Darant masažus kyla daug minčių, kaip
neteisingai mes elgiamės. Žinome daug taisyklių, bet elgiamės tai kitaip.
Tarkime, mes apkalbėdami kitą žmogų, dažniausiai išryškiname jo neigiamas
savybes. Tai reikštų, kad stipriname blogąsias savybes. Stipriname blogio
egregorus. Žmogus gali ir nesusivokti, kodėl jo blogosios savybės labiau
linkusios pasireikšti, o tai ne vien jo kaltė. Jeigu aplinkiniai labiau
sureikšmina jo blogąsias savybes (pykdami, niekindami, apkalbėdami), tai
„blogio" egregoras supantis tą žmogų tik stiprėja. Ir žmogui sunku išreikšti
savo gerąją pusę. Jei grįžčiau prie minties apie galimybę iškelti iš žmogaus
kas geriausia, tai šitai gali padaryti kiekvienas žmogus. Jeigu mes apie savo artimuosius,
draugus ir šiaip pažįstamus žmones kalbėtume tik gerai, tada stiprėtų gerasis
egregoras. Žmogui būtų lengviau elgtis gerai. Mes galėtume pagerinti bendrą
žmonijos gyvenimą vien galvodami ir
kalbėdami apie kitus tik gerai: išryškindami žmogaus geruosius sugebėjimus,
ypatybes ir t.t. to turėčiau palinkėti sau ir kitiems. Kaip dar galima padėti
kitiems? Pvz. aš turiu energetinį lauką (kaip ir visi). Šitas energetinis
laukas kontaktuoja su kitų žmonių laukais. Ir tai, kas tame lauke dominuoja,
gali persiduoti ir kitam žmogui. Jeigu man pavyktų visados išlaikyti vidinę
ramybę, tai ši ramybė persiduotų ir aplinkiniams. Tegu ir nesąmoningai, bet jei
žmogus pasijaučia ramiau, atsipalaiduoja, tai jam lengviau spręsis problemos.
Norint palaikyti vidinę ramybę, manau, svarbūs du aspektai: tai vidinis ryšys
su Dievu (pasitikėjimas, švelnumas, meilė) ir logika. Suvokimas, kodėl ir iš ko
kyla neigiami jausmai, kas juos iššaukia, kokių pasekmių ir kodėl jų bijome.
Pvz. : gal labai save sureikšminu, bijodama neatitikti tam tikrų normų – „bijau
egzamino, nes išlaikius blogai, neatitiksiu normos „geras mokinys‘ ir t.t. nesvarbu kokia priežastis neleidžia išlikti
ramiam, bet jei logiškai pavyksta tą jausmą suprasti ir suvokti priežastis ir
pasekmes, gali save įtikinti, kad neverta nerimauti, bijoti, smerkti. Bet kai
bloga nuotaika sunku vadovautis logika. O tyrus jausmus išlaikyti visai
neįmanoma. Situaciją gelbėtų gebėjimas perkelti mintis nuo to, kas skaudina,
žeidžia, prie kažko gražaus: gražios aplinkos ar gerų prisiminimų. Kodėl sakoma
– matykime gyvenimo grožį kiekvienoje smulkmenoje? Nes jeigu nesi įpratęs
užfiksuoti grožį, jeigu tavo mintyse nėra iš patirties išlikusių gražių,
raminančių atsiminimų – tai perkelti mintis nuo problemų nebus kur. Todėl
svarbu, kaip vitaminai organizmo stiprinimui, grožio pamatymas ir įsisąmonimas,
kad prisimindami apie jį, galėtume, esant bėdai, sukoncentruoti mintis į jį.
Gera muzika, gamtos grožis, šiltas supratingas bendravimas, viskas tinka, tik
ne tai, kas stiprina ego.
Energetiniu požiūriu
vyksta pokytis. Jis Žemei buvo suplanuotas ir atėjo momentas šiam pokyčiui
vykti. Šie pokyčiai dar nėra „nusėdę" tiesiogiai „ant žmonių". Bet greitai juos
galės suprasti, pajausti, įvertinti ir suvokti, kam jie skirti. Vykstant bendriems
pokyčiams Žemės mastu, jie paliečia ir kiekvieną žmogų. Teisingiau pasakius,
tai per žmogų yra keičiama ir Žemės energetika. Vibracijos visados keisis, tai
stiprės, tai mažės. Žmonėms dar reikia laiko, kad pereitų į kitą lygmenį. Bet
šis procesas vyksta, aplinka švarėja, laisvėja ir pasiruošimas perėjimui
vyksta, sakytume sklandžiai, žiūrint iš mūsų pozicijų. Iš žmonių pozicijų šie
pokyčiai labai nesijaučia. Bet juk dabarčiai pavirtus istorija, bus galima
įvertinti, kaip sparčiai vyko pokyčiai. Energetinių dalelyčių dariniai iš
ateities lygmens pereina į žmonių erdvę. Jos ne iš Kosmoso leidžiasi, o pereina
iš vieno energetinio lygmens į kitą. Šios dalelytės atveria galimybes priimti
pasaulį kitokiu kampu, kitokiu suvokimu. Atsiras kitokios vertybės. Nesakome,
kad visi vertins tam tikras dabartines, kad ir geras vertybes, bet jos keisis
iš esmės. Keisis vertybės,
keisis požiūris į žmogų, kaip asmenybę, į žmogų, kaip Visatoje egzistuojančių
esybių bendrumą. Aš asmenybė – keisis į sielos bendrumą. Aš asmenybė – tai mano
suvokimas, mano žinios, mano išmintis ir elgesys. Sielos bendrumas – tai aš
(materialioji dalis), susijungusi su Aukštesniuoju Aš ir randanti bei sugebanti
išreikšti sąsają su dvasiniais vadovais. Tai kaip gali būti panašios dabartinės
vertybės į ateities vertybes? Jos keisis, gal ne tiek vertybės, kiek suvokimas,
koks yra gyvenimas ir kaip jį reikia išgyventi, išjausti ir atskleisti.
