Aš, elohimas Matrica, jungiuosi pokalbiui apie egzistencijos prasmę. Viena Visatos dalelytė yra žmogus. Jis sujungtas su visa begaline egzistencine sistema ir tiek yra įtakojama visos egzistencijos, tiek ir ji įtakoja visą egzistenciją. Virpesių dažnis, atsirandantis gyvoje būtybėje, nuvilnija per visą Visatą ir perduoda egzistencijos įvykį visai aplinkai. Kai tu, žmogau, nuoširdžiai juokiesi – visa egzistencija džiūgauja. Virpesiai sklinda nuostabūs, laisvi, džiuginantys.
Dievas sukūrė formą. Formą vienos materijos, formą kitos materijos. Forma įgavo sąmoningumą. Tai yra savarankiškumą. Pažinimas savęs per savo elgseną. Nieko nėra svarbiau egzistencijos formai, kaip pažinti save. Išreikšti save ir taip suformuoti save galingesnį, stipresnį, nuoširdesnį ir t.t. dieviškoji forma, įgavusi savarankiškumą, sutelkdama minties galią save silpnina arba stiprina. Žmogus pats save gydo, pats save ir žudo. Žmogus pats save vysto arba naikina. Žmogus turi Kūrėjo galią, todėl tik jis ir yra atsakingas už tai, kokį save sukuria. Nori sukurti Dievo šviesą skleidžiantį žmogų – tokį ir sukuria. Nori tarnauti tamsai – tokį ir sukuria. Gelbėja tai, kad žmogaus sąmoningumas ribotas. Jis renkasi tik tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsos. Bet pasaulis yra bekraštis. Gali sukurti bet ką vien minties jėga. Bet ką. Žmogaus energetika dar neleidžia sukurti „bet ką“ ir tai puiku. Nes su dabartine energetika, tas „bet kas“ būtų labai juodas ir naikinantis. Bet atmeskime dabartinę padėtį ir įeikime į tą laikotarpį, kai žmogus pakels savo vibracijas. Jis galės kurti bet ką. Nebus nubrėžta atkarpa, kurios viename gale gėris – kitame blogis. Žmogus galės kurti absoliute. Tik ten nebus tamsos. Bus kitokios energijos, bus kitokia veikla, kitokia aplinka. Gėris ir blogis neturės savosios prasmės. Nes gėris ir blogis – tai absoliutas. O žmogus gali kurti absoliute, ten, kur gėris ir blogis vienas kitą papildys ir skatins virsmą. Šiuo metu, gėris ir blogis – tai labai subjektyvus vertinimas. Kiekvienas žmogus jį supranta savaip. Kas vienam gėris – kitam gali atrodyti blogis. Todėl įvertinti kas iš tikro gerai ir kas blogai žmogiškajame plane – neįmanoma. Nes tai priklauso tik nuo žmogaus suvokimo savosios aplinkos. Kaip žmogus suvokia aplinką, taip jis ir kuria. Aplinką suvokia miglotai, subjektyviai – tai ir kūryba labai ribota. Bet žmogaus minties galia stiprėja, sąmoningumas plečiasi, atsiranda galimybė veikti. Veikti kitoje sferoje ir pagal kitokias taisykles. Tai, kas jums šiandieną atrodo labai neįprasta, labai subtilu, labai nuostabu – su laiku bus visiškai įprasta ir keičiama. Nereikia prisirišti prie stebuklų. Nereikia prisirišti prie naujovių. Praeis laikas – tai bus sena. O jei prisiriši prie tų naujovių – tai tavo kūrybinė jėga nusilps. Nebebus virsmo, pokyčio.
Žmogus yra kūrėjas. Kur nukreipta jo mintis, tą jis ir kuria. Jeigu žmogaus sąmoningumas prasiplėtęs – jis kuria didžiojoje Visatoje. O ji tai ne plokštuma su išraizgytu voratinkliu. Tai daugiaplanis sluoksnis. Gilyn į viršų, apačią, į kairę, į dešinę, į vidų ir į išorę.
Visata beribė ir nuolat kintanti. Tu gali aprašyti žvaigždynus, bet po milijonų metų tų žvaigždynų tiesiog nebebus. Ne jie išnyks, bet žmogaus sąmoningumas pereis į kitokią erdvę. Ir žvaigždynai bus kitokie. Ir žmogaus suvokiama Visata bus kitokia.
