Krajonas
Sveiki, Aš Krajonas, nuolat stebiu žmogaus sugebėjimą kurti savo pasaulį. Labai dažnai jūs pasineriate į kolektyvinės sąmonės įtaką ir jūsų kūrybos nebėra. Tai tik nuolat nesibaigiantys darbai ir rūpesčiai, o kūrybos nebėra. Ne apie meną kalbu, o apie jūsų minčių kūrybą. Juk sakiau, jūsų pasaulis – iliuzinis pasaulis. Ką sukuriate savo mintimis ir jausmais, tą ir turite. O jūs pasineriate į kolektyvinės sąmonės srautus ir darote tai, kas vyrauja toje sąmonėje. Pasineriate į draugų suformuotus minčių derinius, šeimos, tautos. Ir gyvenate gyvenimą kaip visi. Nesakau, kad reikia kažką kardinaliai keisti, bet atsijungti nuo kitų žmonių minčių derinių privalote. Kiek rūpesčių išgyvenate klausydamiesi apie kitų žmonių problemas? Jas priimate kaip savo, savo širdyje verkiate, kaltinate likimą ar aplinkinius, kai kažkam negerai. Supraskite, kiekvienas žmogus gyvena savo likimą. Ir tu nežinai, kas jis buvo praėjusiame gyvenime, kokią karmą jis susikūrė, kad dabar tokios nelaimės jį spaudžia. O gal tai Dievo siųsta pagreitinta karma, kad greičiau nuo jos atsilaisvintų, kad sąmoningumas pakiltų, pasaulio suvokimas taptų aiškesnis. Žodžiu, jūs negalite žinoti, kodėl kitam žmogui tiek problemų susikuria, todėl negalite vertinti ir jo dabartinės padėties. Nesvarbu, ar tai jūsų vaikas, ar mylimas žmogus, ar tik per televiziją išgirsta naujiena. Jūs per daug pergyvenate, prisirišate prie svetimo skausmo, jį papildote savo mintims ir taip tas skausmas kerojasi, didėja. Tai ar savo užuojauta, savo minčių ir jausmų sumaištimi padedate kitam? Tikrai ne. Tik pabloginate aplinkos energetinį lauką. Sakysite, kad žmogiška kitą užjausti. Užjausti taip, padėti taip, mintyse ir širdyje išgyventi skausmą už jį – tai neįmanoma. Už kitą žmogų jo skausmo neišgyvensi, o savyje susiformuosi dar vieną papildomą skausmo židinį, kuris naikins tavo gerąją energiją ir kurs skausmo kupiną ateitį. Nes tokios tavo mintys.
Reikia mąstyti pozityviai. Net ir tada, kai kyla rimtos problemos jums ar jūsų artimiesiems – kurkite išeities planus, kurkite ramybę, o ne panikuokite. Niekada neapkalbėkite kito žmogaus, net jei jums atrodo, kad jis blogai elgiasi. Tai tik pagal jūsų sąmoningumą jis blogai elgiasi, pagal Dievo sąmoningumo lygį jis gali gerai elgtis. Niekada neformuokite baimės dėl ateities. Jos dar nėra ir tu negali žinoti Dievo planų. Gal jis tą ateitį kardinaliai pakeis ir tavo baimės visai neturės prasmės, nebent labai esi prisirišęs prie savo gyvenimo, savo troškimo, savo lūkesčių.
Prisiminkite – jūsų pasaulis yra iliuzinis pasaulis. Turite viską apie ką galvojate. Ir nepamirškite, kad ir galvodami kuriate karmą. Taigi, turite tai apie ką galvojate arba tai, ką susiformavote egoistiniais troškimais – karmą. Pasaulis iliuzinis, jis nuolat kinta nuo jūsų minčių ir jausmų kūrybos. Tiesa, jis labai jau inertiškas, bet juo labiau sąmonė atsilaisvins, tuo mažiau jums turės įtakos inercija, tuo greičiau materializuosis kitoks pasaulis.
Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo sėkmingą ar nesėkmingą gyvenimą. Nesvarbu, kad jį įtakoja praeities karma, bet kiekvienas turi tai, ko yra vertas. Jeigu tau nepatinka tavo gyvenimas, tai pagalvok ką savyje turi keisti, nes būtent tu jį tokį susikūrei. Kitaip nėra. Čia gi iliuzinis pasaulis, turi tai, ką susikūrei. Ar to tu vertas? Taip, nes neįdėjai pastangų jo formuoti kitaip. Nes kažkuriuo metu, tau buvo patogu gyventi savo aistrų, pykčio, nuoskaudų pasaulyje. Tavo mintys buvo arba egoistinės arba kupinos baimės, nuoskaudų, pykčio. Tavo mintys ir jausmai – tai tavo pasaulis, kuris pamažu materializuojasi. Tokiu atveju dar reikia pasidžiaugti, kad veikia inercija ir visai nesugadini savo gyvenimo. Nes jeigu automatiškai materializuotųsi kiekviena jūsų mintis, tai jau būtumėte vienas kitą pribaigę, nors sakote, kad esate geri ir tikintys Dievu. Deja, savo mintimis jūs kiekvienas esate „nužudęs, numarinęs“ bent po vieną žmogų. Ir patys jau turėjote mirti, bent jau kelis kartus. Štai tokia jūsų kūryba.
Kaip Karminė Valdyba pristabdo jūsų karmos atidirbimą, taip ji pristabdo ir minčių realizaciją. Nes jūsų mintys pasaulį sugriauna kelis kartus per dieną. Ir kas iš to, kad skaitote maldas, liepinius, siunčiate gerumo bangas pasauliui, jei visą likusią dienos dalį tą pasaulį griaunate savo mintinis, jausmais, veiksmais? Labai apgaudinėjate save. Manote, kad esate geri, bet pasižiūrėkite į savo visos dienos mintis? Ar tikrai mąstėte pozityviai, ar tikrai „neapipylėte“ kito žmogaus savo negeromis emocijomis. Nesvarbu, ar garsiai išreikšdami savo žodžius ar tik savo mintyse. Aš gi jus matau ir deja, nematau žmogaus, kuris visą dieną butų kūręs tik pozityvumą.
|
