Nuoširdžiai linkiu išmokti suprasti tai, apie ką kalbame. Nėra tikslo skleisti žinios, jeigu ji nėra suvokiama, jeigu ji neduoda tiesioginės naudos gyvenimui. Tai ne romanas, ne mistika. Tai tiesa, pagal kurią reikia gyventi.
Aš, elohimas Apolonas, siekiu suteikti visas sąlygas, kad jūsų netrukdytų tamsos jėgos, kad jūs suvoktumėte tiesą tokią, kokią ją pateikiame. Bet, tu, žmogau, turi pats norėti gyventi pagal šią tiesą. Norėti ir to nuosekliai siekti.
Mes duodame tiesioginę informaciją apie tai, ką jūs pamiršote įsikūnydami į Žemę. Mes primename tai, ką žinote kam esate įsipareigoję. Tai tiesioginis tarpininkavimas. Jūs gaunate žinias iš pačių geriausių „profesorių“ ir už tai norime tik jūsų dėmesio ir dėkingumo. Dėkingumas taip pat svarbu, kaip ir dėmesio koncentracija. Dėkodamas Dievui už suteiktas žinias, tu parodai savo pagarbą Jam. Tu parodai, kaip tau tai svarbu. Paties dėkingumo mums nereikia. Ne tam žinias duodame. Bet reikia, kad jūs patys įvertintumėte tai, ką iš tikro gaunate ir kaip tai svarbu jūsų gyvenimui. Jeigu to nesuvokiate, vadinasi, dar nesuprantate, ką gaunate ir nesuprantate, kad reikia tas žinias vertinti ir jomis vadovautis.
Jūsų dėkingumas atskleidžia jūsų prisirišimą prie Dievo. Prisirišimą prie savo tikrųjų šaknų. Jūsų dėkingumas mums kaip vertinimo kriterijus, kuris padeda įvertinti jūsų sugebėjimą priimti žinią. Jūsų siekį priimti žinią ir gyventi pagal žinią.
Žmogus turi savyje daug paslėptos jėgos, kurios vis dar neįvertina ir nesuvokia, kad turi. Viena iš tų jėgų – tai dėkingumas. Nuoširdus, atviras dėkingumas. Ne pataikavimas ar noras atsilyginti, o padėka už tai, ką gauni iš aplinkos.
Jūs gaunate Saulę ir šilumą, jūs gaunate lietų ir vandenį, jūs gaunate Žemę, kurioje išsiskleidžiate. Jūs gaunate šypseną ir meilės energiją, jūs gaunate žinias ir suvokimą. Iš aplinkos jūs gaunate daug daugiau, nei sugebate tai įvertinti ir padėkoti už tai.
Užsirišk akis tamsia skarele ir pagyvenk taip dieną. Suprasi, kokia dovana yra regėjimas. Užsiklijuok lūpas ir nekalbėk – suprasi, kokia dovana yra bendravimas. Kokia dovana judėti sveikam, kokia dovana galėti valgyti, ramiai miegoti. Manote, kad tai savaime suprantami dalykai? Ne, tai dovana. Tu gi gimei sveikas siela ir kūnas nesuluošintas, o kiek žmonių gimsta su negalia ar suserga sunkia liga? Tai argi sveikata nėra Dievo dovana tau? Įvertink tai ir padėkok Dievui už tai. Turi namus, artimus draugus – tau nereikia šalti po tiltu ir laukti išmaldos. Tai padėkok Dievui už sveikatą ir gebėjimą dirbti.
Jūs siekiate būti laimingi – tai jau dovana Dievui. Tada jūs dovanojate Dievui savo laimę, savo meilę. Ir Dievas tikrai tai įvertina ir atsidėkoja. Nes jūs jam pasiunčiate savo meilę – o ji sustiprėjusi grįžta atgal. Dėkingumas – tai meilės išraiška.
Nustokite prašyti, maldauti – jūs nesate vargšai. Jūs esate Dievo vaikai, tai ir dėkokite už tai Dievui. Prašydami jūs nesistengiate įvertinti savo pastangų. Visados sakome, prisiminkite subtiliąsias energijas ir Dievą, paprašykite pagalbos ir jums bus padėta. Bet padėta bus todėl, kad jausis ir padėka už pagalbą. O jeigu jūs tik maldaujate, neįdėdami savo pastangų, savo energijos – tada pagalbos ir nebus.
Jūs gi atskiriate žmogų, kuris prašo, nes tikrai reikia padėti nuo to, kuris prašo ir manipuliuoja jūsų gerumu. Negi manote, kad Dievas nesuvokia jūsų manipuliacijų? Suvokia ir geriau, nei jūs patys.
Mes nuolat dėkojame Dievui už suteiktą galimybę dirbti su jumis. Ar jūs už tai padėkojate?
Elohimas Apolonas
|