|
Žmogaus prigimtis. Kokia ji iš tiesu ir kaip ją supranta pats žmogus? Pirmiausia, reikalinga priimti tiesą, kad žmogus iš niekur neatsirado ir niekur nedings. Jis gimsta, nes Dievas turėjo ir tebeturi tokį planą. Žmogų ir jo gyvenimo esmę sukūrė Dievas. Tada galime pradėti kalbėti apie prigimtį. Dievas sukūrė ne šiaip sau nesąmoningą būtybę. Jis sukūrė kūrėją. Žmogus, turintis laisvą valią, kuria gyvenimą. Esmė slypi tik toje vietoje, kad žmogus atsakingas ne vien už savo gyvenimą. Dievas neplanavo, kad žmogus apribos savo laisvę ir savo galią, ir rūpinsis tik savo gyvenimu. Žmogus buvo sukurtas kaip kūrėjas. Suteikta minties galia. Jis galėjo pažinti visą Visatą, o dabar net savo gyvenimo suprasti nebegali. Pasakyti tikrosios tiesos dabar nebegalime. Ne todėl, kad nenorime ar jos nežinome, o todėl, kad žmogaus suvokimas labai atitolino žmogaus gyvenimą nuo jam suteikto (skirto) gyvenimo. Žmogus turi susikūręs daugybę dalykų, kurių jam iš tiesu nereikia. Ir kol tų „dalykų" neatsisakys, tol nepajėgs suprasti tiesos. Net jeigu ją dabar ir įvardytume. Todėl raginame (ir padedame) formuoti naujus tikslus. Žmogus įpratęs kažko siekti. Todėl siūlome siekti gyvenimo, kurį jums suteikė Dievas. Kūrybingo, kupino naujo pažinimo gyvenimo. Labai norime paprašyti: stebuklų neįvyks, kol konkrečiai tu, žmogau, neatsisakysi tam tikrų emocijų, tam tikrų troškimų. Labai neatitinka vertybių sistemos, tos, kurios yra dabar ir tos, kurias formavo Dievas. Ir nesvarbu kokioje kultūroje žmogus gyvena. Kai žmogus įsisąmonins, kad turi atsisakyti ego sukurtų emocijų, tada galėtume prieiti prie naujo gyvenimo stiliaus. Mes dedame pastangas tave supažindinti su žmogaus gyvenimo struktūra. Kol kas einasi sunkiai, bet sekasi. Sakysi, kad daug panašios informacijos yra internete? Taip, yra. Bet ji nėra „išgyventa", „išjausta". O kai tu tai išjauti, tada pokyčiai vyksta kolektyvinėje sąmonėje. Viena pati informacija nieko nereiškia. Tiesa, ji gali keisti tavo mąstymą, bet tai nelabai ženklus pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Kiekvienam duodame informaciją per tai, kas jam labiausiai priimtina. Kas labiausiai įtakos jo (tavo) jausmus, mintis. Ir kuo jis (tu) labiausiai pasitiki. Tu pasitiki savo išgyvenimais. Tai mes nuolat perteikiame informaciją tuo būdu. Kiekvienas žmogus ieško savo variantų. Sako - negirdi vadovų. Netiesa. Girdi, tik nesupranta, kad tai vadovai duoda informaciją. Kai dirbame labiau sukoncentruotą darbą, tada parenkame metodą labiausiai priimtiną žmogui - kad žmogus širdimi ir protu priimtų informaciją. Bet koks atmetimas, kad ir nesąmoningas, kenkia informacijos perteikimui. Todėl reikia pasiekti tą jausmą, kai širdis ir protas vieningai sutaria dėl gaunamos informacijos teisingumo. Mes papasakosime apie žmogaus vietą Visatos atžvilgiu. Bet prieš tai dar norisi parodyti daug variantų iš Visatos gyvenimo. Tu susipažinai su dvasiniais vadovais, su energijomis iš Kosmoso, žinai, kad yra sielos jau gyvenusios Žemėje, bet vis dar atsakingos už žmonijos raidą – kūrybą ir t.t. Bet tu dar nežinai, kaip veikia minties jėga, kai žmogus yra tobulas. Kad žmogus gali „iššaukti" susitikimą su bet kuria gyvenusia siela, ar su savo esybe. Tu turi