Bendrystė – štai kur ateities pagrindas. Bendrystė su savimi, su subtiliuoju
pasauliu, su kitu žmogumi. Bendrystė paremta supratimu, palaikymu, gerbimu
kitos nuomonės. Bendrystės jausmą gali pradėti taikyti kasdienybėje. Kažką
analizuodama, spręsdama, veikdama, pagalvok, ką pasiūlytų tavo mokytojai, koks
jų požiūris į tavo elgesį. Ar jie tave palaiko ar parodo, kad toje veikloje
nereikia eikvoti nei laiko, nei energijos. Nes žmogus turi ribas laike ir
erdvėje. Nereikia laiko eikvoti be tikslo, dar blogiau – neteisingu tikslu
einant. Žmogus nepriklauso sau pačiam. Tas laikotarpis baigėsi. Žmogus priklauso
Visatai, erdvei. Jis turi suvokti, kad atsako ne tik kaip žmogus už savo
žmoniškus veiksmus ir įtaką žmogiškajam pasauliui. Jis atsako už visos Visatos
egzistenciją. Šiuo metu, teisingiau pasakius, atsako už žemiškosios erdvės
egzistenciją. Už žmogaus pasaulį (ne vien materialųjį), už jo veiksmų įtaką
visuose lygmenyse. Nebėra uždaro pasaulio. Ne. yra atviras pasaulis: žmonija ir
jo pasekoje esantys pasauliai, su visais angelais sargais, dvasiniais vadovais
ir aukščiausiomis esybėmis, kurios atsako už žmogaus gyvenimą, už "žmogiškąją
srytį”. "Bendrumas, bendrystė” – reikalinga įsisavinti šį naują požiūrį. Tu nesi
asmenybė – tu esi išraiška visos didybės, esančios nematerialiajame pasaulyje. Tu
esi vienybė, to, ką išgyveni Žemėje ir to, kas yra šalia tavęs nematerialioje
plotmėje. Nenorime sakyti "anapusybėje”, nes šis posakis tarsi atskiria: ši
pusė, ana pusė. Čia nėra atskirties. Yra bendrumas, vientisumas, sąskambis su
Aukštesniuoju Protu, su Visatos išmintimi. Labai tikimės, kad šią informaciją
pavyks išplatinti ir suvokti. Gal ne iš karto ir nepakankamai teisingai, bet
suvokimas ateis kartu su išgyvenimais, patirtimi. Pasaulis atsiskleidžia tik
mažais lapeliais, visas jo grožis tik pasirodys. Bet norint jį pamatyti, reikia
tam pasiruošti. Juk nuostabios gėlės gali ir nepamatyti, jei neatkreipsi į ją
dėmesio, jei nenorėsi ja pasidžiaugti. Todėl pasaulio grožis atsivers visiems,
bet pamatyti jį ne visi sugebės. Bet daugės norinčių ir galinčių pasigrožėti ir
gyventi tame naujame pasaulyje. Tam tikri gyvenimo dėsniai dar bus įvardinti. Tai
ne taisyklės, bet dėsningumai, kaip galima gyventi ir ko pasiekti pagal
skirtingus suvokimo lygmenis. Šis suvokimas keisis nuo žmogaus noro, ketinimo
priimti žinias. Žmogaus protas turi ribas. Bendrystėje ribos nėra. Įmanoma viską
išgyventi, viską sukurti ir dar daugiau galima nuveikti, esant bendrystėje su
visu savimi bendrąja prasme. Daugiau nesinoris duoti žinių, nes tai, ką gavote
yra labai svarbu. Tai reikia įvertinti ir priimti už "gryną pinigą”. Nepriėmus šios
idėjos – apie kitas neverta net kalbėti. Be reikalo ir mes neeikvojame
energijos. Mylime ir tikimės bendradarbiavimo su visias, kas skaito šią
informaciją.
|