Visatos pažinimo link

Antradienis, 2019-09-17, 10:09 AM

Sveiki Guest | RSS | Pagrindinis | Registruotis | Prisijungimas

Pagrindinis » 2014 » Spalis » 17 » Įėjimas į bendrąją sąmonę
11:48 AM
Įėjimas į bendrąją sąmonę

    Sveika, čia vėl Melchisedekas. Kai sąmonė atsivers, tavo pozicija Žemės atžvilgiu keisis. Tu jau žinai, kad vidinį žmogaus pasaulį turi sužadinti dabartinis žmogus, gyvendamas čia , materialioje plotmėje. Yra tam tikra žmogaus struktūra – ji egzistuoja erdvėje. Bet žmogui įžengus į materialią išraišką, tos struktūros tarsi sustingsta, užmiega. Žmogus turi sugebėti prisiminti savo gyvenimo paskirtį ir tas struktūras sužadinti. Kai žmogus nėra įsikūnijime – jos veikia vienaip, kai žmogus įsikūnijime – kitaip. Žmogus įsikūnijime kuria energiją, jis sužadina vidinius pasaulius. „Prabunda“ siela. Ji pasireiškia ne tik Žemės erdvėje, bet kūryba galima ir jos lygmenyje, jos energetiniame lygmenyje. Žmogus pradeda skleisti didesnes bangas Visatoje. Žmogus gimsta – gyvena Žemėje: formuoja bendravimo bangas Žemės lygmenyje ir, dažniausiai, vieno gyvenimo lygmenyje. Jeigu (arba kai) žmogus prisimena turintis sielą ir sugebantis ją išreikšti – bangos pradeda skleistis aukštesniame energetiniame lygmenyje ir tai apjungia visus žmogaus gyvenimus. Pradeda aktyvuotis prisiminimai iš įvairių gyvenimų. Tada įmanoma daryti pokyčius praeityje, kad būtų galima atsikratyti tam tikrų blokų dabartyje. Atsiranda sąskambiai su dvasiniais mokytojais. Atsiranda galimybė daugiau pažinti, daugiau išjausti. Bet, svarbu tai, kad žmogaus kūryba vystosi ne vien dabartiniame gyvenime, bet ji atsiveria erdvėje, kur žmogus gyveno. Prasideda kūryba aukštesniame energetiniame lygmenyje. Bet, kol kas, tai vis tik liečia konkrečius žmogaus gyvenimus. Kai žmogus randa „bendrą kalbą“ su savo siela, aktyvuojasi esybė. Esybė – tai bendra sąmonė, turinti tam tikrą išraišką. Esybės veikla pasireiškia žmogaus gyvenime, gyvenimuose ir bendroje erdvėje. Nebėra atskirties nuo bendrosios erdvės. Iki jos aktyvavimo, žmogus kurdavo tik savo gyvenimų ribose. Esybei suaktyvėjus, prasideda kūryba bendroje erdvėje. Tada atsiranda suvokimas žmogaus gyvenimo linijos. Atsiranda suvokimas, ką reikalinga išreikšti žemiškoje erdvėje, kad įvyktų tam tikri suaktyvinimai bendrojoje erdvėje. Esybė, be žmogaus išraiškos, negali veikti bendrojoje erdvėje.

                      Daugybę metų žmogus kūrė tik Žemės erdvėje. Buvo sugebančių kurti aukštesnėje, sielos erdvėje ir tik vienetai – bendrojoje erdvėje: tai Jėzus, Buda, Machomedas ir kiti Pakylėtieji Valdovai, kurie tiksliai suvokė savo gyvenimo liniją. Kurie suvokė, ką reikalinga išgyventi žmogaus kūnui ir protui, kad būtų padaryta įtaka bendram žmonijos vystymuisi ir kad ta kryptis atitiktų bendrą kryptį. Jėzus nejautė asmenybės skausmo, kai jį kalė ant kryžiaus. Jis žinojo, kad taip vyks ir kodėl tas vyks. Čia nebuvo vien tikėjimas Dievu. Čia buvo aiškus žinojimas, kodėl tai vyksta ir kokią įtaką turės žmonijai. Asmenybės skausmo nebuvo, nes jis gyveno bendroje erdvėje. Buvo nukankintas jo kūnas, bet jis nemirė. Jis išėjo. Kaip sąmoningai įžengė į Žemę, taip sąmoningai iš jos ir išėjo. Jis visados gyveno ir gyvena. Tai tikroji žmogaus išraiška. Jis vienodai sąmoningas išliko prieš įsikūnijimą, įsikūnijimo metu ir išėjus iš įsikūnijimo. Tik trumpą gyvenimo laikotarpį –vaikystė, jaunystė – buvo prislopintas sąmoningumas dėl žemų Žemės vibracijų. Bet po kelionės į dykumą, tas sąmoningumas išsigrynino. Tu visados širdyje nori apsilankyti dykumoje. Tarsi tikėtum, kad tik ten įmanoma atgaivinti sąmoningumą. Jėzui tai padėjo, nes jo toks kelias buvo. Tau dykuma „nepadės“. Tu gyveni čia ir dabar, tu suaktyvinai savo sielos veiklą čia ir dabar, ir tik čia ir dabar tau gali pavykti atgaivinti sąmoningumą. Tu neįėjai į Žemę, kaip Jėzus, su aiškiu sąmoningumu. Tam reikalingi didžiuliai išbandymai ir pasiekimai praėjusiuose gyvenimuose, kad suformuotum tokią jėgą. Bet šiame gyvenime, tau tai gali pasisekti ir jeigu pasiseks ir to reikės, tai sekantis įžengimas į Žemę gali būti sąmoningas. Ir jeigu pasiseks ir to reikės, taip į Žemę gali įeiti daugybė žmonių. Nes jau iki to pribrendo daugybė sielų. Jos pajėgios suaktyvinti savo esybes, kurios atsivėrusios bendrojoje erdvėje bendrajai sąmonei. Kaip rašė Pakylėtieji Valdovai, susiformuoja tam tikras pasiekimų momentumas. Ir tai pasiekia, šiuo laikotarpiu, daug esybių. Todėl ir atėjo laikas naujam Žemės virsmui - perėjimui. Perėjimui į sąmoningą gyvenimą amžinybėje. Ir suprantate, kaip skirsis  busimoji žmogaus  išraiška Žemėje nuo dabartinės žmogaus išraiškos. Esybė žinos kaip turi gyventi ir ko siekti, kad jų sukurtos energetinės bangos, sujudintų tam tikrus aukštus energetinius sluoksnius.

Peržiūros: 936 | Įkelta: Violeta | Tags: esybė, bendroji sąmonė, bendroji erdvė | Vertinimas: 5.0/5
Viso komentarų: 0
Name *:
Email *:
Code *:

Tinklapio kategorijos

Prisijungimo forma

Paieška

Kalendorius

«  Spalis 2014  »
SePiAnTrKePeŠe
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031

Statistika


Iš viso online: 1
Svečiai: 1
Vartotojai: 0