Dieviškoji
energija suteikta žmogui, todėl jis gali formuoti gyvenimą Žemėje. Jo
dieviškoji energija atsispindi, teisingiau, įeina į kosmoso erdves. Ji sujungta
su Šaltiniu. Tik Žemėje ši energija įgauna tam tikrą išraišką – žmogų. Jeigu
žmogui pavyksta pralaužti savo sąmonės blokus, žmonijos kolektyvinės sąmonės
blokus, ši energija atsiskleidžia kitokia jėga, paskirtimi, nei žmogus yra įpratęs ja naudotis. Energija,
tekanti iš Šaltinio, turi galimybę susilieti su pačiomis įvairiausiomis
energijomis ir daryti pačius įvairiausius procesus. Dievas, sukūręs žmogų, tą
trapią būtybę, gyvenančią minimalų laiką Visatos atžvilgiu, labai apribojo jo
išraiškos galimybes. Ir ta riba neteikia pasitenkinimo nei Šaltiniui, nei
Visatai, kurioje vyrauja begalinė Išmintis. Išmintis, taipogi, eina iš
Šaltinio, bet ji yra veikla. Veikla visoje Visatoje. Išmintis vyrauja erdvėje ir
formuoja procesus. Šioje Išmintyje susilieja ir formuojasi pačios įvairiausios
energijos. Kam reikalinga Energija? Išraiškai. Be energijos nėra proceso.
Visatos išmintis suformuoja energijas, jos pasireiškia begaline forma ir taip
vyksta visuminis procesas. Žemė, tai maža išraiškos forma Visatos Išminties
atžvilgiu. Nekalbu apie Žemės reikšmę. Dabar kalbame apie Visatos sandarą.
Struktūrą. Žmogus nori suvokti Visatos struktūrą – todėl mėginame žinią
priderinti prie jo suvokimo. Šaltinis – tai visa ko pradžia. (Tai žmogaus
supratimu – Dievas). Šaltinis suformavo substansiją – Išmintį. Ji kuria. Jos
pagrindu formuojasi energija. Šaltinis – tai šviesa, tai visa ko pradžia.
Toliau – Išmintis – tai struktūra, kuri skaido šviesą į formas. Atsiranda
Mintis. Išmintis suformuoja dieviškos energijos srautus ir sukuria, pvz. – žmogų.
Norime pasakyti: Šaltis – tai šviesa. Jis tiesiog yra. Procesai Visatoje
prasideda nuo Išminties. Ką šiuo atveju vadinti Dievu pagal žmogų: Šaltinį –
visa ko šviesą ar Išmintį – visa ko kūrėją? Neprisiriškite prie savo
suformuotos idėjos –„Dievas". Apie tai daug kalbėjome, dabar pagrindinė idėja
keičiasi. Bet esmė lieka ta pati – žmogus nėra vienas pats sau šeimininkas. Jis
yra išraiška. Jis turi išmokti gyventi pagal suformuotą išraiškos procesą.
Išmintis – tai substansija,
kurianti tam tikrus procesus visos Visatos atžvilgiu. Begalinės, neturinčios
ribos Visatos procesą. Kiekviename Visatos taške vyksta procesas. Paimkite mažą
Visatos taškelį- jame vyksta procesas, paimkite didelę sritį – jame taip pat
vyksta procesai. Jie tarpusavyje susipynę, bet gali veikti ir nepriklausomai
viens nuo kito. Ta nepriklausomybė – tai galimybė kurti žemiausiame lygmenyje
(žemiausioje išraiškos formoje). Žmogus nėra žemiausias lygmuo, nors jo
išraiška labai materiali. Kūrybiniai procesai vyksta nuolat. Bet Išmintis juos
įtakoja. Tarsi švelnia banga paliečia pasaulį ir jį apvalo, įstato į teisingas
vėžes ir vėl leidžia kurti. Tai toks visuminis bangavimas. Priliečia vienus
pasaulius, paliečia kitus. Procesas turi vykti. Kiekviename pasaulyje turi gyvuoti
kūrybinis procesas. Išmintis pasaulį paliečia tada, kai mato jo griūtį (neteisingą
vystymosi kryptį). Jei griūtis beviltiška, tai energija išskaidoma ir kuriamas
naujas pasaulis. Bet dažniausiai tie procesai būna natūralūs, juo žemesnio
lygmens, tuo dažniau gresia griūtis. Tai savaime suprantami procesai Visatos
atžvilgiu. Ir Išmintis tuos procesus seka. Kaip sakėme, švelniu prisilietimu
pasaulį apvalo ir stebi jo kūrybinį procesą toliau. Šiuo metu Išmintis palietė
Žemę. Ji siekia apvalyti negatyvias Žemės energijas ir leisti žmogui toliau
kurti. Vystyti procesą. Kūryba – tai energijos gaminimas. Visata pulsuoja. Jeigu
žmogus nenori kurti (nors tai neįmanoma, žmoguje yra kūrybinė energija ir jis
privalo kurti), tai yra formuojama kitokia struktūra. Žemės, kaip tokios žmonių
struktūros, teoriškai gali ir nelikti. Tai nėra kažkas ypatinga Visatos
atžvilgiu, bet skaudus praradimas toms energijoms, kurios nuolat globoja Žemę.
Priėjome prie kitos Visatos struktūros dalies. Energijų. Išmintyje vyksta
procesai: formuojasi energijos. Žmogaus suvokimu net nereikia stengtis suvokti
kiek jų daug ir skirtingų. Tai ne esmė. Svarbu žinoti, kad Išmintyje formuojasi
energijos, kurios turi tam tikrą dažnį, tam tikrą spalvą ir, svarbiausia, tam
tikrą paskirtį. Jos renkasi kryptis – darbo kryptis, veiklos kryptis. Jos
(atskirai) nėra tokios stiprios, kaip Išmintis, plačiąja prasme, bet jos sudaro
pačią Išmintį. Po dalelytę, po sukurtą procesą. Energijos suformuoja gyvybę. Materialią
išraišką, kur procesai vyksta sunkiausioje aplinkoje. Šaltis – tai šviesa, bet
jį sudaro kiekviena Visatos dalis, tame tarpe ir materialioji išraiška.
Materialioji, sunkioji išraiška, kur vyksta galutinio taško išraiška. Erdvėje,
tų materialių taškų yra daugybė. Jų išraiška pati įvairiausia, bet bendras
tikslas yra vienas: gyventi pagal bendrą Išminties išraišką. Jeigu susitiksite
ateivį, neišsigąskite. Jo tikslas toks pat, kaip ir žmogaus - išreikšti kūrėjo
valią. Ar jam tai daryti sekasi ar nesiseka, tai jau jo problema. Žinoma, gali
tapti ir tavo problema :), bet prisiminkite – šaltis yra
bendras. Vadinasi galima rasti kalbą su bet kuria gyvybės išraiška. Užkoduota galimybė
bendrauti ir suprasti viens kitą... 2014.02.08
|