pažinti save. Ne savo charakterį, o savo sielą, savo sąmonę ir pasąmonę. Savo įtaką kolektyvinei sąmonei, savo sielos vystymosi eigą. Pažinti savo prioritetus, kodėl gyvenai ir gyveni. Suvokti civilizacijų gyvavimo prioritetus ir daugybę kitų dalykų. Kol kas negali sakyti, kad pažįsti subtilųjį pasaulį (nekalbame apie astralinį, čia tau nėra kas veikti). Prisimink, esi Visatos gyventoja. Požiūris į gyvenimą turi eiti pro šią prizmę. Čia siekiai kiti, metodai kiti. Tu prisiminsi kas buvai ir ko sieki. Sielos paskirtis nuo esybės paskirties skiriasi. Siela žino buvusius gyvenimus, žino dabartinio gyvenimo siekius ir mėgina juos įgyvendinti. Esybė žino, kodėl Dievas tave sukūrė. Tik sąmonė to priimti nebegali. Dėl kolektyvinės sąmonės. Joje yra panaikinti tam tikri suvokimai, tam tikra patirtis. O be šių dalelyčių žmogui neįmanoma suvokti esybės prasmės. Kolektyvinė sąmonė kai ką ištrynė iš savo informacinio lauko. Juo labiau tolo žmogus nuo Dievo sukurtos idėjos, tuo labiau keitėsi kolektyvinė sąmonė. Ji atspindi tai, kas dabar suformuota žmonių, bet ji neatspindi tiesos. Kolektyvinę sąmonę galima nuolat keisti, įleidžiant į ją naujas mintis. O įleisti visai naujas mintis neįmanoma, pasitelkiant vien žmogaus protą. Nes žmogaus protas semiasi minčių iš kolektyvinės sąmonės. Tarsi užburtas ratas. Mes norime peržengti kolektyvinės sąmonės užsklandą. Norime pateikti naujų žinių tiesiogiai tau, tiesiogiai kitam žmogui, pasitelkdami kronikas, sapnus, "keliones”, kitas erdves. Gaunat naujas žinias, keičiama kolektyvinė sąmonė. Žmonės "pagauna” informaciją iš to srauto ir keičia savo mintis. Todėl ir norime tiesiogiai perduot žinią, kad ją priėmus protu ir širdimi, įtvirtintumėte kolektyvinėje sąmonėje. Ir kiti iš ten priimtų žinią kaip savaime suprantamą. Toks yra mūsų darbo metodas. Ir kai suvoksi savo, kaip žmogaus, padėtį visumos atžvilgiu, tu suvoksi žmogaus prigimties paslaptį. Tai ne paslaptis, tai tik užmiršta tiesa. O ją suvokiant, reikia pakeisti mąstymą. Ne tik keisti vertybes, elgesį, bet iš principo naujai pažvelgti į situaciją. Suvokite: viskas yra neteisinga. Viskas yra sukurta žmonių minčių. Bet kuri dabartinio gyvenimo taisyklė yra neteisinga. Nes ji sukurta per ilgą amžių ir pagal tai, ko norėjo žmogus. Atstatyti tiesą yra labai sudėtinga. Žmogus pasijaučia blogai, kai išgirsta, kad visas gyvenimas yra iliuzija. Tai pasijus dar blogiau, kai supras, kad visas dabartinis gyvenimas yra netiesa. Žiūrint visų civilizacijų atžvilgiu, visos žmonijos gyvenimas susiformavo neteisingai. Ir, norit to ar nenorit, teks suprasti tiesą. Dievui "nusibodo” laukti, kol žmogus savarankiškai pasikeis. Be to, žmogus nėra pajėgus vienas pats pasikeisti dėl tos pačios kolektyvinės sąmonės. Žmogus siekia pereiti į penktą lygmenį, bet iš tiesu tai yra grįžimas į pradžią, į tą erdvę, kuri buvo suformuota pradžioje. Žmogus neįvaldė tikrosios tiesos, bet Dievas tai numatė ir numatė galimybę sugrįžti į tą erdvę. Gyvenimo spiralė pradėjo kilti "aukštyn”. Pamažu pradėsite keisti mąstymo stilių, vertybių sistemą ir mėginsite suvokti savo esybės paskirtį, o mes jums padėsime. Tuo šiandien ir baigsime, čia buvau Aš, Machomedas. Kolektyvinės sąmonės pokytis yra mano sritis.
|