Numylėtasis Helijas, Saulės Dievas
Sveika Violeta, sveikinu priėmus Mokytojo mantiją. Tai garbė ir laimė. Tavo energetiniu kanalu teka galingosios Valdovės Porcijos energija, ją papildė El Morijos energija ir tai suteikė galimybę Viešpats Maitrėjai žengti į žemiškąją erdvę kaip Mokytojui. Mokytojui, kuris siekia supažindinti su Meilės ir Gerumo energija. Tai nėra tik paprasti gražūs žodžiai. Tai jėga, kuri gydo žmogaus širdį ir kuri naikina žemiškąjį negatyvumą. Kam reikalingi mokiniai? Pirmiausia, jie turi suvaldyti savo ambicijas, emocijas, troškimus ir turės išmokti atsiverti savo Aukščiausiajam Aš, savajam Dievui, kurio energija sudaro esminę ir subtiliausią žmogaus dalį.
Tu vis klausei, kas yra žmogus? Kokios jo sudedamosios dalys?
Žmogaus struktūra prasideda nuo pačios subtiliausios energijos šaltinio – nuo Dievo. Į mažą dviejų žmonių suformuotą ląstelę yra įleidžiama siela. Kas yra siela? Pirmoji ir svarbiausioji jos dalis yra Dievas, dieviškoji energija, gyvybinė energija. Gyvybė – tai Dievas. Kai miršta žmogaus kūnas – Dievas pasitraukia iš jo. Vadinasi, pirmiausia yra formuojamas žemiškasis kūnas su galimybe per protą pasireikšti žemiškajame plane ir per širdį subtiliajame plane. Žemiškasis planas yra labai svarbi Dievo išraiškos dalis. Be kūno ir kitų įrankių – neįmanoma suformuoti energijos. Nebūtų įmanoma Dievui nuolat atsinaujinti. Gal, kai suvoksite daugiau, apie tai kalbėsime truputi kitaip, bet dabar pakanka pasakyti, kad per žemiškąjį planą Dievas nuolat atsinaujina. Kiekvienas žmogus kuria energiją. Jis turi dieviškąją energiją kaip pagrindą, bet ją naudodamas jis kuria kitokią virsmo energiją. Todėl reikia įsisąmoninti, kad kūnas ir žmogaus protas yra labai svarbios sudedamosios dalys. Yra širdis, per kurią atsiveria vartai į subtilųjį pasaulį. Į tą pasaulį, iš kurio atėjo siela, kuriame egzistuoja esybė. Kiekvienas kūnas, besiformuodamas Žemėje, turi savo valdovą – sielą. Ji ateina į kūną su savo energetiniu bagažu: su suformuota patirtimi, su išgyvenimais, su karma, su užduotimis. Siela – tai individualybė. Jau sielos lygmenyje susiformuoja individualybė. Kiekviena siela turi savo kelią, savo užduotis ir savo karmą. Tai individualus sąmoningos struktūros dalis. Kūnas be sielos praktiškai egzistuoti negali. Nesvarbu ar siela prakeikta, ar užvaldyta, ar tyra, ji vis tiek yra prisijungusi prie kūno. Bet žmogaus protas ir siela, nors ir sudaro vieną derinį, jie gali atsiskirti. Žmogaus protas turi sugebėjimą veikti ir be sielos įtakos. Tai, kaip roboto smegenys, kurios gali veikti, nors ir nėra gyvybės šaltinis. Protas suformuotas taip, kad gali išgyventi Žemėje ir be sielos įtakos, bet nežiūrint į tai, kiekvienas kūnas ir protas turi sielą. Jeigu protas labai savarankiškas, jis suformuoja stiprų ego (nebūtinai jį reikia vertinti blogai) ir veikia savarankiškai, atsiskyręs nuo sielos. Žmogus gali sėkmingai gyventi, bet jeigu jis į savo gyvenimą „neįdeda širdies“, tai kūnui mirus lieka tik proto suformuota karma ir labai mažas procentas gerosios energijos. Jeigu protas laikosi tam tikrų vertybių, bet vadovaujasi tik savo logika ir išskaičiavimais, tai jis suformuoja vienadienį gyvenimą. Jis nieko neįneša į savo amžinybę ir tuo labiau neatlieka sielos užduočių. Tas įsikūnijimas amžinybės atžvilgiu tampa bereikšmiu. Dieviškoji energija yra išnaudojama be tikslo. Tik tuo atveju, jei žmogaus protas laikėsi vertybių ir formavo gražų gyvenimą, jis bent nesunaikino buvusių sielos pasiekimų. Įsikūnijimas bereikšmis, bet ne kenksmingas. Kai veikia tik protas, teisingiau, nebeveikia nei protas, o tik gyvuliškas instinktas – tai tas įsikūnijimas darosi kenksmingas. Energetika sumažėja tiek, kad sielai įsikūnyti darosi labai sunku arba neįmanoma, jeigu kūnui mirus, dėl žemos energetikos siela lieka astrale. Protinga, gera, tyra siela lieka australe apgaubta proto suformuotu negatyvumu.
