Kas yra siela? Kodėl žmogui taip svarbu suvokti savo sielą? Ir kodėl ji nepasireiškia lengvai ir paprastai, o nuolat reikalinga įdėti pastangų į suvokimą, kas yra siela ir ko ji nori iš jūsų?
Siela – tai nemateriali žmogaus dalis, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus fiziologijos ir ji išlieka amžinai. Bet be žmogaus fiziologijos, ji negali pasireikšti Žemėje. Siela, įžengusi į žmogaus kūną, aktyvuoja savo prisiminimus, gebėjimus, užduotis. Bet tai padaryti iš karto įžengus į Žemės erdvę, yra praktiškai neįmanoma dėl blokų, kurie užsideda ant tyros, švarios sielos. Žmogus, gyvendamas savo žemišką gyvenimą, suformuoja tam tikras savo gyvenimo tiesas, prisirišimus, kompleksus, įpročius. Tai neleidžia teigiamai išsiskleisti dieviškajai energijai ir taip formuojasi energetiniai blokai. Visatoje niekas iš niekur neatsiranda ir neišnyksta. Jeigu žmogus suformavo blokus, tie blokai išlieka erdvėje tam tikroje neveiklos zonoje. Bet, siela, kuri būdama įsikūnijime tuos blokus suformavo, prieš ateidama į naują įsikūnijimą, tuos blokus susigrąžina sau, kaip ir susigrąžina tam tikrus pasiekimus. Gimstant, siela atsineša visus blokus, karmines skolas ir jos atmintis užsiblokuoja. Ji atsilaisvina tik tada, kai tie blokai atsilaisvina žmogui darant teisingus pasirinkimus.
Siela – tai pagrindinė žmogaus dalis ir žmogui mokantis gyventi dviejuose pasauliuose yra svarbu išgirsti savo sielą. Nes siela turi daug didesnę patirtį nei žmogaus patirtis. Ji gali suformuoti daug didesnę saviraiškos galią, nei tai gali padaryti žmogus, išmokęs tam tikrų gyvenimiškų dalykų. Žmogaus kūnas po mirties išnyksta, bet jo sąmonės suformuoti pasiekimai ir blokai – lieka. Be to, lieka prisiminimai apie žmogų. Jie taip pat turi savo išliekamąją vertę. Prisiminimai maitina to žmogaus sielą, kartu, jie gali tą sielą pririšti prie žemiškos erdvės. Bet prisiminimai formuoja minčių egregorą, kuris gali tapti pusiau savarankišku. Pats įtakos nedaro, bet gali sustiprinti arba susilpninti tą, kuris prisiriša prie to egregoro. Pvz. Mocarto prisiminimų egregoras. Mocarto siela seniai atsilaisvinusi iš žemiškos erdvės, nes tai buvo vienas iš Pakylėtųjų Valdovų, atėjusių į Žemę išskleisti muzikos vibracijas, turinčias išliekamąją vertę. Tos vibracijos ir žmonių prisiminimai suformavo Mocarto prisiminimų egregorą. Kadangi tie prisiminimai paremti daugiausia teigiama energija, tai tas žmogus, kuris prisijungia prie to egregoro, gali gauti to egregoro palaikymą. Jam gali kilti gerų muzikinių minčių, jis gali kitaip suvokti pačią muziką ir t.t. Yra ir tamsos prisiminimų egregorai, prie kurių prisijungus, žmogui susiformuoja baimė, nerimas, nestabilumo pojūtis.
Bet prisiminimų egregorai tai ne siela. Siela atsijungia iš Žemės erdvės priklausomai nuo to, kiek jėgos turėjo, kiek buvo sukaupusi teigiamos energijos. Ji gali amžiams likti Žemės erdvėje, vis įsikūnydama, bet nuolat žemindama savo vibracijas ir save naikindama. Bet gerų žmonių palaikymas ir paties žmogaus suformuotas teigiamos minties bagažas, padeda sielai grįžti į sielų energetinį lygmenį, kuriame ji išsiaiškina viską, ką pasiekė, ko nepasiekė ir kaip atliko savo užduotis ir vėl grįžta į Žemę. Bet grįžimo laikas priklauso ne vien nuo sielos noro, bet ir nuo Karminės Valdybos sprendimų, nuo bendro žmonijos virsmo, nuo sielos įgyvendinamų užduočių aktualumo ir t.t.
Siela yra daugiau žinanti ir daugiau galinti nei žmogaus protas ir širdis. Siela visados yra teigiama. Bet apnašai, kuriuos ji su savimi atsineša į Žemę, nebūtinai bus teigiami. Žmogus gali būti geras, bet kai išryškėja sielos apnašai, jis keičiasi. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad siela yra bloga. Siela gali klysti tam tikrame lygmenyje, bet Žemės energetiniame lygmenyje ji yra daug aukštesnių vibracijų nei jos fizinis kūnas, protas ir širdis.
Suprantate, kad ne viską pasakiau apie sielą, bet atėjus laikui, jūs suvoksite daugiau, daugiau pasakysiu ir aš. Bet suvokite – siela yra protingesnė, geresnė nei jūsų žemiškoji širdis ir protas. Sielos vibracijos aukštesnės nei Žemės energetinis laukas. Jums reikia kelti savo energetinio lauko vibracijas, kad galėtumėte „pasiekti“ savo sielą ir leisti jai formuoti jūsų gyvenimą taip, kad tas gyvenimas išliktų amžinybėje.
Pamoka: nepaneikite savo sielos balso. Siela atėjo iš amžinybės, o jūsų protas ir širdis turi subręsti tiek, kad susilietų su sielos vibracijomis ir jūs taptumėte vieniu.
Žemų vibracijų protas neformuoja nieko, kas išliktų amžinybėje, vadinasi jis miršta kartu su fiziniu kūnu. Gyvuliška, aistringa meilė neišspinduliuoja aukštų vibracijų ir neišlieka amžinybėje, vadinasi ji miršta su fiziniu kūnu. Ir jūsų sielos įsikūnijimas į šį kūną, protą ir širdį tampa beverčiu. Nes nieko nelieka amžinybėje, tik negatyvumo šydas, kuris dar labiau surakina sielą.
Bet pakėlus vibracijas jūsų individualumas susilieja su siela ir turi išliekamąją vertę. Siela įsikūnys į kitą vaidmenį, bet tavo suformuotas įvaizdis išliks Amžinybėje ir turės tam tikrą įtaką ir galią žmonijai.
|