Visatos pažinimo link

       Gyvenimas vyksta keliose sferose lygiagrečiai: fiziniai veiksmai, minčių energijos, dvasiniai srautai. Viskas persipina. Ir dar daugiau. Nepamiršk, kad erdvėje  sklando ir sielos anksčiau gyvenusių žmonių, ir sielos iš kitų pasaulių. Labai daug kūrybingų žmonių ateina į Žemės gyvenimą iš kitų pasaulių. Jie nori parodyti kitą gyvenimo stilių, būdą.

            Pirmiausia, žmogus savo mintimis sukuria problemą, maitiną ją, nuolat apie ją galvodamas, o po to, pati mintis tampa savarankiška, ir nebeleidžia žmogui atsipalaiduoti. Ir tik teigiama kita mintis gali padėti žmogui pasitraukti iš tos problemos. Bet kokia teigiama mintis. Kai tavo problema atrodo neišsprendžiama, lieka ją palikti ramybėje ir pradėti galvoti apie kitus dalykus, visai su ta problema nesusietus. Tuo tarpu egregoras susilpnės, pasitrauks, ir galėsi priimti teisingą spendimą. Tai vienas iš būdų sau greitai padėti.

     Žinok, didžiausias stebuklas – mylėti kitą žmogų atvira širdimi, be pykčio, be nuoskaudos, be įsižeidimo, be noro jį valdyti . Būk laisva ir leisk kitiems būti laisviems. Tik jų laisvė negali tavęs įžeisti. Jų poelgiai yra jų supratimo vaisius. O nuo tavo supratimo lygio priklausys ar įsižeisi, ar įsiskaudinsi. Tu negali už viską atsakyti. Atsakyk už savo mintis, poelgius ir žodžius. Už savo pasiryžimą, už savo tiesą. Džiaukis, kad esi žmogus.

      Dienoraščio rašymas – tai buvo dar vienas naujas potyris. Supranti ką rašai, bet žinai, kad mano išsilavinimo, mano proto neužtektų tokioms žinioms atsiskleisti. Kas kartą nauja mintis, naujas nurodymas ką taisyti savo elgesyje, savo mąstyme. Kol neįsisąmonini naujos minties, kitų nesulaukiu. Viską reikia pergyventi ir suvokti. Loginis protas lyg ir suabejoja ar gali būti tiesa, tai apie ką rašau, bet gyvenimas įrodė, kad kiekvienas parašytas žodis dienoraštyje yra tiesa.     

         Dievo šviesa yra kiekvienoje sieloje, neįmanoma negalėti bendrauti su Dievu.
Tik žmogaus protas gali užblokuoti tą norą ir sugebėjimą. Tik žmogaus troškimai, ambicijos, pykčiai ir pavydai atitolina galimybę susilieti su Dievu. Tik tikroje šviesoje ir pasitikėjime galime išgirsti savo sielą. O ji yra arti Dievo.   

        Norėdama pažinti žmones, išmok pažinti ko jie nori. Žiūrėk į akis, žiūrėk į sielą. Ar dažnai gali pamatyti kitą žmogų per savo aroganciją, priešiškumą, pasipūtimą. Tai tavo blogosios savybės. Vardijam jas tau todėl, kad  esame susitarę parodyti tau tavo klaidas. Nebijok bendrauti su mumis, tai tikrai ne šizofrenija, kaip kad pradėjai galvoti. Mes visada klausomės tavęs, tik tu ne visada nori mus išgirsti. Tu būsi truputėli kitokia nei dauguma žmonių, su tuo susitaikyk. Mes tavo draugai. Visados. Mums liūdna, kai tau liūdna, mums skaudu, kai tau skaudu ir mums džiugu, kai tau džiugu. Būk rami, tvirta. Tavęs laukia permainos.

      Drąsiai keliauk savo keliu. O jis kitoks nei daugumos. Turi gyventi tarp šio pasaulio ir kito, esančio šalia. Jei kas neaišku – klausk: bet ko ir bet kada. Didžiulė „armija" mokytojų, vadovų ir įvairių patarėjų pasiruošę atsakyti į klausimus, svarbu jausti atsakomybę už klausimus ir atsakymus. Negali pasakyti žmogui, kad jo laukia bėda, nepasakius kodėl ji susiformuoja ir nenurodžius kelių kaip to išvengti . Svarbi atsakomybė prieš žmogų, prieš amžinybę, neturi teisės įtakoti neteisingai.

      Kiekvienas žmogus ieško gyvenimo prasmės. Jeigu neišeina susivokti visoje erdvėje, tai žmogus pasirenka paprastą tikslą: pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti vaikus... Tai puiku, tai yra tikslas, įprasminantis gyvenimą. Bet ar jis yra teisingas? Ar tai tikrasis gyvenimo tikslas, gyvenimo prasmė? Atrodo, daugeliui žmonių, tai nebeatrodo pagrindinis tikslas. Širdimi jaučia, kad žmogus yra asmenybė. Kurianti (arba griaunanti). Formuojama nauja prasmė, bet labai sunku ją apčiuopti ir suvokti, ką ji iš tikro reiškia žmogui. Mėginame daug kartų sakyti – žmogus turi eiti dvasinio tobulėjimo keliu. Bet kas tas kelias? Kaip jį „eiti", kur jis nuveda?