El Morija. Aš atėjau. Aš atėjau pakalbėti apie Dievo suvokimą. Žmonės, išpažįstantys įvairias religijas, vedami jų mokymo, mėgina išgyventi Dievo pajautimą savo širdyje. Kad ir kaip žiauriai nuskambėtų mano žodžiai kai kurių žmonių įsitikinimams, aš noriu pasakyti: Dievas sukūrė Visatą, tame tarpe ir žmogų. O žmogus sukūrė religiją. Norėdami atlaisvėti, norėdami įsileisti į save Dievą, jūs turite atsisakyti priklausomybės religijai. Visose religijose yra tik viena bendra tiesa – kad Dievas yra. Daugiau tiesos religijose nėra. Daugelis religijų kūrėjų manipuliavo Didžiąja Išmintimi ir pavergė žmones laikytis tam tikrų ritualų. Jūs man pasakykite ar Jėzus kūrė bažnyčias ir apstatė jas auksu? Ar jis ėjo pas vargšus žmones ir dalijo jiems savo šilumą ir meilę? Ar Buda naudojo jėgą, ar kovojo su kitaip mąstančiu žmogumi? Ar jis ėjo į gilius apmąstymus ir siekė suvokti, kodėl žmonės tokie skirtingi ir kas juos vienija? Suprantate, aš neanalizuoju jūsų religinių mokymų skirtumų ar panašumų. Be pagrindinės tiesos – kad žmogų sukūrė Dievas, religijose tiesos daugiau nėra. Todėl siūlyčiau iš naujo įvertinti savo santykį su religija. Priklausomybė religijai niekuo nesiskiria nuo priklausomybės partijai, visuomeniniam judėjimui ir t.t. Jūs „kažkam“ priklausote. Jeigu „kažkam“ priklausote, vadinasi nepriklausote sau ir nepriklausote Dievui. Išmokite pagaliau užmegzti ryšį su Dievu asmeniškai. Savo širdyje. Yra daug tikinčiųjų, kurie moka bendrauti su Dievu betarpiškai. Bet kad ir kaip gaila, bet tokių yra mažai. Su Dievu širdyje reikia keltis iš ryto, su Dievu širdyje, reikia formuoti savo dieną ir su padėka Dievui – eiti miegoti. Jeigu jūs 5 minutes meldžiatės Dievui ir jį tuoj pamirštate – jūsų malda neturi prasmės. Jūs privalote nuolat gyventi pagal Dievo valią. Bet tada tenka atsisakyti savo ego valios. Juk daug lengviau nubėgti į bažnyčią, pasimelsti ir gyventi kaip nori, o ne nuolat save kontroliuoti, save valdyti. Todėl ir sakau, prisirišimas prie religijos, tai tarsi savisauga: aš laikausi religinio mokymo, vadinasi, to man užtenka ir galiu toliau gyventi kaip noriu. Deja, su tokiu įsitikinimu į naująjį pasaulį neįžengsi. Laikotarpis žmonijai iš tiesu sudėtingas. Reikalavimai keliami patys aukščiausi. O gyvenimo sąlygos diktuoja kitokį gyvenimo tempą ir būdą. Bet, manau, jau daugeliui žmonių tampa aišku, kad dabartinis gyvenimo stilius nebeduoda laukiamo efekto, nebesuteikia tikrojo malonumo. Tarsi prieita riba išorinio vystymosi. Žinoma, riba išorinio techninio vystymosi nėra prieita, įmanoma daug ką naujo sukurti, tik problema , kad tai pradeda žmogaus nebetenkinti. Tai nebesuteikia vidinės, nuoširdžios laimės. Daug kas nebesuvokia, kas yra vidinė ramybė, palaimos akimirka. Nebeapčiuopia, kas yra gėris, kas yra grožis, kas yra tyla.
Žmogus nėra praradęs galimybės išgyventi vidinę harmoniją, laisvumą nuo sunkių minčių, slogių jausmų. Jis gali susilieti su Dievu, su Aukščiausiu Protu, su Visatos Kūrėju. Kiekvienas kreipkitės į Dievą pagal savo širdies sąskambį. Vadinkite jį, kaip jums iš tikrųjų patogiau, priimtiniau. Jeigu jus logikos žmogus – tai kreipkitės Į Aukščiausią Protą, jei jausmų žmogus – į mylintį Dievą. Jei jūsų mintys laisvos – kreipkitės į Visatos Kūrėją. Mes naudojame vardą „Dievas“, nes visiems aišku apie ką kalba ir nereikia nuolatos įvardyti jo pagal kiekvieno žmogaus įsitikinimą. Bet jūs, širdyje bendraudami su Dievu, kreipkitės į jį savo vardu, svarbu išlaikyti pagarbą ir meilę tam, į ką kreipiatės.
Aš tiesiog norėjau paskatinti pamilti Dievą.
Iki susitikimų, Viešpats El Morija
|