Kiekvienam
žmogui lemta išgyventi įvykius, kurie atrodytų, net nuo jo nepriklauso. Bet šie
įvykiai būna „užprogramuoti likime". Kiekvienas žmogus prieina pasirinkimo
tašką, kur sprendžiamas jo požiūrio, jo siekių įvertinimas. Kiekvienam duota galimybė
save pažinti ir suvokti, kas jam svarbiausia. Tie įvykiai būna patys
įvairiausi, bet jie skatina žmogų užduoti klausimą „kodėl?" ir skatina pačiam
suprasti atsakymą. Ši akimirka būna labai svarbi. Šis taškas, kai ištariamas
klausimas „kodėl", suteikia žmogui galimybę savo gyvenimą atstatyti į reikiamą
kryptį. Žmogus, kuris nemoka gyventi sąmoningai ( o tokių yra dauguma), per
gyvenimo laikotarpį padaro daug neteisingų sprendimų ir jo gyvenimas
susiformuoja toks, kad neatitinka žmogaus prigimties ir siekių. Noriu pasakyti;
tą akimirką, kai iškyla klausimas „kodėl", žmogus turi galimybę atstatyti
gyvenimą į reikiamą kelią. Yra galimybė „sudeginti neteisingą karmą" ir viską
pradėti nuo pradžių. Jeigu žmogus nepriima sprendimų – tada pasekmės būna skaudžios,
nes žmogus atsisako savo gyvybinę energiją naudoti tam tikslui, kuriam ji
duota, o eikvoja ego sustiprinimui arba tamsiųjų jėgų palaikymui. Tamsiosios jėgos – tai ne „pabaisa". Tai
visos neigiamos emocijos, kurios formuojasi, stiprėja ir įtakoja patį žmogų. O
per stiprų ego, jos labai stipriai veikia ir kitus žmones. Gyvybinė energija
duota Dievo ir ją reikia naudoti pagal Visatos principus: kurti gėrį sau ir
kitiems. Sulaukęs savo klausimo „kodėl" – turi rimtai įvertinti savo gyvenimo
stilių, savo vertybes, savo suvokimą apie gyvenimą. Gyvenimo prižiūrėtojai yra
labai taikūs. Jie leidžia žmogui klysti. Bet tas „kodėl" kai kada pasireiškia
nestipriais (neskaudžiais) įvykiais, bet jeigu žmogus nepriima jokių sprendimų,
tas „kodėl" suformuos labai skaudžius įvykius žmogui. Nereikia savęs skriausti.
Iš karto tvarkykite savo gyvenimą. Būkite atidūs sau ir kitiems. Jums visada
suteikiama galimybė išspręsti problemą. Žinoma, apie kiekvieno žmogaus iškeltą
„kodėl" reikėtų kalbėti labai konkrečiai – nes čia nėra bendrų taisyklių, kodėl
tai įvyko ir kaip konkrečiai tam žmogui keisti savo gyvenimą. Bet, iš principo,
norėjom pasakyti, neįgnoruokite savo klausimo „kodėl", kai jis iškeliamas
įvykus nelaimei, patyrus skausmą ir t.t.
Klausimas „kodėl" duoda
galimybę sudeginti karmą ir atstatyti savo gyvenimą. Suvokti savo vertybes ir
priimti naujas galimybes. Net jei manai esąs geras, nuoširdus, pamaldus ar dar
„kažkoks gerietis", bet jeigu tu savo gyvenime susidūrei su fiziniu ar
psichologiniu skausmu ir tau iškyla klausimas „kodėl" – suprask, tu asmeniškai
savo gyvenime darai klaidą ir tu ją turi taisyti. Kodėl mane muša vyras? Kodėl
neklauso vaikai? Kodėl sergu? Kodėl netekau darbo, draugų? – klausimų būna
įvairių. O žmogus dažniausiai kaltina susidariusią aplinką ar kitus žmones.
Klystate. Uždavus klausimą „kodėl", patys turite priimti atsakomybę už
atsakymą. Jis užduotas tau. Ne kitam. Tu jį užduodi sau ir atsakyk į jį,
įvertindamas savo elgesį, savo požiūrį. Aplinka susiformuoja tokia, kokią
suformuoji sąmoningai ar nesąmoningai tu pats.
|