Noriu
papasakoti apie gėrio ir blogio energijų kovą ir pasekmes žmogui, šį kartą man.
Ravėjau šiltnamį ir man trūko kelio meniskas (pagal daktaro išvadą ligoninėje).
Atostogos tik prasidėjo, suplanavau atlikti daug darbų, o štai antra diena
guliu lovoje ištiesusi kojas. Nusprendžiau, kad čia Bernardinas pasistengė, kad
aš rašyčiau dienoraštį, o ne užsiimčiau ūkio darbais. Pasijutau nuskriausta, na
kaip galima sužaloti žmogų, nors ir vardan gerų tikslų. Guliu lovoje ir jaučiu,
kad su manimi nori dirbti Bernardinas. Ką gi, mąstau, kito pasirinkimo neturiu,
reikia dirbti. Toks jausmas, kad mano delnais eina Bernardino energija, o tarp
delnų laikosi Žemė. Žemės šerdis truputi pažeista ir ji nebesudaro teisingos
apvalios traukos. T.y. Žemė ne visai apvali. Truputi išsiderinusi. Bet energija
dirba ne su ta priežastimi. Man pasirodo, kad didžiausia grėsmė Žemei kyla dėl
terorizmo. Nes, terorizmas, kylantis iš islamo šalių, apima visą pasaulį. Tai
nėra lokalizuotos blogio vietos. Šis blogis apraizgo visą pasaulį, eina atšakos
į visas šalis. Pradedant daryti šį seansą, buvo „prisijungta" prie žmogaus,
turinčio vaivorykštinę aurą. Tarsi atsvara, inkaras. Bernardino energija mėgino
sudeginti tas atšakas. Tai yra, padaryti taip, kad susilpnėtų teroristų
vadovavimas ir tarpusavio saitai. Kad jų komandose įvyktų klaidų, atsirastų
spragų ir nebūtų vykdomos užduotis. (Tuo metu Amerikos vyriausybė uždarinėjo
ambasadas islamo šalyse dėl galimo teroro). Terorizmas yra ypatingai stipri
blogio energija, nes ji paremta tikėjimu. Žmogus į save įsileidžia energiją
tada, kai prote ir širdyje ši energija randa atgarsį. Alkaidos pasekėjai į
blogio kovą eina su Dievo vardu lūpose ir širdyje. Reikia tik įsivaizduoti
kokią stiprią energiją sukuria tie žmonės, ir koks stiprus gali būti,
tikriausiai ir yra, terorizmas. Mums atrodo, kad terorizmas nelabai pasiekia,
tarkim, mūsų šalies ir nėra dėl ko labai pergyventi. Na, žūsta žmonės, bet kai
tai sulygini su mirtimis nuo ligų, atrodo nedideli skaičiai. Bet žvelgiant
energetiškai ir suvokiant, kad tai blogio energija, paremta tikėjimu, blogis
įgauna didžiulę energetinę nevaldomą jėgą. Štai su kuo dirbo Bernardinas. Jis
nori suskaldyti terorizmo formuojamus saitus. Po tokio seanso, sakau, kad
suprantu, kodėl mane sužeidei: tokiam darbui tikrai reikia laiko ir
susikaupimo. Ir jis man atsakė: aš tavęs nesužeidžiau. Buvau sakęs, kad turi
mėnesį perrašyti dienoraštį, o tam laiko turi. O tokio pobūdžio seansą būtume
atlikę bet kada, net ir po to, kai visą dieną kasei bulves. Aš tavęs
nesužeidžiau, o apsaugojau. Ir vietoj sveikatai ypatingai pavojingos traumos,
tau pasireiškė tik menisko plyšimas, kuris taipogi bus panaikintas.
Blogio jėgos, pamačiusios su kuo (kokiu
žmogumi) Bernardinas dirba, paprasčiausiai sumanė mane sunaikinti, kad
Bernardinas neturėtų pralaidumo į Žemę per mano energetiką. Sunaikinti mane, ne
kažin kokia naujiena... Žinote, kas neleido man suabejoti ta mintimi, ogi
rytmečio įvykiai. Vairuoju mašiną ir jaučiu, kad galiu padaryti avariją.
Tiesiog kilo toks noras, pasukti vairą į važiuojančią mašiną. Toks jausmas, lyg
aš nevaldyčiau mašinos. Bijojau važiuoti tuščiomis miesto gatvėmis. Pagalvojau:
tikra kvailystė, jau tiek metų važiuoju, o čia atsirado baimė važiuoti. Prieš
tai pyliausi degalus. Aptemus protui sugebėjau įsipilti ne 10 litrų, o 40 litrų degalų.
Visą rytą jaučiausi nesava. Manau, kad Bernardinas mane apsaugojo nuo avarijos,
ir rimtų pasekmių. Tamsiosios jėgos poveikis tuo momentu atsiliepė tik kojai.
Vakare sėdžiu balkone ir mąstau: eisiu
pas psichiatrą ir paprašysiu pačių stipriausių vaistų, kad užblokuotų mano
mąstymą. Nenoriu jausti ar išgyventi jokių energetinių virpesių, informacijos.
Mintis gal ir protinga, bet kita vertus, gaunama informacija jau daug metų man
tik padeda, tai gal čia vėl tamsiųjų jėgų išdaigos: nesunaikinome fiziškai,
sunaikinsime emociškai. Užvaldo neigiamos mintys: tai bijau pokyčių, bijau, kad
nesuvoksiu ką darau, nesugebėsiu savęs valdyti... Bet kai užtinki teisingą
atsakymą, įtampa praeina. Taip ir tuo momentu. Kai supratau, kad tai ne mano
asmeniniai išgyvenimai, o įtaka iš aplinkos – nurimau. Reikalinga rimtai sekti
savo mintis, savo emocijas, kad neįvyktų nesąmoningas užvaldymas. Niekada
gyvenime nebuvau susidūrusi su tokiais stipriais poveikiais mano sąmonei, jausmams.
Visa teorija, kuri buvo rašoma tiek metų ir švelniai taikoma mano gyvenime,
dabar visu pajėgumu pasireiškia praktiškai. Čia jau ne žaidimas ir ne rašoma
pasaka. Tai gyvenimas, kuris reikalauja pasistengti už išlikimą, už
prisitaikymą prie naujų sąlygų.
|