Suprantate, žmogaus kūnas gali išgyventi tik proto dėka, bet tai nėra sielos išraiška. O žmogaus struktūrą sudaro kūnas ir siela. Ši galinga struktūra formuoja energiją – kuria. Kuria gyvenimą. Kada širdis atveria vartus sielai, ji pradeda įgyvendinti savo gyvenimo užduotis, kartu ji mažina savo karminį bagažą. Gyvenimo užduotys – tai įsipareigojimas suformuoti virsmą, tobulėjimą, brandą.
Į sielą, kaip ir kūną, įeina dieviškoji energija. Dieviškosios energijos spindulys eina tiesiogiai nuo Šaltinio ir persmelkia visas žmogaus struktūras, t.y. kūną, sielą, esybę, Aukščiausiąjį Aš, Kristaus sąmonę ir t.t. Sieloje užsifiksuoja visi buvę įsikūnijimai, visos sėkmės ir nesėkmės. Tai užsifiksuoja iš žemiškojo plano. O iš subtiliojo plano užsifiksuoja pagrindinės užduotys, nuspręstos matricos. Nes kiekvienas įvykis įtakoja aplinką, vadinasi, yra numatomi tam tikri įvykiai, kurie turi įvykti tiek dėl karminių priežasčių, tiek dėl bendro numatomo Dievo plano žmonijai. Ir jeigu siela nesugeba įtakoti žmogaus proto, tai jai numatyta užduotis iš subtiliojo pasaulio, lieka neįvykdyta. Matrica yra pažeidžiama. Jeigu užduotis yra nesudėtingo pobūdžio – „veikėją“ galima greitai pakeisti ir matrica nesutrinka. Bet jeigu „veikėjas“ turi įtakos subtiliame lygmenyje, jo pakeisti gali nebūti galimybės ir matrica išsiderina. Dievo numatytas planas žmonijai išsiderina. Iš tiesų, šis planas yra pakankamai išsiderinęs, todėl labai sunku Viešpačiui Maitrėjai įsitvirtinti Žemėje ir skleisti Meilę bei Gerumą. Situacija Žemėje tokia, kad žmonėms nereikia Meilės ir Gerumo. Jie to nėra pasiilgę, jie to nesiekia ir to netrokšta visa širdimi. Vadinasi, Matrica yra išsiderinusi. Atėjus Vandenio erai, kiekvienas žmogus su džiaugsmu turėtų priimti Meilės ir Gerumo energiją ir ją perleisti per savo mintis, jausmus, veiksmus. Žmogus dabar nori, kad jį mylėtų, kad jam atiduotų viską, kas geriausia, bet pačiam tai padaryti vardan kito – neišeina. Todėl lieka tik teorija, kad „Meilė ir Gerumas“ yra gerai, bet praktiškai nereikalinga. Nes tai reikalauja ne tik pastangų, bet ir daug ko atsisakymo. Atsisakymo troškimų, svajonių, asmeninių siekių, garbės ir t.t. Meilė ir Gerumas – tai kuklumas, paprastumas, tyrumas, lengvumas. Tai subtilios vibracijos ir jų išraiškai reikalinga įdėti daugiau pastangų.
|