Koks suvokimas – tokia ir Visata. Nesiaiškinkite, kas iš tikro yra Visata. Tai tiesiog neįmanoma. Visata – tai visumos dalis ir ji yra nuolat kintanti. Nes tai, kas amžina – yra nuolat kintanti. Visata yra kintanti. Žmogus yra kintantis. Dievas - Aukščiausioji Išmintis – Yra. O visa kita yra kintantys procesai, kurie priklauso nuo subjekto sąmoningumo ir gebėjimo kurti. Kūryba alsuoja visa visuma. Tiek materija, tiek nematerija. Visur vyksta procesai. Net akmuo dyla – procesas vyksta. O ką jau kalbėti apie subtiliuosius procesus. Vis yra kintanti struktūra. Tu gyveni tokioje struktūroje – kurią pajėgi suprasti ir kurią palaikai. Jeigu pajėgi daugiau suprasti – tai tavo aplinka keisis. Tu pats keisis. ir tai nėra tik žmonijos virsmo procesas. Tai visuminis procesas. Viskas egzistuoja pagal tą pačią virsmo programą. Visa, kas gyva – turi savo sąmoningumą ir nuolat jį keičia, keisdami ir aplinką. O aplinka keičia subjektą. Tai amžinasis variklis. Amžinasis procesas. Jeigu tu esi sąmoningas – tu kažką kuri. Vadinasi gyveni. Jeigu atsisakai savo sąmoningumo – tu nyksti. Tu suformuoji savęs išnykimą. Ar Dievui dėl to skauda širdis? Tikrai ne. Nes jis tau davė sąmoningumą ir jeigu tu pasirenki sunaikinti save – tai sėkmės tau – susinaikink. Tai tavo pasirinkimo laisvė. Tavo sprendimas. Jis negali neįvykti – nes tu kūrėjas. Ką kuri, tą ir turi. Kuri susinaikinimą – tą ir turi. Nėra visa ko kaltinti Dievo ar velnio. Niekas čia nekaltas, nes žmogus, turintis savo sąmoningumą, savo minties galią, formuoja save ir savo aplinką. Kur jo minties energija – ten teka gyvybinė energija. Jūs dar nesuvokiate, kas iš tikrųjų yra minties energija. Tai ne vien jūsų formuojama suvokiama ar nesuvokiama mintis. Mintis – tai tik išraiška begalinio proceso, kuriame dalyvauja visi jutiminiai organai, visi neuronai, visa žmogaus fizinė ir nefizinė struktūra. Mintis – tai išraiška to, ką tu suformavai pažindamas save, išreikšdamas save. Pasaulį kuriate ne vien konkrečių minčių pagalba. Kuriate visa savęs visuma. O į tą „savęs visumą“ įeina daugybė niuansų. Daugybė dalykų, kurie įtakoja tavo formuojamą mintį. Todėl žmogus. Kuris moka valdyti jausmus ir mintis, dar nėra tikrasis kūrėjas, nes jis dar iš tikro nepažįsta savęs. Jis dar nežino iki galo, kaip jis pasielgtų tam tikru netikėtu momentu. Logiškai pasiruošęs gal ir išgyventų pagal tam tikrą planą, susivaldymą. Bet nepasiruošęs, pasielgtų nesąmoningai. O kas yra „nesąmoningai“? kodėl tai įtakoja žmogaus gyvenimą? O jeigu tas įtakoja žmogaus gyvenimą, vadinasi įtakoja jo kūrybinę mintį. Tai lieka klausimas, kiek žmogus pažįsta save, kad galėtų tikrai kurti. Juk dalis jo veiksmų yra sąmoningų, dalis nesąmoningų. Ir kol nepažįsta savo „nesąmoningosios“ dalies, jis negali garantuoti, kad kuria būtent tai, ką suvokia. Nes iš tikrųjų, jis kuria dažniausiai tai, ko nesuvokia. Tai nėra kryptinga kūryba. Tai chaoso kūryba. Ji gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Bet Dievas – yra sąmonė. Jis viską suvokia ir formuoja savęs išraišką. Jūs turite save pažinti. Pažinti taip, kad galėtumėte sąmoningai formuoti savo galią, savo struktūrą ir taip įsijungti į platesnę veiklą. Į galimybę kurti absoliute. Kur gėris ir blogis nebeegzistuoja, kur egzistuoja kitokie santykiai, kitokia sąmoninga gyvybės forma.
Žmogus, pasaulis, Visata yra kintantis procesas. Nekintanti dalis yra Dievas, kuris iš principo nuolat kinta, nes nuolat kinta jo sudedamosios dalys ir jo kūrinija.
Sėkmės suprasti tai, ką norėjome pasakyti. Gilios jums išminties, kūrybos džiaugsmo ir atjautos viskam su kuo susiduriate.
Su meile, elohimas Matrica
|