo suvokimo ir patirties lygmenį. Todėl ir kitos būsimos
diskusijos, leis apibendrinti tam tikrus siekius. Tik dar nežinome kaip tave tam
paruošti. Nenorime užvaldyti tavo sąmonės, kad nepradėtum bet ką kalbėti ir
nesuprasti. Mums taip lengviausia, bet taip pažeistume tavo sąmonę, tavo esybę.
Šio aš nenoriu ir nenori tavo aukštesnieji sielos vadovai. Vienas iš jų buvo
atėjęs – tai I balsas. Jis yra iš to lygmens, kur laikosi tavo aukštesnieji
vadovai. Aš su jais kontaktų nepalaikau. Bet jie puikiai žino, ką aš tau rašau,
ir neleistų duoti informacijos, kurios, jų manymu, negalima tau duoti. Aš kalbu
intuityviai, kaip kad tu ir užrašai mano sakinius. Informacija perduodama nuo
aukščiausio laiptelio link žemiausio. Nenoriu pasakyti, kad tu žemiausiame
laiptelyje, ne. Ne čia esmė. Tu esi ten, kur esi, bet virš tavęs yra daugybė „laiptelių"
link Dievo. Grįžkime prie pagarbos tavo
esybei ir sąmonei. Norint diskutuoti apie Visatos eigą, reikia, kad tu pradėtum
ją pažinti. Ką pažinti? Sunku įvardyti, tai nėra žmoniška. Bet tai nepažeis ir
tavo sąmonės. Mes pasitarsime, kaip tau atskleisti informaciją, kad ją
suprastum, bet neišsigąstum. Pasitikėk savo dvasiniais vadovais, jie ras
tinkamiausius sprendimo būdus. Priimk tuo būdus, kad ir kaip keistai jie
atrodytų. Tai ne žemiškieji tikslai, tai įsiliejimas į Visatos energetinį
lygmenį.
|