Galingasis Kosmosas
Aš vėl žengiu į tavo erdvę. Džiaugiuosi galėdamas susitikti su žmonėmis, kurie nuolat klaidžioja ieškojimuose. Aš džiaugiuosi, galėdamas prabilti apie tai, kas yra Visata ir kas yra Visatos dėsniai.
Absoliutas – yra Meilė ir Išmintis. Jis save materializuoja, vadinasi, per veikimą išreiškia save. Absoliutas pasižymi daugiaplaniškumu ir įvairove. Aprėpti žmogaus protui visos Visatos neįmanoma, nes ne jis yra absoliutas. Dievas yra absoliutas. Viskas paremta vienu šaltiniu, vadinasi, iš to paties šaltinio kyla veikimas. Ir tas veikimas yra paremtas tam tikrais dėsniais. Šie dėsniai galioja visur, nes tai Absoliuto dalis. Jų paneigti, ignoruoti negalima. Galima jų nežinoti, bet tai nereiškia, kad jie neveikia. Veikia.
Pirmas dėsnis – tai virsmas. Dievo virsmas į žemiausią materiją ir žemiausio lygmens materijos virsmą į Dievą. Dievo virsmas į žemiausią materiją įvyksta momentaliai. Nes tai jo kūryba, jo minties galia. Pirmiausia buvo „žodis“ ir jis pasireiškė kaip materija. Teisingiau, pirmiausia buvo mintis. Dievo mintis – o ištartas žodis, tai jau materija. Dievo virsmas į žemiausio lygmens materiją įvyksta iš karto. O štai materija įeina į laiko ir erdvės zoną ir ji pereina iš žemiausio lygmens į aukščiausią per tam tikrą laiko tarpą. Tai gali būti milijonai metų, gali būti trilijonai metų. Tai priklauso, kokia yra laiko ir erdvės zona. Dievui virsti materija – nereikia laiko, nes jis egzistuoja amžinybėje. Viskas yra. O materijai virsti aukščiausia būtybe, kuri su atskira, individualia sąmone gali įsilieti į Absoliuto erdvę, reikalingas laikas. Vadinasi, yra užprogramuotas pirmas Vistos dėsnis – virsmas. Šiuo atveju, iš žemiausios, grubiausios materijos į aukščiausią sąmoningą materiją.
Ir dar paanalizuokite, kas yra virsmas. Tai kilimas į viršų tam tikra progresija. Negali būti užsistovėjimo, sąstingio ir tuo labiau, žingsnio atgal į žemiausio lygio materiją. Dievas yra suformavęs kilimą, virsmą. Jei, šiuo atveju, kalbant apie žmones, žmogus degraduoja (ne vien savo veiksmais, bet ir savo sielos išraiška) vadinasi yra pažeidžiamas pats pagrindinis Visatos dėsnis. Ir čia jūs neatsipirksite tik karmos atidirbimu. Tiesa, jūs turite laiko susivokimui ir sprendimų padarymui. Jums suteikta dovana – karmos dėsnis, kuris parodo, kad už savo neteisingus veiksmus reikia atidirbti. Teisingiau, karmos dėsnis suteikia jums galimybę atitaisyti jums savo klaidas.
Pagrindinė klaida – tai neteisingas dieviškosios energijos panaudojimas. O visa, kas nepadeda žmogaus sąmonei kilti – yra neteisingai išvaistoma dieviškoji energija. Jūs galite Žemėje daryti pačius geriausius darbus, bet jeigu jūs sąmoningai nesuvoksite, kad pagrindinis siekis yra savyje išlaisvinti Dievą – tai bet koks geras darbas praranda prasmę. Tik žemo suvokimo žmogui leidžiama daryti gerus darbus automatiškai, neatskleidžiant savyje Dievo. Tie geri darbai leidžia bręsti jūsų sielai, bet atėjus laikui, to jau nepakanka. Reikalingas gilus suvokimas, kas yra Dievas tavo gyvenime. Ir tik išsiaiškinus jo padėtį tavo, žmogau, gyvenime, gali pradėti kurti tą gyvenimą (arba toliau griauti). Dievo išjautimas ir jo tiesioginis sąlytis yra pats svarbiausias jūsų sugebėjimas. Link jo turite žengti visu savo suvokimu, savo sugebėjimu išjausti jį.
Tiesioginis sąlytis su Dievu – tai nuolatinis pajautimas, kad yra tai su kuo tu tariesi kiekvieną savo gyvenimo minutę. Tau yra suteikta galimybė gyventi kaip nori, veikti, ką nori, bet sąlytis su Dievu yra privalomas. Tu su juo susilieji. tavo valia - tai jo valia. Ir tai visiškai neprieštarauja tavo laisvai valiai rinktis. Jos nebėra. Tu įgauni jėgą, nes tu savo valią sulieji su Dievo valia ir kiekviena kūryba, paremta ta valia, išreiškia didžiulę meilę ir išmintį. Ką iš tikro išreiškia sąlytis su Dievu, dar sunku jums paaiškinti, nes nesate to patyrę. Bet buvo žmonių, kurie tai patyrė ir jie tapo galingais. Tai Buda, Jėzus, Marija ir daugelis kitų. Jų veikla neapsiribojo tik jų gyvenamąją vieta. Teisingiau, ne veikla, o veiklos suformuotos idėjos. Suprantate, kokią jėgą įgauna žmogus, kai jis susilieja su Dievu. Tai ir pagalvok, koks yra tavo asmeninis santykis su Dievu? Jis yra „kažkur“, ar jis yra tavyje ir tu su juo gyveni?
Sąlytyje su Dievu yra tik vienas kelias – virsmas į vis aukštesnį lygmenį. Tai, ką pirmiausia turite daryti, kad laikytumėtės pirmojo Visatos dėsnio? Jūs turite atrasti, suvokti, išgyventi savyje Dievą. Ir negalite sakyti, kad esate neverti Dievo. Kaip gali būti nevertas Dievo, jei jis tave sukūrė? Tu esi jo dalis, jis kūrė tik tai, kas verta. Todėl keisk požiūrį ir keisk savo elgesį, kad tau pačiam prieš save nebūtų taip gėda. „Nevertas Dievo“- tai aiškus suvokimas, kad elgiesi negerai. Vadinasi, reikia tai pataisyti. Gali suklysti, padaryti klaidą, aiškinkis – tai virsmo kelias. Bet sakyti, kad esi nevertas Dievo ir nieko nedaryti – tai jau tikrai klaida, kuri bus mėginama atitaisyti su karmos pagalba arba tai bus kritimas žemyn į pačią žemiausią materijos struktūrą ir vėl ta pati kelionė aukštyn, tik apsunkintomis sąlygomis.
Perskaitėte laišką ir kokią išvadą padarėte? Kalbu teisingai, su tuo sutinkate, bet ar ieškote tiesioginio sąlyčio su Dievu???
Nueinate dirbti kasdienių darbų, sėdat prie TV, einat „auklėti“ vaikų ir t.t. O kur laikas Dievui? Jūs 5 minučių nesugebate skirti Dievui, ką jau kalbėti apie sąlytį su Juo. Aš neužskaitau to laiko, kurį jūs skiriate mąstydami apie Dievą. Turite ne mąstyti apie Dievą, o eiti į savo širdį ir su juo bendrauti.
Jūs darote vieną iš pagrindinių klaidų – jūs mąstote „apie“. Apie meilę, apie išmintį,apie Dievą. Reikia išjausti Meilę, reikia suvokti Išmintį. Reikia bendrauti su Dievu.
|